Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-11-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-9139-1105/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
e2YT-9139-1105/2023
Teisminio proceso Nr.
2-47-01774-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. J., A. J., S. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9139-1105/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-01774-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. J., A. J., S. A.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. V. prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jos motinos S. J. mirties, priimti. Savo pareiškime nurodė, kad jos motina S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą pareiškėja nesikreipė, nes manė, jog motina jokio turto neturi. Pareiškėjos broliai ir sesuo – E. J., A. J., S. A., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, po motinos mirties dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Jokio oficialaus testamento motina nepaliko, paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) pavasarį, pareiškėja iš Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko sužinojo, jog jos motina S. J. sodų bendrijoje turėjo žemės sklypą, kurio niekas neprižiūri, nemoka mokesčių. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) raštu buvo informuota, jog S. J. vardu yra registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Manydama, jog jos motina neturėjo turto, tiek pareiškėja, tiek jos broliai ir sesuo, nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Šias priežastis prašo laikyti svarbiomis. Suinteresuotais asmenimis įtraukti broliai ir sesuo neprieštarauja, jog pareiškėjai būtų atnaujintas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Kadangi yra suėjęs įstatyme numatytas terminas palikimui priimti, prašo šį terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie S. J. palikimo perėjimą valstybei.

4. Suinteresuoti asmenys E. J., A. J., S. A. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

8. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo keturis vaikus – V. V. (pareiškėja), E. J., A. J., S. A., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos S. J. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų. Nekilnojamojo turto duomenų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog palikėjos S. J. vardu registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, jog po motinos mirties ji nesikreipė priimti jos palikimo, kadangi manė, jog motina jokio vertingo turto nepaliko. Tik (duomenys neskelbtini) pradžioje ji iš Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko sužinojo, jog jos motinai S. J. priklauso sodo sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio šiuo metu niekas neprižiūri. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtino faktą apie jos mirusiai motinai priklausantį turtą. Byloje pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, jog po S. J. mirties jos palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjos teigimu, tuo metu apie minėtą nekilnojamąjį turtą nebuvo žinoma. Mirus motinai S. J., pareiškėja dėl jos palikimo nesikreipė, nes, pareiškėjos žiniomis, motina turto neturėjo. Pareiškėjos teigimu, ši priežastis, kad ji manė, kad po motinos mirties jokio turto neliko, laikytina svarbia, dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdama tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytina tai, kad pareiškėja manė, jog motina turto neturi, tik (duomenys neskelbtini) metais sužinojo apie nekilnojamojo turto egzistavimo faktą. Be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo reikalavimui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareigos kreiptis į notarą neįvykdė dėl žinių stokos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto esant svarbioms priežastims, kurios sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.

12. Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą motinos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74,14 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė