Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, vertėjaujant A. S., dalyvaujant ieškovei O. L., jos atstovui adv. D. B., atsakovui I. L., išvadą teikiančių institucijų - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui I. L., tretysis asmuo – D. B., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko, kadangi ieškovė su atsakovu negyvena kartu nuo 2004-12-16, D. B. pripažįsta esantis mažametės tėvas, be to, ieškinys pareikštas išimtinai mažametės interesais, juo siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, užtikrinti jos turtines ir neturtines teises.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad jeigu šalys patvirtins aplinkybę, kad atsakovas negali būti mažametės tėvas, tuomet skyrius palaikys ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas LR CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei atsakovo I. L. tėvystės nepilnamečio vaiko M. L. atžvilgiu nuginčijimas, atsakovui nesant biologiniu vaikų tėvu ir pilnai pripažįstant ieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl iš esmės tenkina šį ieškovės reikalavimą.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovė ir atsakovas susituokė 1995-09-16 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 3, 18). Byloje pateiktame gimimo liudijime bei gimimo įraše nurodyta, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo I. L. duktė (b.l. 2, 19). Ieškovė ginčija atsakovo tėvystę nepilnametės dukters atžvilgiu teigdama, kad atsakovas nėra tikrasis (biologinis) vaiko tėvas, o biologinis vaiko tėvas yra tretysis asmuo D. B..

CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė O. L. ir I. L., nors ir yra susituokę, tačiau apie septynerius metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio, negyvena lytinio gyvenimo, nepalaiko jokių santykių. Ieškovė paaiškino, kad jau apie penkerius metu gyvena su D. B., nuo kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters Monikos, D. B. rūpinasi savo nepilnamete dukterimi, ją išlaiko, pripažįsta save vaiko tėvu ir nuginčijus atsakovo tėvystę, sutinka tėvystę pripažinti. Nors tretysis asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad yra M. L. tėvas, pripažįsta savo tėvystę, nori vaikui suteikti savo pavardę (b.l. 20, 30). Atsakovas I. L. paaiškino, kad iš tikrųjų su ieškove jau ilgus metus negyvena, šiuo metu yra faktiškai sukūręs kitą šeimą.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad M. L. pradėjimo metu O. L. būtų palaikiusi kokius nors santykius su atsakovu I. L., teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog I. L. nėra M. L. tėvas. Atitinkamai šio vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad vaiko tėvas yra I. L., pripažintinas negaliojančiu (LR CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 4 d., o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys klausimai, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos – tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6 Lt) bei kitos teisinės pagalbos ieškovei išlaidos, šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo, nesančio nepilnamečio vaiko tėvu, nepriteistinos į valstybės biudžetą ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės O. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo – D. B., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius tenkinti.

Pripažinti, kad I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. L. nėra jo biologinė duktė.

Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2011-04-05 vaiko gimimo įrašo Nr. 196 dalį, kurioje I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.