Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-10 · Administracinė byla Nr. A-556-1683-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
A-556-1683-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
K. M., R. M.
Atsakovas
Kauno
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 1683/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjos K. M. atstovui R. M.,atsakovo atstovui Airai Dalikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir K. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. M. ir K. M. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 8-10), kurį patikslino (b. l. 52-54; 65-70; 123-128), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 11-14-734-1349 bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad K. M. ir R. M. 2008 m. rugsėjo 8 d. (Nr. 214-1231; Nr. 214-1232 ir Nr. 214 - 1233) pateikti prašymai, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose būtų numatyti kaip (1*) - Prioritetinės gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijos - kitos paskirties žemė, panaikinant transporto mazgo sprendinį, būtų patenkinti.

Pareiškėjai nurodė, jog skundas teismui pateiktas laiku, nepraleidus termino. Teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi konstatavo, kad nėra kliūčių bylai skirti nagrinėti teismo posėdyje. Taigi termino skundui paduoti klausimas teisme jau buvo sprendžiamas ir jis buvo išspręstas priimant skundą. Prašymas dėl termino atnaujinimo jau buvo pareikštas ir teismas jį patenkino. Reikšti pakartotinį prašymą dėl termino atnaujinimo nėra procesinio pagrindo. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypų paskirtis - žemės ūkio. Pareiškėjai dar viešos bendrojo plano ekspozicijos metu kreipėsi su skundais į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių, o vėliau ir į Kauno apskrities viršininko administraciją, kad minėti sklypai Kauno rajono teritorijos bendrajame plane būtų numatyti kaip kitos paskirties žemė - Prioritetinės gyvenviečių plėtros teritorijos. Kauno apskrities viršininkas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjų skundų ir 2008 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 11-14-734-1349 nurodė vadovautis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, kadangi sklypai patenka į projektuojamą transporto mazgą. Joks transporto mazgas nėra numatytas pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai nesiėmė veiksmų tam, kad Kauno rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai neprieštarautų Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Transporto mazgo (aplinkkelio) numatymas pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra pagrįstas aukštesnio lygmens planavimo dokumentu - Kauno apskrities teritorijos bendruoju planu (patvirtintas 2008-12-08). Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra numatytas Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis nuo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžiniuose tas pats Kauno šiaurinis aplinkkelis yra numatytas per (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės teritorijos vystymo bendrojo plano koncepcijoje, patvirtintoje 2009-07-12 Kauno rajono savivaldybės tarybos, numatytas aplinkkelis (duomenys neskelbtini), todėl transporto mazgas yra kitoje vietoje. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nurodyti sprendiniai prieštarauja šio plano koncepcijai ir yra numatyti neteisėtai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009-05-18 rašte Nr. (6.9)2-2188, nurodoma, kad direkcija neturi žinių apie numatomą ar projektuojamą transporto mazgą pareiškėjų sklypuose, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 110-112) su pareiškėjų patikslintais reikalavimais nesutiko ir prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi yra praleistas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminas, nes šalis jį gali apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundžiamą Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. atsakymą Nr. 11-14-734-1349 pareiškėjai gavo 2008-12-05, paskutinė skundo padavimo teismui diena - 2008-12-29, o skundas paduotas 2008-12-31. Pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą šiam atsakymui apskųsti. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus įgyvendina savivaldybės institucijos. Kauno rajono savivaldybė, kaip teritorijos planuotoja, priėmė sprendimą, kad toje vietoje žemės paskirtis keičiama būti negali. Nurodė, kad pagal Kauno rajono bendrojo plano koncepciją pareiškėjų sklypai patenka į projektuojamą transporto mazgą, taip pat yra kelio apsaugos zonos, taip pat sklypuose numatytas gamtinis karkasas ir statyti gyvenamųjų namų šioje vietoje negalima dėl būsimo transporto mazgo. Kauno apskrities viršininko administracija 2008-10-31 protokolu ir ginčijamu 2008-12-03 raštu tokiam Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimui pritarė. Kauno rajono savivaldybės taryba 2009-01-29 sprendimu Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ Kauno rajono bendrąjį planą patvirtino, todėl pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimai nesukels jiems jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjų reikalavimas imtis priemonių, kad jų skundai būtų patenkinti, yra abstraktus, neaiškus, ir, teismui patenkinus tokį reikalavimą, pareiškėjų tariamai pažeistos teisės nebūtų apgintos, kadangi yra patvirtintas Kauno rajono bendrasis planas, kuris nėra ginčijamas. Tokio pobūdžio reikalavimas pagal ABTĮ 15 straipsnį nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. prašė patenkinti pareiškėjų skundą (b. l. 144).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 173-177) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 21 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundas atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą (priimtą 2008 m. spalio 31 d. protokolu) dalyje dėl pareiškėjų skundų netenkinimo (dėl jiems priklausančių sklypų 0,70 ha, 0,4061 ha ir 1,06 ha įtraukimo į Kauno rajono bendrąjį planą kaip kitos paskirties žemės) kaip neteisėtą. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartimi atnaujintas skundo padavimo terminas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 31 d. protokolinio sprendimo panaikinimo. 2009 m. birželio 8 d. pareiškėjai teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-12-03 sprendimą Nr. 11-14-734-1349 bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad pareiškėjų 2008 m. rugsėjo 8 d. (Nr. 214 -1231; Nr. 214 - 1232 ir Nr. 214 - 1233) pateikti prašymai, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose būtų numatyti kaip - Prioritetinės gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijos - kitos paskirties žemė, panaikinant transporto mazgo sprendinį, būtų patenkinti. Patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai išliko ir dar kartą pareiškėjams tikslinant skundą. Patikslintu skundu pareiškėjai iš esmės nekeisdami skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą) pakeitė skundo dalyką (reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas prašomas priimti). Teismas, pasisakydamas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 11-14-734-1349 panaikinimo, vadovavosi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Atsižvelgiant į įstatyme pateiktą viešojo administravimo subjekto priimamo akto sąvoką (ABTĮ 2 str. 15 d., 2 str. 14 d.) galima išskirti tokius jo požymius: 1) teisės akto priėmimas vykdant viešojo administravimo funkcijas; 2) toks aktas yra oficialus sprendimas, kurį priima viešojo administravimo subjektas dėl vieno ar kito viešojo administravimo srityje kylančio klausimo; 3) sukelia teisines pasekmes (sukuria, pakeičia ar nutraukia teisinius santykius). Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštu (lydraščiu) Nr. 11-14-734-1349 pareiškėjai informuoti, kad jų skundai dėl Kauno rajono bendrojo plano buvo išnagrinėti 2008 m. spalio 31 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusiame susirinkime. Taip pat kartu šiuo raštu pareiškėjams siunčiamas 2008 m. spalio 31 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio susirinkimo protokolo išrašas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų ginčijamas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštas (lydraštis) Nr. 11-14-734-1349 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjams teisinių pasekmių (nepadaręs įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms). Juo tik buvo pateikta informacija ir siunčiami dokumentai. Šiame rašte (lydraštyje) pareiškėjų atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių padaryti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Todėl ginčas dėl minėto rašto (lydraščio) panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Pareiškėjų skundžiamo rašto negalima pripažinti teisės aktu. Šis dokumentas yra tik lydraštis prie 2008 m. spalio 31 d. susirinkimo protokolo ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 11-14-734-1349. Dėl reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad pareiškėjų 2008 m. rugsėjo 8 d. (Nr. 214 -1231; Nr. 214 - 1232; ir Nr. 214 - 1233) pateikti prašymai, jog pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose būtų numatyti kaip - Prioritetinės gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijos - kitos paskirties žemė, panaikinant transporto mazgo sprendinį, būtų patenkinti, teismas nurodė, kad pareiškėjai privalo tinkamai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teismo galimų priimti sprendimų rūšis. Pareiškėjų reikalavimas yra netikslus, neaiškus, todėl, dėl išdėstytų motyvų, atmestinas. Nei patikslintame skunde nenurodyta, kokie teisės aktai nustato tokią atsakovo kompetenciją, nei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas negalėjo pasakyti, kokių konkrečiai turi imtis priemonių Kauno apskrities viršininko administracija dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją imtis priemonių. Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo” patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis planas - tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus įgyvendina savivaldybės institucijos (šiuo atveju - Kauno rajono savivaldybės administracija). Taigi teritorijos planuotojas yra savivaldybė. Kauno rajono savivaldybė, kaip teritorijos planuotoja, priėmė sprendimą, kad ginčo vietoje žemės paskirtis keičiama būti negali. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2008-10-31 vykusiame susirinkime buvo svarstomi pareiškėjų skundai dėl Kauno rajono bendrojo plano viešojo svarstymo procedūrų bei sprendinių ir priimtas protokolinis nutarimas netenkinti pareiškėjų skundų dėl jiems priklausančių žemės sklypų paskirties pakeitimo, vadovaujantis Kauno rajono bendrojo plano sprendiniais (Teritorijų planavimo įstatymo (red. galiojanti ginčo laikotarpiu) 34 str. 2 d. 2 p., 35 str. 1, 4 p.). Pareiškėjai pradinio skundo reikalavimu prašė panaikinti minėtą 2008-10-31 protokolinį sprendimą, tačiau vėliau - tikslindami skundo reikalavimus, tokio reikalavimo nereiškė. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ patvirtintas Kauno rajono bendrasis planas nėra ginčijamas. Atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 181-186) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įstatymų leidėjas įstatymuose apibrėžė administracinio akto sąvoką, nurodydamas tam tikrus pagrindinius aktui keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d., 8 str. 1 ir 3 d.). Pagal šias teisės normas individualus administracinis aktas turi atitikti tam tikrus bendrus reikalavimus, kurie leidžia identifikuoti dokumentą, kaip administracinį aktą ir tuo pagrindu spręsti jo pagrįstumo, sukeliamų pasekmių, apskundimo klausimus. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 11-14-734-1349 yra tik lydraštis, nes iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio akivaizdu, jog jis iš esmės atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus: 1) juo aiškiai išreikšta kompetentingo viešojo subjekto - Kauno apskrities viršininko administracijos valia dėl pareiškėjų skundų - atsisakoma juos tenkinti ir nesiimama jokių veiksmų; 2) toks atsakovo raštiškas atsakymas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjams, nes tik nuo šio dokumento gavimo momento pareiškėjai suvokė, jog jų teisės yra pažeistos ir nuo šio dokumento gavimo momento (ne nuo 2008-10-31 vykusio susirinkimo momento) turi teisę skųsti institucijos sprendimą, atsakymą; 3) Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 11-14-734-1349 yra pasirašytas įgalioto ir kompetentingo asmens; 4) Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 11-14-734-1349 yra motyvuotas. Tik Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 11-14-734-1349 galima laikyti atsakymu Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme.

2. Teisėje galioja prezumpcija, jog teismams teisė yra žinoma ir jos jiems aiškinti nereikia. Taigi teismas, manydamas, jog pareiškėjai nenurodė ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, pats turėjo nurodyti, kokios teisės normos šiuo atveju taikytinos ir tuo pagrindu priimti sprendimą. Gi teismas apskritai į šias normas nesigilino, dėl jų nepasisakė ir taip pažeidė nurodytą teisinę prezumpciją. Be to, pareiškėjai aiškiai ir konkrečiai savo patikslintame skunde nurodė teisės aktus, kurių pagrindu pareiškė reikalavimą įpareigoti atlikti atsakovą veiksmus. Pareiškėjai iš esmės savo reikalavimą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3, 4 dalimis, Viešojo administravimo įstatymu. Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnyje atsakovo kompetencija dar labiau patikslinama. Apskrities viršininko administracija įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus privalėtų pašalinti savo pačios padarytus pažeidimus bei atlikti veiksmus, priskirtinus jos kompetencijai. Tuo labiau, kad savivaldybių teritorijų bendrieji planai gali būti patvirtinti tik pritarus apskrities viršininko administracijai (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-354 redakcija) 51 ir 52 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai laikė, jog pareiškėjų reikalavimas yra suformuluotas netinkamai.

3. Iš teismo argumentų taip pat galima suprasti, jog pareiškėjai atsakovu turėjo patraukti ne Kauno apskrities viršininko administraciją, bet Kauno rajono savivaldybę. Pabrėžtina, jog pareiškėjai buvo pateikę kitą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kauno rajono tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. TS-1, kuriame atsakovu nurodė Kauno rajono savivaldybės administraciją, bet Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti skundą. Nepaisant to, jog pareiškėjai turėtų galimybę skųsti Kauno rajono savivaldybės 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. TS-1, jie turi teisę pareikšti ir savarankišką reikalavimą Kauno apskrities viršininko administracijai. Tai akivaizdžiai patvirtina, pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo 32 ir 35 straipsniai, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (LR Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija), 38 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, ir kiti teisės aktai.

4. Teismas, nurodęs du skundo motyvo atmetimo argumentus, visiškai nenagrinėjo pareiškėjų argumentų dėl Kauno rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių, akivaizdžiai grubiai pažeidžiančių jų teises ir teisėtus interesus, nustatymo pagrįstumo, atsakovo nepagrįsto atsisakymo atlikti veiksmus. Iš pareiškėjų skundo argumentų, pridėtų įrodymų, bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjų skundas yra visiškai pagrįstas, o atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atlikti reikalautinus atlikti veiksmus. Kauno rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai, numatyti pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose, prieštarauja Kauno apskrities teritorijos bendrajam planui ir jo koncepcijai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, kitiems byloje esantiems dokumentams. Be to, Kauno rajono teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas grubiai pažeidžiant teisės normas tiek jo parengimo stadijoje, tiek jį tvirtinant. Taip pat ir ginčo nagrinėjimo teisme metu tiek atsakovas, tiek Kauno rajono savivaldybė klaidino teismą savo argumentais bei pateikdama įrodymus, kurie prieštarauja oficialiai patvirtintiems teisės aktams. Dėl tokių veiksmų atliekami ikiteisminiai tyrimai ir pirmosios instancijos teismas buvo apie tai informuotas.

Atsiliepimas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 205-208) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, objektyviai ir teisingai, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų. Inspekcija pritaria, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 11-14-734-1349 buvo pateikta tik informacija ir siunčiami dokumentai, o pareiškėjų atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių padaryti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Todėl ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Inspekcijos nuomone, teismas tinkamai išaiškino, jog skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, nes apeliantų reikalavimas pareikštas pirmosios instancijos teismui imtis priemonių, kad jų skundai būtų patenkinti, yra abstraktus, neaiškus, ir, teismui patenkinus tokį reikalavimą, apeliantų tariamai pažeistos teisės nebūtų apgintos, kadangi jau yra patvirtintas Kauno rajono bendrasis planas, kuris nebuvo nuginčytas ir yra privalomas visiems planuojamojo teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 201-204) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 11-14-734-1349 yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo buvo persiųstas išrašas iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio 2008-10-31 susirinkimo dėl Kauno rajono bendrojo plano protokolo. 2008 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 11-14-734-1349 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyje išvardintų kriterijų, taikomų individualiems administraciniams aktams (nėra nurodomi teisės aktai, nėra taikomų poveikio priemonių, nenustatomos teisės ar pareigos, nėra nurodyta akto apskundimo tvarka). Pagal elektroninį „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ lydraštis - tai raštas, kuriame surašomi siunčiamieji dalykai. Teigia, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jei besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti pareiškimo dalyką ir pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 11-14-734-1349.

Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. gruodžio 3 d. (b.l. 12) informavo R. M. ir K. M. apie pastarųjų gautus skundus ir nurodė, kad šie skundai buvo nagrinėjami Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio 2008 m. spalio 31 d. susirinkimo metu bei koks buvo priimtas sprendimas. Pridėjo ir susirinkimo protokolo išrašą.

