Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 500-487/2012

Teisėja Česlava Malinovska Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.

2013 m. lapkričio 25d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. P., G. A., E. N. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. (toliau - BK) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-08 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir G. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. N. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-27 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

B. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir B. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-06-06 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei 2012-06-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N., G. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su E. S. įvykdė plėšimą, įsibraudami į sodybą, o būtent, būdami apsvaigę nuo alkoholio, plėšimo tikslu atėjo prie V. V. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Trakų r., kur panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu, t.y. mediniais pagaliais bei metaliniu laužtuvu tyčia daužydami namo virtuvės langų stiklus, grasindami, kad V. V. užmuš, tokiu būdu nukentėjusiąją įbaugindami bei atimdami galimybę jai priešintis, pareikalavo iš jos atiduoti pinigus. Nukentėjusiajai išsigandus dėl savo sveikatos ir gyvybės bei per langą E. N. padavus 300 litų, E. S., E. N., G. A., tęsdami savo nusikalstamą veiką, tai yra E. S. su E. N. per langą įlipo į namo vidų, o G. A. stovint prie namo durų, ir tokiu būdu jie įsibrovė į namą, kur bendromis pastangomis iš spintos pagrobė V. V. priklausantį turtą -500 Lt pinigais, moterišką rankinę 10 Lt vertės, kurioje buvo V. V. vardu išduotas LR piliečio pasas be vertės, pensininko pažymėjimas be vertės, viso pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 810 Lt.

Dėl B. P. ir G. A. apeliacinių skundų

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai B. P. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o G. A. - dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei 180 str. 2 d., padarymo.

B. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta kvalifikuota gynyba. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-09-12 teismo nutartimi B. P. ginti buvo paskirtas advokatas Albertas Kęstutis Mikšys. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teismo posėdžiuose dalyvavo tiek nuteistasis B. P., tiek jo gynėjas, tačiau gynėjui nušalinimai nebuvo pareikšti. Byloje nėra duomenų, kad, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, buvo pažeista B. P. teisė į gynybą.

Dėl B. P. ir G. A. nusikalstamos veikos V. S. ir V. M. atžvilgiu

Nuteistieji apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti dėl plėšimo, įvykdyto V. S. ir V. M. atžvilgiu. B. P. neginčija savo kaltės ir padarytos veikos kvalifikavimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose nuteistieji B. P. ir G. A. nurodo, jog jie tik sukonfliktavo su nukentėjusiaisiais bei susimušė, nukentėjusiųjų mobiliųjų telefonų bei V. M. rankinės nei vienas iš jų neėmė ir jos nematė. Tokie jų parodymai apylinkės teismo pagrįstai atmesti, kaip prieštaraujantis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, kurie pripažinti patikimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų V. S. bei V. M. parodymais, jog 2011-11-17 Onuškyje prie parduotuvės V. M. atžvilgiu B. P., o V. S. atžvilgiu B. P. ir G. A. naudojo smurtą, po ko nukentėjusieji pasigedo V. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono bei V. M. priklausančios vyriškos rankinės su dokumentais, mokėjimo kortele ir pinigais- 270 litų. Paskambinus iš tarnybinio mobiliojo ryšio telefono, dingęs telefonas suskambo pas vaikinus, buvusius aikštėje, kurie juos sumušė. Tada jie liepė vaikinui grąžinti telefoną ir geruoju išsiskirti, tačiau vienas iš jų - B. P. V. M. sudavė, nuo ko jis nukrito, po to kitas vaikinas jam kirto per ranką, jam iškrito telefonas, o V. S. buvo sužalotas rankos pirštas. Po kelių dienų vyrišką rankinę surado prie apleisto statybų cecho. Atvykus policijai, pas vieną iš sulaikytų surado iš jų paimtus telefonus. Pažymėtina, kad praktiškai analogiškus parodymus nukentėjusieji davė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio (t. 2 b.l.20-24, 59-62). Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais apie įvykio aplinkybes, jais netikėti teismas neturėjo pagrindo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai patvirtinti liudytojo policijos pareigūno paaiškinimais.

Liudytojas policijos pareigūnas M. B. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis be kita ko nurodė, jog 2011-11-17 apie 17.07 val. dirbant buvo gautas pranešimas iš Trakų r. PK OVP budėtojo padėjėjo, kad Onuškio miestelyje, Trakų r, K. P. aikštėje įvyko muštynės. Nuvykus juos pasitiko nukentėję asmenys- V. S., V. M.. Taip pat kartu buvo dar keletas žmonių, kurie, pasak jų, matė incidentą: V. G., V. A., kurie kartu su nukentėjusiaisiais parodė į aikštėje stovėjusį vaikiną, sakydami, kad jis dalyvavo muštynėse. Moteriškė nurodė, kad jo pavardė P., jo veidas buvo sumuštas. Buvo akivaizdžiai matyti, kad jaunuolis yra apsvaigęs nuo alkoholio, buvo sulaikytas ir patalpintas į policijos tarnybinį automobilį. Jį apžiūrėjus, prie jo nebuvo rasta jokių daiktų. Kadangi, pasak liudytojų, kiti jaunuoliai, dalyvavę muštynėse pasišalino link vidurinės mokyklos, M. B. kartu su V. G. nubėgo link jos, kur prie vidurinės mokyklos buvo pastebėtas jaunuolis, einantis per pėsčiųjų perėją, į kurį V. G. nurodė, kaip į dalyvavusį muštynėse. Buvo nustatyta, kad sulaikytas jaunuolis- E. N.. Jį atpažino įvykio liudytojai bei nukentėjusieji. Pas jaunuolį drabužiuose buvo rasti du mobilaus ryšio telefonai Nokia modelio, kuriuos atpažino V. S. ir V. M., kaip pagrobtus muštynių metu, LR piliečio pasas, išduotas V. V. vardu (t.2 b.l.109).

V. M. bei V. S. nustatyti sužalojimai, užfiksuoti specialisto išvadose Nr. 679/12 (01) (t.2. b.l.36-37) ir Nr. 679/12 (01) (t.2 b.l.73-74), kurie atitinka jų nurodytas sužalojimų padarymo aplinkybes ir jų pobūdį.

Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymų, sulaikius E. N., dalyvavusį kartu su B. P. bei G. A. plėšime, pas jį drabužiuose buvo rasti du mobilaus ryšio telefonai Nokia modelio, kuriuos atpažino V. S. ir V. M., kaip pagrobtus muštynių metu. Tai užfiksuota daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (t.2 b.l.172).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. pateikė pagrobto mobilaus telefono Nokia 1616 dėžutę. (t.2 b.l.79).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pas įtariamąjį E. N. paimtą mobilaus telefono dėklą, mobilaus ryšio telefoną Nokia 1616, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiojo V. S. pateiktą mobilaus telefono Nokia 1616 dėžutę, nustatyta, kad IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) ant telefono aparato korpuso ir dėžutės sutampa. (t.2 b.l.80-81).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pas įtariamąjį E. N. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia C3-01, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei SIM kortelė (t.2 b.l. 46 ).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. A. bei kartu buvęs E. N. neneigė, jog pas G. A. buvo V. M. rankinė, o teisme savo parodymus pakeitė. Nukentėjusieji V. M. ir V. S. nurodė, kad jie nerado telefonų ir rankinės būtent po to, kai buvo sumušti, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. G. A. pabėgo iš nusikaltimo vietos, tai patvirtino apklausta liudytoja V. J., kuri nurodė, jog matė nubėgantį tamsiai apsirengusį vaikiną, kaip po to sužinojo vardu Gedas. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. A. parodymai nenuoseklūs, todėl nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, o G. A. ir E. N. teisme duotus parodymus atmetė, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistieji V. S. ir V. M. turtą užvaldė aktyviais kiekvieno iš jų veiksmais, kurie buvo nukreipti bendram tikslui - svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Išankstinis susitarimas nebūtinas, jis gali būti ir staiga kilęs, realizuojamas net konkliudentiniais veiksmais, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinta, kad B. P. ir G. A. įvykdė plėšimą bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, ir pagrobė svetimą turtą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d. Apeliacinių skundų versija, kad B. P. ir G. A. nepagrobė svetimo turto, tik dalyvavo konflikte, vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant pakreipti procesą jiems palankia linkme ir sušvelninti jų teisinę padėtį.

Nors nuteistasis G. A. savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. pripažįsta tik iš dalies, t.y., nurodo, kad jo dalyvavimas šiame nusikaltime buvo atsitiktinis, nukentėjusiosios atžvilgiu jis smurto nenaudojo, kolegija pažymi, kad kaltinamojo kaltė nusikalstamos veikos padarymu neginčytinai įrodyta. Ta aplinkybė, kad apeliantas nukentėjusiosios atžvilgiu asmeniškai nenaudojo psichologinio smurto, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis veikė bendrai kartu su kitais nuteistaisiais E. S. bei E. N. apiplėšime, įsibraunant į patalpas, t.y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.

Už plėšimą pagal BK 180 str. 1d. atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 180str. 2d. atsako tas, kas apiplėšė, įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas, panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Taigi plėšimo sudėtis apima ir kitokius grasinimus, kuriais siekiama įbauginti nukentėjusįjį ir paralyžiuoti jo valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad grasinimas gali pasireikšti ne tik grasinančiais žodžiais ar veiksmais, bet ir sukūrimu situacijos, kuri nukentėjusįjį baugina, kelia jam nerimą ir saugumo trūkumą ar pasinaudojimu tokia situacija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. V., nuteistieji E. N. bei E. S. teismo posėdyje patvirtino, jog G. A. į nukentėjusiosios namus nebuvo užėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. nurodė, jog 2011-11-14 V. V. nematė, nei jos sodyboje, nei šalia jos tą dieną nebuvo (t.1 b.l.145). Tačiau po atliktos akistatos su E. S. (t.1 b.l.148), pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t.1 b.l.151,152) bei apklaustas teismo posėdyje (t.6 b.l.78), G. A. patvirtino, jog nusikaltimo padarymo dieną susitiko su E. N., E. S., nuvyko į nukentėjusiosios sodybą, E. N. bei E. S. daužė namo langus, G. A. matė kaip E. S. atjungė kieme prie namų šviesą ir pradėjo gąsdinti V. V., reikalauti jos pinigų, matė, kaip pastaroji padavė pinigus E. S., kuris jam davė 100 Lt. Grįžus vėl prie nukentėjusiosios namų, E. N. ir E. S. įlipo pro išdaužtus langus į namo vidų, jis liko stovėti kieme, o, išgirdęs kažkokį garsą, atidarė duris ir tuo momentu E. S. su E. N. išbėgo iš namo, nešini rankine. Taigi, G. A. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo nuoseklūs, keičiami, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. A. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios V. V., liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t.1 b.l.154-162), tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga, patvirtinančia, kad visi nuteistieji veikė išvien, t.y. vieni daužė langus, G. A. stovėjo prie namų, t.y. jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje yra akivaizdus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Šioje byloje G. A., saugodamas, kad niekas neateitų, pagrįstai pirmos instancijos teismo pripažintas nusikaltimo bendravykdytoju. Bendravykdytojas laikytinas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008). Bendrininkavimo atveju tyčia pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo įvykdyta bendromis nuteistųjų (taip pat ir G. A.) pastangomis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Dėl to, nepaisant aplinkybės, kad nuteistasis G. A. savo veiksmais tiesiogiai nenaudojo psichologinio smurto prieš nukentėjusiąją bei iš patalpos nepagrobė jai priklausančio turto, jo veika vis tiek pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuketėjusioji matė, kad kartu su nuteistaisiais E. N., E. S. buvo G. A., tai prisidėjo prie nukentėjusiąją bauginančios situacijos sukūrimo, nuteistieji E. N., E. S. ir G. A. pagrobtoje rankinėje buvusius pinigus pasidalino, t.y. pasiekę nusikalstamą tikslą, pasinaudojo nusikalstamos veikos rezultatu, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. A. suvokė savo veiksmų, atliktų nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikalstamą pobūdį, jo tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą, turint tikslą gauti pinigų. Dėl to, nepasitvirtinus nuteistojo G. A. apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, jo skundas atmestinas.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

G. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie tyčinių sunkių, o viena priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4, 5 d.).

Nuteistasis anksčiau teistas du kartus (t.3 b.l.140), teistumai nėra išnykę, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne kartą baustas administracine tvarka (t.3 b.l.149-152), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą veikdamas bendrininkų grupe. Visa tai rodo, kad G. A. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmes, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimai, už kuriuos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės priskiriami prie sunkių ir apysunkių) kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje), padarytų nusikalstamų veikų kiekį -dvi nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas du kartus). Nors G. A. iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmos instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje.

Apeliantas nurodo, kad turi pagyvenusią motiną, kuriai reikalinga jo pagalba, tačiau ši aplinkybė negali esmingai pakeisti jo teisinės padėties, atsižvelgiant į nurodytas aukščiau aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam G. A. yra paskirtos mažesnės, nei straipsnių, pagal kuriuos jis pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės, todėl jas švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistųjų E. N. ir A. K. apeliacinių skundų

Nuteistieji E. N. bei A. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmos instancijos teismo jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes E. N. ir A. K., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimų padarymo stadiją, nuteistųjų asmenybes neigiamai apibūdinančius duomenis.

E. N. padarė vieną sunkų ir du apysunkius pavojingus visuomenei nusikaltimus, nusikalto, būdamas nepilnametis. Jis anksčiau teistas 3 kartus (t.4 b.l.72), nusikalto, neatlikęs paskirtos bausmės, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.4 b.l.39-41), tai rodo, jog nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų bei visuomenės normų, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems, bei į sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes – nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai nuteistajam E. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių, pagal kuriuos jis pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl jas švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas A. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

A. K. teistas keturis kartus (t.4 b.l.31-32), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.4 b.l.39-41), dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K. pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistųjų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų trukmę.

Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliantų B. P., G. A., E. N., A. K. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų B. P., G. A., E. N. ir A. K.

apeliacinius skundus atmesti.