Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: A.F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. balandžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 str. 1 d.- 10 MGL (1300 litų) bauda;

2) 2016 m. sausio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2019 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. - 32 MGL (1 600 Eur) bauda, bauda 1 103,89 Eur nesumokėta, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. F., 2024 m. gruodžio 7 d. apie 12:45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia trenkė mobiliuoju telefonu per dešinės rankos plaštaką, paskui sugriebė už dešinės rankos taip įdrėksdamas rankos plaštaką, bei du kartus įspyrė į dešinę koją, ties čiurna, savo šeimos narei - sugyventinei J. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. F. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su J. S. jis bendrauja apie 3 metus, kartu gyvena socialiniame bute, (duomenys neskelbtini). Turi bendrą mažametę dukrą. Su jais kartu gyvena ir kitos dvi nepilnametės J. dukros. 2024-12-07 ryte atsikėlė, papusryčiavo. J. kitos dvi dukros išvažiavo pas savo tėvą. Maždaug apie 12:30 val., jiems likus namuose, pradėjo su J. konfliktuoti, konflikto priežasties tiksliai nepamena. Su J., jie dažnai pykstasi dėl visokių nesąmonių. Alkoholio nei jis, nei J. nevartojo nei vakare, nei iš ryto. Jie išviso nevartojantys alkoholio. Kilusio konflikto metu vienas kitą įžeidinėjo. J. jam pasakė, kad išsikraustytų. Jis rinkosi savo asmeninius daiktus. Pamatė, kaip J. paėmė jo asmeninį telefoną. Jis savo telefoną iš jos atėmė, gali būti, kad tuo metu kažkaip ir sudavė telefonu jai per pirštus ar plaštaką. Taip gavosi kaip atiminėjant iš J. telefoną įdrėskė jai savo nagais į jos rankos plaštaką. Vėliau jis pasiėmė savo daiktus ir jam stovint su asmeniniais daiktais rankose, ji prie jo priėjo ir pradėjo vadinti ,,parazitu". Tada jis nesusitvardęs spyrė jai į dešinę koją. Kiek kartų tiksliai spyrė negali pasakyti, bet ne daugiau kaip du. Dabar su J. bendrauja tik dėl mažamečio vaiko. Su J. dažnai konfliktuoja, tačiau niekada ankščiau nėra jai spyręs ar kitaip naudojęs prieš ją fizinę jėgą. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Dėl savo nusikalstamos veikos labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47820-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. Tyrimas pradėtas gavus J. S. pareiškimą apie tai, kad 2024-12-07 apie 12:45 val., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, kilo žodinis konfliktas tarp J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sugyventinio A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m. Konflikto metu A. F. trenkė mobiliuoju telefonu sugyventiniai per dešinės rankos plaštaką, paskui sugriebė už dešinės rankos, taip įdrėksdamas rankos plaštaką, bei du kartus įspyrė į dešinę koja ties čiurną. J. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš byloje esančio asmens kūno apžiūros protokolo, matyti, kad J. S. ant dešinės rankos plaštakos matomas įdrėskimas.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2024-12-07 apie 12:45 val., buvo savo (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, kur kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu A. F.. Konfliktas kilo, dėl to, kad jis įžeidinėjo jos mamą, pradėjo įžeidinėti ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Sugyventinis pradėjo jai aiškinti, kad ima jo telefoną ir kažką fotografuoja. Paėmusi jo telefoną norėjo paduoti jam. Priėjusi prie A. jam davė telefoną. A. paėmęs iš rankų telefoną su tuo pačiu telefonu trenkė jai per dešinę ranką. Vėliau vėl sugyventinis ją keikė necenzūriniais žodžiais ir ranka griebė už jos dešinės rankos taip įdrėksdamas rankos plaštaką ir du kartus spyrė jai į dešinės pusės koją ties čiurną. Ji labai išsigando, po suduotų smūgių jai skaudėjo ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji su A. kartu gyvena apie tris metus, turi dukrytę A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Liudytoja R. S. parodė, kad J. S. yra jos sesuo. Gyvena netoli sesers namo. Jos santykiai su seserimi labai artimi, bendrauja beveik kiekvieną dieną telefonu, kartais nueina pas ją į namus. Sesers sugyventinį A. F. ji taip pat žino, su juo bendraudavo, kai būdavo pas sesę. 2024-12-07 ji su mama ir savo dukra buvo mieste, apsipirkinėjo. Kažkur apie pietus, apie 13 val., jai paskambino sesuo, pasakė, kad susipyko su A., girdėjo kaip ji verkė. Paklausė ar primušė ją A.. Ji jai aiškiai neatsakė, nes verkė. Tada ji jai pasakė, kad kvies policiją. Padėjo telefono ragelį ir iškart iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietusi policijos pareigūnus ji nuėjo pas sesę į butą. Policijos pareigūnai jau buvo pas sesę, A. nebuvo. Sesuo J. buvo apžiūrima policijos pareigūno. Jai pasakė kita pareigūnė, kad J. A. įspyrė į koją ir įdrėskė į ranką. Policijos pareigūnams išvažiavus, jai sesuo papasakojo viską, kaip konflikto metu A. jai įdrėskė į ranką ir spyrė į koją. Sesuo J. jai sakė, kad jai po įspyrimo skaudėjo koją, ji jautė fizinį skausmą. Netgi matė kaip ji truputi šlubavo.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, jo atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, sukeldamas skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, baudos bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, nedirba, Psichikos sveikatos grupėje ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Prokuroras prašė papildomai paskirti kaltinamajam įpareigojimą: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, teismas gali skirti baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju prokuroras nenurodė jokių motyvų kodėl prašo skirti BK 48 straipsnyje nenumatytą įpareigojimą kaltinamajam ir kokią teigiamą įtaką tai darytų kaltinamojo elgesiui, todėl nepagrįstas prašymas atmestinas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi N. V. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi šią bausmę subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta baudos dalimi 1 103,89 Eur ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi šią bausmę subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta baudos dalimi 1 103,89 Eur ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 1 103,89 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trijų eurų 89 centų) baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.