Neabejotina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tame tarpe ir administracinį teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau į šį ratą pareiškėjų reikalavimas nepatenka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto (manytina, jog nepriklausomai nuo to ar jis atitinka formos reikalavimus) panaikinimo, kuriame pakankamai aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne dėl dokumento, kuriame aiškinama subjektui, kas buvo padaryta bei koks sprendimas priimtas. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo objekto.

Akivaizdu, jog 2008 m. gruodžio 3 d. dokumentas adresuotas pareiškėjams nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos jokios privalomojo elgesio taisyklės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14-15 d.). Plačiąja prasme būtų galima teigti, kad tai viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet ir atlikus šį veiksmą pareiškėjų teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Vadinasi, dėl tokio dokumento (veiksmo) administracinė byla negalima. Teisminis nagrinėjimas dėl atitinkamos informacijos pateikimo teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus. O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iškeltą reikalavimą. Šioje dalyje byla turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-17-06; b. l. 16-17, 21; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010).

Dėl reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad K. M. ir R. M. 2008 m. rugsėjo 8 d. (Nr. 214-1231; Nr. 214-1232 ir Nr. 214 - 1233) pateikti prašymai, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose būtų numatyti kaip (1*) - Prioritetinės gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijos - kitos paskirties žemė, panaikinant transporto mazgo sprendinį, būtų patenkinti.

Kito pareiškėjų reikalavimo turinio pagrindu galima teigti, jog yra prašoma, kad Kauno apskrities viršininko administracija tenkintų K. M. ir R. M. 2008 m. rugsėjo 8 d. (Nr. 214-1231; Nr. 214-1232 ir Nr. 214 - 1233) prašymus su juose išdėstytais reikalavimais.

Iš Išrašo iš Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vykusio 2008 m. spalio 31 d. susirinkimo dėl Kauno rajono bendrojo plano protokolo (b.l. 13) spręstina, kad šio susirinkimo metu buvo svarstyti pareiškėjų prašymai (skundai) ir juos tenkinti atsisakyta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas R. M., tiek atsakovo atstovė patvirtino 2008 m. spalio 31 d. buvus svarstytus būtent 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjų prašymus (skundus). Taigi reikalavime minimi prašymai išspręsti priimant neigiamą sprendimą, nes nutarta netenkinti K. M. ir R. M. skundų (b. l. 14). Reikalavimas dėl tokio protokolinio sprendimo panaikinimo nebeteiktas (pareiškėjo R. M. paaiškinimai duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tiriamą reikalavimą pripažinti pagrįstu, todėl šioje dalyje priimtas verdiktas yra teisingas.

Kita vertus, teisėjų kolegija mano esant būtina pabrėžti, jog pareiškėjams tiesiogines pasekmes iš esmės sukelia ne neigiamas atsakymas dėl jų skundų, o 2009 m. sausio 29 d. patvirtintas bendrasis planas ir iš čia priimtini kiti sprendiniai. Todėl nusprendus siekti atitinkamų visuomeninių santykių korektūrų galėtų būti svarstoma galimybė rinktis kitą teisinį gynybos kelią (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia ir transporto išlaidas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (atsakovas) prašo pritiesti iš pareiškėjų 74, 76 Lt transporto išlaidoms atlyginti. Išlaidų pagrindimui pridėjo 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 3P-387, įsakymą dėl tarnybinių lengvųjų automobilių sunaudojimų degalų normų, degalų pirkimo kvitus. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas (bendrine prasme) priimtinas atsakovo naudai, nurodytą teisinį reglamentavimą, transporto išlaidas pagrindžiančius faktinius duomenis – prašymas dėl transporto išlaidų atlyginimo tenkintinas. Atsakovo patirtos transporto išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų R. M. ir K. M.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti: ta apimtimi, kur buvo atmestas reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 11-14-734-1349 panaikinimo, panaikinti ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o R. M. ir K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis iš R. M. ir K. M. 74, 76 Lt transporto išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius