Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-337-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1S-337-485/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-337-485/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. B. skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas 2010 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Neatlikta 11 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis.Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 10 d. 2018 m. kovo 1 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarime nutarė nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti, kadangi nepilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 27 d. atmetė nuteistojo T. B. skundą, kadangi įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgus į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, darė išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas ir šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesant pagrindo manyti, jog nuteistasis T. B. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis T. B. prašė panaikinti tiek Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį, tiek Komisijos 2018 m. kovo 1 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą arba sumažinti Komisijos nustatytą 5 mėnesių terminą iki sekančio svarstymo. Skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvavo ir pilnai įvykdė socialinės reabilitacijos programoje nustatytus reikalavimus, o tai ir yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai dėl lygtinio paleidimo, kadangi jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra nedidelė, jau atlikęs 90 proc. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tvirtino, jog jo elgesyje pastebima korekcija, ji nesietina su elgesio blogėjimu, nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 78 iki 57 balų ir tai krypstama teigiama linkme, todėl turi būti jam taikytinas lygtinis paleidimas, nors nei Komisija, nei teismas nemotyvavo kodėl 57 balai gali būti veiksnys lygtiniam jo nepaleidimui. Skunde taip pat nurodė, jog Komisija ir teismas netinkamai vertino jo ankstesnes nusikalstamas veikas ir ankstesnį lygtinį paleidimą, neįvertino tai, kad jis įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi kvalifikacines kategorijas, turi pažymas dėl pastovios gyvenamosios vietos ir nuolatinio darbo, nors yra baustas 7 kartus, tačiau 9 kartus skatintas, o dėl darbo santykių nurodė, kad situacija tokia, jog nuteistųjų yra 950, o darbo vietų tik 250. Skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju Komisija 2018 m. kovo 1 d. nutarime nutarė netaikyti T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nuteistasis nepilnai įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nesutikęs su tokio turinio procesiniu sprendimu, T. B. jį apskundė apylinkės teismui, kuris priešingos išvados nepadarė ir nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo institutą yra visiškai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šioje dalyje kilo abejonių ir Komisijai, ir apylinkės teismui.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis ir pagrindė kodėl nėra naikinamas ar keičiamas skundžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo pareiškėjui. Teismo nurodytais argumentais akivaizdu, jog buvo apžvelgta ankstesnė nuteistojo asmenybės kriminalinė pusė, ankstesnis lygtinis paleidimas ir jo laikotarpiu paskirtų teismo įpareigojimų nesilaikymas, nusikalstamų veiksmų pasireiškimas, analizuota ir vertinta socialinio tyrimo išvada, jos turinys, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimai, kriminogeniniai veiksniai. Teismas teisingai pripažino, kad pastebima nuteistojo elgesio korekcija, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas gana minimalus, išliekant vidutiniam vertinimui, statinių balų skaičius yra 35, o kintantys - 22, todėl įvertinęs visumą šių aplinkybių, Komisijos išvados motyvus, padarė savo išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent šio svarbaus kriterijaus nuteistasis nėra išpildęs. Skundą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu, akivaizdžios ir teismą įtikinančios pažangos materialaus lygtinio paleidimo instituto pagrindo kontekste iš nuteistojo bausmės atlikimo metu elgesio modelio bei pastangų, nenustatyta, pagrindo vertinti visa kas išdėstyta priešingai nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aplinkybes dėl lygtinio paleidimo teismui pateiktos medžiagos ir skundo kontekste, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą ir teisingai patvirtino skundžiamos Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, padarydamas tinkamas išvadas aktualiu klausimu. Pažanga pareiškėjo elgesio modelyje nėra akivaizdžiai ryški, pagal OASys atliktą tyrimo metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 57 balais, kitusi nuo prieš tai atlikto vertinimo 6 balais, dar kur stengtis pareiškėjui pakankamai yra galimybių, todėl visa tai priklauso tik nuo jo paties motyvacijos. Be to, dominuoja kriminogeniniai veiksniai (rizika), kurių analizė tvirtina, kad yra ankstesni neteisėti kriminalinio pobūdžio veiksmai (teistumai), gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas bei lėšų tvarkymas ir pajamos, kur pastarųjų aspektu akivaizdu, jog turint pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus per šį bausmės atlikimo laikotarpį siekių kuo greičiau įsidarbinti ir taip nors kažkokia dalimi prisidėti prie teismo priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, tam skyrus tik simbolinę 10 Eur sumą, teisinant save, jog esant dideliam skaičiui nuteistųjų, o darbo vietų tik 250, nėra pakankamas pagrindas teisinti tokią darbinės motyvacijos stoką. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nedirba ir nesiruošia dirbti, taigi, net ir pateikta pažyma, jog lygtinai paleidus jį tikimybė, jog eis dirbti yra abejotina, juolab, jog vyrauja išvados, kad visą gyvenimą buvo remiamas ir išlaikomas bei pajamų gavimas siejamas su pašalpų gavimu, o ne būnant darbingo amžiaus asmeniu pačiam savarankiškai imtis tokių veiksmų ir užsidirbti be valstybės ar artimųjų pagalbos. Nepaneigta ir tai, kad pareiškėjo elgesys pažymėtas režimo reikalavimų pažeidimais, paskirtos nuobaudos negaliojančios, tačiau tai tik parodo jo polinkį net ir būnant pataisos namuose, nesilaikyti juose nustatytų taisyklių. Socialinio tyrimo išvados analizė teisėjų kolegijai formuoja įsitikinimą, kad be visumos reikšmingų duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir elgesį pataisos namuose, neduoda pagrindo suabejoti tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumo. Tai, kad T. B. atitinka įstatymo numatytus formaliuosius kriterijus lygtiniam paleidimui, neturi galiojančių nuobaudų, pastebimas jo elgesio kitimas, tačiau jis nėra toks akivaizdus ir žymus, yra skatintas, galimai bus įdarbintas lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau daroma korekcinė pažanga su komisijos rekomendacijų ignoravimu, nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas priimti sprendimą, kuris pateisintų nuteistojo lūkesčius ir jį paleisti lygtinai sėkmingos probacijos tikslu. Pareiškėjas skunde akcentuoja savo pažangą jo elgesyje nurodant, jog teismas į tai visiškai neatsižvelgė, tačiau tokia skundo argumentacija yra nepagrįsta, nes vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingus duomenis, jų visumą konkrečiam nuteistajam, yra vertinamas pasirinktas nuteistojo elgesio modelis, jo pastangos, kurių pagrindu formuojamos tiek Komisijos narių, tiek teismo išvados dėl nuteistojo pažangos ir probacijos tikslų įgyvendinimo. Kiekviena aplinkybė, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojanti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, vertinama atskirai ir paskui ji siejama į visumą, kur formuojamos teisinės išvados šiuo klausimu. Tai, kad galutinės išvados nulėmė lygtinio paleidimo netaikymą pareiškėjo atžvilgiu, negali būti laikomos neteisėtomis, nes tai prieštarautų nagrinėjamo skundo medžiagai.Nuteistojo skunde nurodytos iš esmės teigiamos aplinkybės dėl jo elgesio, tikslai ir pasiekimai (įgytas išsilavinimas, kvalifikacijos), kritika priimtų sprendimų atžvilgiu, tačiau tokia argumentacija vertinama kritiškai, nes teismui anksčiau parodžius tokį pasitikėjimą šio asmens atžvilgiu, ir jį paleidus lygtinai, teismo pasitikėjimas buvo pamintas ir teisingos išvados nepadarytos, todėl šiuo atveju, vien tik skunde nurodytų argumentų pagrindu, nesistengiant kuo labiau sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kiek įmanoma labiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą, įsidarbinti, nes tokia Komisijos rekomendacija nebuvo įgyvendinta, kardinaliai keisti mąstymą dėl deramo ir padoraus gyvenimo, kuris būtų grindžiamas tik teisėtumu, skundo tenkinimas nebūtų teisingas sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, nes nepilnai įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas analizuojant jo elgesį lygtinio paleidimo instituto taikymo procese. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo T. B. skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas