- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1079-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- J. K., J.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 20.3.1.;45.1.;42.4 (S)
2007 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovui M. V. ir jo atstovei advokatei R.G., atsakovui J. K. ir jo atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-825-570/2007 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui J. K. dėl baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. V. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo J. K. 12 000 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, atsakovas nevykdė šalių pasirašytos 2006 m. kovo 29 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, nesudarė pagrindinės sutarties, todėl turi sumokėti sutarties 8 p. nustatytą 12 000 Lt baudą ir atlyginti padarytus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo.
Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas po preliminarios sutarties pasirašymo pareiškė, kad sklypo dėl netinkamos žemės nepirks, todėl atsakovas jam grąžino 6 000 Lt avansą, gautą sudarius preliminarią sutartį, o sklypą po pusės metų pardavė kitiems asmenims už žymiai aukštesnę kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu panaikino 2006-02-28 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui M. V. priteista iš atsakovo J. K. 12 000 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Lt žyminio mokesčio, ieškinį tenkino iš dalies priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo J. K. 6 000 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 180 Lt žyminio mokesčio; valstybei iš atsakovo J. K. priteisė 24,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas M. V. su atsakovu J. K. 2006 m. kovo mėn. 29 d. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo, ieškovas sumokėjo 6 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į žemės sklypo pardavimo kainą. Šalys įsipareigojo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį iki 2006 m. gegužės 1 d. (sutarties 3 p.), sutarties 8 p. numatė, kad už šios sąlygos neįvykdymą dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo sumokėti pirkėjui 12 000 Lt baudą ir atlyginti tuo padarytus nuostolius, o jei dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas pirkėjas, jo sumokėti pinigai 6 000 Lt lieka pardavėjo nuosavybei. Šalys pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Tarp šalių ginčas kilo dėl 2006-03-29 sudarytos preliminariosios sutarties, konkrečiai Sutarties 8 punkto aiškinimo ir taikymo.
Teismas nurodė, kad sutartyje yra įtvirtintas šalių nelygybės principas, pagal kurį vienai iš šalių (pirkėjui) pažeidus sutartį, taikomos netesybos 6 000 Lt dydžio, o kitai šaliai – pardavėjui – jau 12 000 Lt. Toks reglamentavimas (dvigubos netesybos) yra nustatomos rankpinigiais užtikrintoje sutartyje (CK 6.100 str. 1 d.), tačiau preliminarioji sutartis rankpinigiais negali būti užtikrinama (CK 6.98 straipsnio 2 dalis), todėl, sutinkamai su LR CK 1.2 str., šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, teismas išėjo iš ieškinio reikalavimų ribų ir ginčo Sutartyje nustatytą šalių lygybės principo pažeidimą pripažino pažeidžiančiu kitos šalies teises, todėl tiek vienai, tiek kitai šaliai pažeidus sutartį ir nepagrįstai atsisakius parduoti/pirkti žemės sklypą, turi būti taikomos vienodo dydžio sankcijos, šiuo atveju 6 000 Lt.
Teismas nustatė, kad nei viena iš šalių nepateikė jokių kitos šalies kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtinančių įrodymų, išskyrus tą svarbią aplinkybę, jog pats žemės pardavėjas J. K. gera valia grąžino ieškovui M. V. 6 000 Lt avansą ir žemę pardavė kitiems asmenims už beveik dvigubai aukštesnę kainą. Ir nors žemę pardavė ne iš karto, tačiau praėjus beveik 6 mėnesiams po preliminarios sutarties sudarymo, bet šis faktas patvirtina tą svarbią aplinkybę, kad žemės kainos tais pačiais metais iškilo dvigubai, todėl nepardavęs žemės iki 2006-05-01 ieškovui, atsakovas galėjo realiai tikėtis parduoti žemę žymiai aukštesne kaina, nei buvo susitaręs, todėl dėl prievolės neįvykdymo yra pagrindas atsakovui J. K. taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.165 str. 4 d.), be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę ir savo nekaltumą dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Todėl dėl pagrindinės pardavimo sutarties nesudarymo ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 000 Lt dydžio netesybos (bauda). Teismas nesprendė nuostolių dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo atlyginimo, kadangi nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, kad tokius nuostolius būtų patyrusi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) neteisingai taikytos įrodinėjimo pareigas reglamentuojančios LR CPK normos. Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta;
2) aplinkybė, kad atsakovas sugrąžino ieškovui jo sumokėtą avansą nėra ir negali būti pakankamas atsakovo kaltės dėl sandorio nesudarymo įrodymas. Avansas buvo grąžintas geranoriškai, po preliminarios sutarties galiojimo termino pasibaigimo, nors atsakovas galėjo jį pasilikti;
3) nei baigiantis preliminarios sutarties terminui, nei jam suėjus, ieškovas nesikreipė į atsakovą ir jo neieškojo beveik metus. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad jis nesirūpino dėl žemės pirkimo sandorio sudarymo ir nedėjo dėl to jokių pastangų. Pasibaigus naikinamajam terminui, nesant jokių įrodymų, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas ir jo atstovas skundą palaikė, siūlė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog susitikimas su Vilioniu įvyko 2006 metų balandžio mėnesį apie 10 dieną, ieškovas buvo apžiūrėjęs žemės sklypą, susitikimo metu buvo susitarta su Vilioniu, jog atsakovas grąžins ieškovui 6000 lt įmoką už sklypą, ieškovas nei siūlė nei atsisakė sudaryti tuo metu žemės sklypo pirkimo sutartį. Iki 2006 05 01 d. daugiau šalys susitikę nebuvo. Atsakovas iki 2006 05 01 dienos buvo atlikęs konkrečius veiksmus, kad sudaryti pagrindinę žemės pirkimo pardavimo sutartį-gavęs 2006 m balandžio mėnesį iš sklypo bendrasavininkių įgaliojimus parduoti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti, nurodė, kad į atsakovą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi telefonu, tačiau to įrodyti negali, nes teismui užklausus telefoninio ryšio operatorius išsiaiškinta, kad nėra galimybių gauti mobiliojo telefono ataskaitos apie išeinančius ir įeinančius skambučius. Ši aplinkybė liko neįrodyta, tačiau atsakovas jos nepaneigė. Atsakovas neįrodė ieškovo kaltės dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovo kaltė yra įrodyta, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas ir jo atstovė siūlė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, papildomai paaiškino, jog teisinis pagrindas priteisti visą baudos sumą buvo, ieškovas sutinka su sprendimu priteisti ir mažesnę sumą, atsakovui pareiga sumokėti baudą kyla iš sutarties nuostatų, kad atsisakė pirkėjas sudaryti sutartį atsakovas įrodymų nepateikė, pardavėjas yra aktyvioji sutarties pusė, jis privalėjo siekti sutarties sudarymo, pardavėjas neatliko jokių veiksmų, negavo detalizuoto pažymėjimo sandoriui sudaryti, 6000 Lt avanso grąžinimas liudija, jog atsakovas nelaikė, kad pirkėjas dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas, preliminariosios sutarties sąlygas vykdyti atsisakė pardavėjas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, jos buvo sudariusios 2006 m. kovo 29 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas sumokėjo 6 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į žemės sklypo pardavimo kainą. Šalys įsipareigojo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį iki 2006 m. gegužės 1 d. (sutarties 3 p.), šalys sutarties 8 p. numatė, kad už šios sąlygos neįvykdymą dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo sumokėti pirkėjui 12 000 Lt baudą ir atlyginti tuo padarytus nuostolius, o jei dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas pirkėjas, jo sumokėti pinigai 6 000 Lt lieka pardavėjo nuosavybei. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6. 189 str.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši sutartis nebuvo įvykdyta, tai yra iki numatyto termino nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tai, jog tokios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Tačiau šio ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas, jis sukelia rimtas teisines pasekmes bei įpareigoja šalis, todėl jo nevykdymas yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti išsiaiškinta, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, ir ar yra pagrindas taikyti atsakovui ieškovo prašomą civilinę atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog dėl prievolės neįvykdymo yra kaltas atsakovas, nes jis dėl išaugusių žemės pardavimo kainų galėjo realiai tikėtis parduoti žemę žymiai aukštesne kaina, nei buvo susitaręs, todėl pagrindas atsakovui J. K. taikyti civilinę atsakomybę yra (CK 6.165 str. 4 d.), be to, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę ir savo nekaltumą dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Todėl dėl pagrindinės pardavimo sutarties nesudarymo teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteistos 6 000 Lt dydžio sutartinės netesybos (bauda).
Ikisutartinių teisinių santykių ypatybė yra ta, kad jei derybų metu šalys nesusitaria ar vienai šaliai yra nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas ar taikyti jai atsakomybę už tai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalių teisė derėtis ir tartis dėl abiem priimtinų sąlygų nėra absoliuti, nes įgyvendinti šias teises šalys gali tik nepažeisdamos sąžiningumo principo. Jei ikisutartiniuose santykiuose viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ir sutartis nesudaroma dėl šios šalies nesąžiningų veiksmų, šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Neįvykdžius preliminarios sutarties, tai yra nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jei atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltina viena kitą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjas yra aktyvioji sutarties pusė, jis privalėjo siekti sutarties sudarymo, pardavėjas neatliko jokių veiksmų, negavo detalizuoto pažymėjimo sandoriui sudaryti, 6000 Lt avanso grąžinimas liudija, jog atsakovas nelaikė, kad pirkėjas dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas. Tuo tarpu atsakovas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakomybę verčia ieškovui, teigdamas, jog pats ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2006 m. kovo 29 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo, atsakovas iki 2006 05 01 dienos buvo atlikęs konkrečius veiksmus, kad sudaryti pagrindinę žemės pirkimo pardavimo sutartį-gavęs 2006 m balandžio mėnesį iš sklypo bendrasavininkių įgaliojimus parduoti žemės sklypą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese priimant sprendimus dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo yra remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ši taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina yra tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose (LR CPK 185 str.).
Vadovaudamasi anksčiau šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas kaip žemės sklypo pardavėjas yra aktyvioji sutarties pusė, jis turėjo parengti visus reikiamus pardavimui dokumentus (detalizuotą pažymėjimą) iki pagrindinės sutarties sudarymo datos, bei į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė preliminariosios sutarties savo prievolę-sumokėjo 6000 Lt avansą pagal 2006 m. kovo 26 d. preliminarią sutartį, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog ieškovas nevykdė savo įsipareigojimo laiku sudaryti pagrindinę sutartį (LR CPK 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina išvadą, jog preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, o priešingai atsakovas neįrodė (LR CPK 178, 185str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tokia atsakovo pozicija yra susijusi su smarkiai išaugusiomis žemės kainomis, o byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia tokios galimybės. Kaip minėta, atsakovas turi nekvestionuojamą teisę sudarinėti sandorius maksimaliai sau naudingomis sąlygomis, tačiau tai negali pažeisti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Pagal LR CK 6.165 str. ketvirtąją dalį, jei preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2005, preliminariojoje sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tokiu atveju šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi sumokėti netesybas. Nagrinėjamu atveju, ginčo 2006 m. kovo 29 d. preliminariosios sutarties 8 punkte šalys nustatė, jog jeigu dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas atsakovas, jis sumokės ieškovui 12 000 Lt baudą už prievolės nevykdymą (b. l. 5). Taigi preliminarios sutarties vykdymo užtikrinimui šalys numatė atitinkamo dydžio netesybas (baudą) – sankciją už preliminarios sutarties nevykdymą. Kaip konstatuota anksčiau šioje nutartyje, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog atsakovas jos iš esmės atsisakė. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovo sutartinei atsakomybei taikyti. Dėl to, atsisakęs vykdyti preliminariąją sutartį, atsakovas turi atlyginti kitos šalies dėl to turėtus nuostolius, jam turi būti taikomos preliminarioje sutartyje šalių numatytos sankcijos už sutarties nevykdymą ( LR CK 6. 156 , 6. 158, 6. 165 str. 4 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 1.2 str. nuostatomis ir atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovas geranoriškai grąžino 6000 Lt avansą ieškovui, priteistinas sutartines netesybas sumažino.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas tinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, tai pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo klausimus, bei atsakomybės už prievolės neįvykdymą atsiradimo ir jos dydžio nustatymo klausimus, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, skunde nurodomais motyvais skundžiamo apeliacine tvarka sprendimo naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 400 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.