Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-303-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
2S-303-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01161-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“
Atsakovas
O. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-303-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01161-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ ieškinį atsakovui O. B. dėl darbo ginčo komisijos 2019 m sausio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Girtrans“ pateikė ieškinį atsakovui O. B., kuriuo prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 259,78 Eur turtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Girtrans“ ieškinį atsakovui O. B. ir jį su priedais grąžino ieškovei.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra Ukrainos Respublikos pilietis ir Ukrainoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Teismas vertino, jog, nors ieškovė ir motyvuoja, kad šalys 2018-01-23 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teisme, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio nuostata aiškiai nustato, kad dėl darbdavio inicijuojamo darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo DK nustatyta tvarka turi būti susitarta jau kilus ginčui, o šiuo atveju tokio susitarimo darbdavys teismui nepateikė. Darbo ginčą dėl teisės inicijuoja būtent darbdavys UAB „Girtrans“, atsakovas O. B. Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl akivaizdu, kad toks ginčas turi būti nagrinėjamas Ukrainos Respublikos teismuose.

4. Teismas darė išvadą, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje. Išaiškino ieškovei jos teisę ieškinį pateikti pagal atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą Ukrainos Respublikoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Girtrans“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog kilęs ginčas yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

5.2. Ginčo šalys 2018-01-23 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, jog visi ginčai, kylantys iš darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teisme. Darbuotojas O. B. nepateikė prieštaravimo, jog šis darbo ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvos Respublikos institucijose, kurioms įstatymų leidėjas suteikia kompetenciją nagrinėti darbo ginčus dėl teisės. Taip pat nagrinėjamu atveju darbo santykiai susiklostė ir buvo vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, ginčas kilęs šioje byloje turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme.

5.3. Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais esant raštiškam šalių susitarimui. Kaip jau minėta, ieškovė su atsakovu darbo sutartyje susitarė, jog vis ginčai, kylantys iš darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teisme.

5.4. Teisinės pagalbos sutarties 33 straipsnio 1 dalį prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog žala padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra pagrįsta ir teisėta.

8. Vienas iš pagrindų, įtvirtintų CPK 137 straipsnyje, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį – ieškinio neteismingumas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylų teismingumo nuostatos įtvirtintos CPK IV skyriuje (25–36 straipsniai). Bylą narinėjantis teismas savo iniciatyva privalo patikrinti ir ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Girtrans“ pateikė ieškinį atsakovui O. B., kuriuo prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 259,78 Eur turtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra Ukrainos Respublikos pilietis ir Ukrainoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)).

10. Siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo, pareikšto Ukrainos fiziniam asmeniui, klausimą, reikia nustatyti, koks yra santykis tarp Tarptautinės dvišalės sutarties ir Europos Sąjungos teisės.

11. 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublika ir Ukraina sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis). Šios tarptautinės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinės privatinės teisės nuostatos ir šių nuostatų santykis. Kadangi Lietuva yra ES narė, o Ukraina Europos Sąjungos teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir ES teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia autonominio Europos Sąjungos teisės netaikymo (Reglamento Nr. 44/2001 II skyriuje nustatyti tikslai, 2 konstatuojamoji dalis, Briuselio konvencijos 2 straipsnis, ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas Owusu, C-281/02, 34 p.).

12. Teisės normų, apibrėžiančių valstybių narių, iki prisijungimo prie Europos Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų santykį su Bendrijos aktais nustato Europos Sąjungos pirminė teisė. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje įtvirtinta, kad Sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų stojančioms valstybėms iki įstojimo dienos tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. Pažymėtina, kad reglamento „Briuselis I“ nuostatos, sprendžiant Lietuvos teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį Ukrainos fiziniam asmeniui, netaikomos. Taigi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles.

13. Byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Sutarties 33 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad tais atvejais, jeigu padariusysis žalą ir nukentėjusysis yra vienos susitariančiosios šalies piliečiai, taikomi susitariančiosios šalies, kurios teisme gautas pareiškimas, įstatymai. Pagal Sutarties 33 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.

14. Sutarties 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos dvi alternatyvos, kurių pagrindu galimas jurisdikcijos nustatymas – „veiksmas“ arba „kitokia aplinkybė“, tapę pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Iš aptariamoje teisės normoje esančios formuluotės „taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą“, matyti, jog actio sequitur forum rei jurisdikcijos principas (t. y. byla turi būti keliama atsakovui jo gyvenamosios vietos teisme, jei atsakovas yra fizinis asmuo) šiame kontekste pateikiamas kaip viena iš jurisdikcijos nustatymo alternatyvų, taigi ši teisės norma per se (savaime) nepaneigia forum actoris principo (jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamą su ieškovu susijusį kriterijų) taikymo galimybės.

15. Atsižvelgiant į Sutartimi reglamentuojamų teisinių santykių esmę (teisiniai santykiai, susiję su keliomis valstybėmis) manytina, kad ji turėtų apimti ir tas situacijas, kai neteisėti veiksmai atliekami ir žala atsiranda skirtingose valstybėse. Todėl „kitokių aplinkybių, tapusių pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ teisinė kategorija aiškintina kaip apimanti ir patį žalos atsiradimo faktą, kaip pagrindą reikalauti jos atlyginimo, ir suteikianti žalos atsiradimo vietos valstybei jurisdikciją nagrinėti tokio pobūdžio bylą.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste aptariama teisės norma įtvirtina dvi jurisdikcines alternatyvas – 1) reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą; 2) reikšti ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šios jurisdikcinės galimybės laikytinos lygiavertėmis, o jų pasirinkimo prerogatyva turėtų tekti ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atsiradimo faktu. Siekiant išspręsti jurisdikcijos klausimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo, kurio gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, reikia analizuoti atsiradusios žalos sudėtį ir nustatyti, kur tie veiksmai (žala) įvyko.

17. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis. UAB „Girtrans“ 2018-10-11 pavedimu į atsakovo atsiskaitomą sąskaitą pervedė 300 Eur avansą prieš 2018-10-11 numatytą komandiruotę, tačiau atsakovas 2018-10-15 be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko ir sumokėtų pinigų negrąžino. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtų nuostolių atsiradimo vieta yra Lietuvoje. Vadinasi, vadovaujantis Sutarties 33 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti reiškiamas pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą ir (ar) pagal žalos atsiradimo vietą – Lietuvos teismuose bei pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Ukrainos teismuose.

18. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos faktą, netinkamai taikė nurodytos Sutarties nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo ir teismingumo Lietuvos teismams klausimą. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė