Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. K., kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė J. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nori nutraukti santuoką su atsakovu dėl to, kad atsakovas prieš ją smurtavo. Atsakovas prieš ją smurtavo du kartus, t. y. šių metų birželio pradžioje ir dar maždaug

pusmetį prieš tai. Po pirmo karto jie kalbėjo su atsakovu ir ji buvo sakiusi, kad jei smurtas pasikartos, ji kreipsis dėl santuokos nutraukimo. Birželio mėnesį atsakovas, būdamas neblaivus, skėlė jai antausį ir taip sukėlė fizinį skausmą, kurį ji įvertino 8 balais, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas buvo nuteistas, atliko probaciją. Nuo tų įvykių jie kartu ir nebegyveno, atsakovui buvo skirtas įpareigojimas gyventi skyrium. Po to jie dar bandė susitaikyti, pagyvendavo kartu maždaug po savaitę, tačiau atsakovas smurtaudavo psichologiškai, dėl ko pablogėjo jos sveikata, atsinaujino depresija, teko gydytis ir nuo rugpjūčio mėnesio jie visiškai kartu nebegyvena. Prie santuokos iširimo prisidėjo ir atsakovo alkoholizmas, tai, kad jis grasindavo jai ir jos sūnui, vartojo necenzūrinius žodžius, žemino, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo finansiškai. Santuokoje jie bendrų vaikų nesusilaukė, jokio nekilnojamojo turto, automobilių ar akcijų neįgijo, bendrų skolų taip pat neturi, yra sudarę povedybinę sutartį, nes atsakovas jau iki santuokos turėjo daug skolų. Ji šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna tik išmokas už vaiką, retkarčiais užsidirba pardavinėdama rankdarbius, tačiau išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Ji bandė išsaugoti šeimą, vyko ir pas psichologą, ir pas mediatorių, siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas pastangų išsaugoti šeimą nedėjo, nutraukti santuoką bendru sutikimu nesutiko, todėl ji kreipėsi į teismą. Nutraukus santuoką prašė palikti jos turimą santuokinę pavardę.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, tačiau ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką buvo žinoma. Be to, atsakovui teismo šaukimas į 2022 m. spalio 28 d. vykusį teismo posėdį buvo siųstas jo gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas jam asmeniškai, o teismo šaukimas į 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdį, siųstas tuo pačiu adresu, grįžo neįteiktas, pažymint, kad adresatas šiuo adresu negyvena. Kadangi atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimą, laikytina, kad teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis), be to, atsakovas susirašinėjime su ieškove nurodė, kad teismo posėdyje dėl skyrybų lapkričio 23 d. 11 val. nedalyvaus, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos sudarymo įrašo, teismas nustatė, kad S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2022 m. birželio mėnesio kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Šalys santuokoje dalintino registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl atsakovo skolų, įgytų iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl šios prievolės laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Duomenų apie kitus atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra, be to, (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Vedybų sutartį (povedybinę), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 4.1.6. punktą kiekvienas sutuoktinis turi teisę prisiimti asmenines prievoles, prisiimdamas ir vykdydamas tokias prievoles sutuoktinis atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl atsakovo santuokos metu prisiimtos prievolės, jei tokios paaiškėtų, būtų laikomos jo asmeninėmis prievolėmis.

Atsakovui 2022 m. birželio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo ieškovei J. K. sukėlimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2022 m. birželio 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei J. K..

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas S. K. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose, girtavo, nesirūpino šeima, netinkamai bendravo su ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi, taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, atsakovas S. K. smurtavo prieš sutuoktinę ir dėl to buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl sutinkamai su CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nereiškė, todėl teismas pripažįsta, jog santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo S. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2022 m. birželio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 105 Eur žyminis mokestis ir 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos 2022 m. lapkričio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų J. K., valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio S. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui jo pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio ir 350 Eur ( tris šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.