Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-373/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
1-36-373/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Civilinis ieškovas
S. J., I. J.
Kaltinamasis
H. E.
Nukentėjusysis
S. J.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė, Eugenijus Karosas
Kategorijos
Nr. 1-36-373/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5; 2.3.6.4.4. (S)
Utenos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2009 m. balandžio 16 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, advokatams Eugenijui Karosui ir Allai Ignatjevai, vertėjai Dianai Tutinei, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams S. J. ir I. J., jų atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje H. E., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), čečėnas, asmuo be pilietybės, aukštojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

H. E. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: 2006-11-30 apie 17.30 val. Lietuvos Respublikoje, Utenos raj. kelyje Vilnius-Utena 83,690 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 65, 144, 164 punktų reikalavimus: nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, netrukdyti eismo, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, veždamas keleivę M. E. su neužsegtu transporto priemonėje įrengtu saugos diržu, nevažiavo dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dalinai įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, dėl ko neliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešais važiavusiu V. J. vairuojamu automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. J. dėl nesuderinamų su gyvybe sužalojimų eismo įvykio metu žuvo, o automobilio Mercedes Benz 250 keleivei M. E. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis H. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. važiavo iš Vilniaus apie 90 km per valandą greičiu, savo eismo juosta, daugiau jos viduriu. Neprivažiavus Utenos m. maždaug prieš dvidešimt metrų pamatė priešais atvažiuojantį automobilį Mazda, kurio šviesos jį apakino ir staiga pajuto smūgį į kairę, į vairuotojo pusę. Smūgis buvo į kairį sparną ir dalį rato, ratas įstrigo salone. Po smūgio jo automobilis pervažiavo ašinę liniją ir atsidūrė kelkraštyje, kairėje pusėje.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad ji reiškia ieškinį dėl 2473 Lt turtinės ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjęs I. J. parodė, kad prašo priteisti 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad ji atliko įvykio vietos apžiūrą. Po eismo įvykio šukės buvo išsimėtę po visą kelią, judėjimas nebuvo sustabdytas.

Liudytojas R. K. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, jo manymu automobilių susidūrimas įvyko apie kelio vidurį.

Liudytoja M. E. parodė, kad ji važiavo su kaltinamuoju, kai įvyko avarija.

Liudytoja V. J. parodė, kad ją pralenkė automobilis, kuris negrįžo į savo eismo juostą, o važiavo viduriu kelio. Po 3-5 minučių priekyje pamatė eismo įvykį, kurio metu buvo susidūręs kaltinamojo vairuojamas ją aplenkęs Mercedes Benz automobilis. Susidūrimo momento ji nematė.

Ekspertas V. L. parodė, kad įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą apie automobilių susidūrimo vietą. Todėl jis davė tik tikėtiną išvadą, kad susidūrimas įvyko automobilio Mazda važiavimo pusėje.

Ekspertas O. I. parodė, kad jis pagal automobilių sužalojimus padarė išvadą kokioje padėtyje transporto priemonės buvo susidūrimo momentu. Darė daug kompiuterinių modelių ir savo išvadoje pateikė labiausiai tikėtiną situaciją pagal turimus duomenis.

Ekspertas J. G. patvirtino eksperto O. I. parodymus.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Utenos r., kelyje Utena - Vilnius 12 km 300 m (Vilnius - Utena 83,690 km), nurodytas transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo, užfiksuotos šukės, kitos automobilių dalys ( b. l. 2 – 16, t.1 ).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio ir užfiksuoti šios transporto priemonės sužalojimai (b.l.18-25, t.1).

Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Mazda 323, v.n. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė V. J. bei, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra (b.l.26 – 28, t. 1).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio bei užfiksuoti šiai transporto priemonei padaryti sužalojimai (b.l.33-40, t.1).

Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b.l.42-44, t.1).

Specialisto išvadoje Nr. M 262/06(08) nurodyta, kad V. J. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato žiedinis lūžimas su ilgųjų smegenų pilnu plyšimu ir kraujo išsiliejimais po galvos smegenų ir stuburo smegenų minkštaisiais dangalais, daugybiniai širdies, kepenų, blužnies, kairio inksto plyšimai, masyvus vidinis nukraujavimas, kairio skruosto muštinė žaizda, kūno nubrozdinimai ir kraujosruvos. Nukentėjusiai padaryti sužalojimai priskiriami prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes dėl masyvių vidaus organų sužalojimų įvyko mirtis. V. J. mirties priežastis yra nesuderinami su gyvybe sužalojimai: kaukolės žiedinis lūžimas, ilgųjų galvos smegenų pilnas plyšimas, širdies, kepenų, blužnies, kairio inksto plyšimai su masyviu vidiniu kraujavimu. V. J. kraujyje alkoholio nerasta (b.l.53-57, t.1).

Specialisto išvadoje Nr. G 255/ 07 (08) nurodyta, kad M. E. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.84, t.1).

Alkoholio matuoklio parodymai ir specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus (b.l.86, 88, t.1).

Iš specialisto išvados Nr.11-157 (07) matyti, kad nustatyti tiksliam transporto priemonių susidūrimo mechanizmui nepakanka duomenų. Tikėtina, kad pavojingą situaciją kelyje sudarė automobilio Mercedes Benz, v/n ME-57, vairuotojas H. E., dalinai įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, dėl ko neliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. J., todėl techniniu požiūriu jo veiksmai, tikėtina, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ( b.l. 104-106, t.1).

Eksperto išvadoje Nr.08-398 nurodyta, kad susidūrimo metu kontaktavo abiejų automobilių kairieji priekiniai kampai. Susidūrimas įvyko automobilio Mercedes Benz judėjimo juostoje. Susidūrimo metu automobilio Mazda judėjimo kryptis buvo įstrižai iš savo juostos į Mercedes Benz judėjimo juostą (b.l.39-43, t.2).

Kaltinamasis H. E. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis nurodė važiavęs leistinu greičiu savo eismo juosta, nepažeisdamas eismo saugumo reikalavimų. V. J. vairuojamas automobilis staiga įvažiavęs į jo eismo juostą ir įvykęs susidūrimas.

Liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, nėra. Liudytoja V. J. matė, kad kaltinamasis prieš eismo įvykį aplenkė jos vairuojamą automobilį, tačiau į savo eismo juostą negrįžo, o toliau važiavo kelio viduriu, lenkdamas kitas transporto priemones. Susidūrimo momento ji nematė ir negali pasakyti ar betarpiškai prieš eismo įvykį H. E. vairuojamas automobilis buvo sugrįžęs į savo eismo juostą.

Ekspertas V. L. specialisto išvadoje ir apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad įvykio vietos protokole ir schemoje nebuvo užfiksuoti pėdsakai, likę po eismo įvykio - tepalo žymės, kelio įbrėžimai, stiklo šukės, ratų pėdsakai. Šie pėdsakai matomi nuotraukose prie įvykio vietos apžiūros protokolo, tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti atstumų bei mastelio. Todėl nesant objektyvių duomenų jis negali nustatyti tikslaus transporto priemonių susidūrimo mechanizmo ir daro tik tikėtiną išvadą, kad automobiliai galėjo susidurti automobilio Mazda 323 važiuojamosios dalies pusėje, automobiliui Mercedes Benz dalinai įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą. Ekspertas nurodė, kad minėti ant kelio dangos galimai susidūrimo metu automobilių palikti pėdsakai leistų nustatyti pirminę transporto priemonių sąlyčio vietą kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, susidūrimo kampą. Nuotraukos padarytos neprisilaikant kriminalistinės fotografijos reikalavimų, todėl negalima nustatyti tikslių automobilių sugadinimo apimčių. Šių duomenų stoka neleidžia nustatyti tikslaus automobilių susidūrimo mechanizmo ir eksperto išvadas daro tik tikėtinomis.

Ekspertai O. I. ir J. G. ekspertizės akte ir apklausiami teisme, remdamiesi jų atliktu eismo įvykio modeliavimu naudojant specializuotą kompiuterinę programą, davė, jų teigimu, labiausiai tikėtinas išvadas apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, susidūrimo vietą, automobilių išsidėstymą kelio atžvilgiu betarpiškai prieš eismo įvykį. Ekspertai padarė išvadą, kad susidūrimas įvyko automobilio Mercedes Benz judėjimo juostoje, kad prieš susidūrimą automobilis Mazda judėjo įstrižai iš savo juostos į priešingą eismo juostą. Tačiau šios ekspertų išvados taip pat yra tik tikėtinos, iš dalies paremtos ginčytinais pradiniais duomenimis. Ekspertai rėmėsi nuolaužų, užfiksuotų eismo įvykio schemoje, sklaidos zona. Tačiau liudytojai Ž. B., R. K., K. R. parodė, kad po avarijos eismas vyko toliau, jis nebuvo sustabdytas. Liudytoja V. J. parodė, kad jos dukra po įvykio nuo kelio numetė vieno iš automobilių variklio dangčio plastmasę (b.l.170, t.2). Todėl schemoje užfiksuoto automobilių nuolaužų išsidėstymo kelyje negalima laikyti objektyviu įrodymu, nes jos neatspindi tikrosios padėties, atsiradusios iš karto po eismo įvykio. Taip pat ir nuotraukose užfiksuota iš automobilio Mercedes Benz variklio išsiliejusių tepalų žymė negali būti objektyviu įrodymu darant išvadas dėl eismo įvykio, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šis skystis ant kelio dangos išvažinėtas ir negalima jo susieti su kokiu nors objektu (b.l.2-3, t.1). Dėl aptartų aplinkybių šių ekspertų išvadų taip pat negalima laikyti patikimu įrodymu sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą.

LR BK 281 str. 5 d. numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojui, kuris pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad H. E. pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo saugumo reikalavimus, numatytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), galiojusių iki 2008-09-01, 53, 144, 164 punktuose, t.y., kad jis prieš eismo įvykį išvažiavo iš savo eismo juostos, dalinai įvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir dėl to susidūrė su V. J. vairuojamu automobiliu, sukeldamas kaltinime nurodytas pasekmes. KET 65 p., įpareigojęs vairuotoją nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais, šio eismo įvykio metu negaliojo (netekęs galios 2006-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 975).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Specialisto išvada apie tikėtinus kaltinamojo veiksmus, galėjusius būti priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ( b.l. 104-106, t.1), nėra pakankamas kaltinamojo kaltės įrodymas ir vien tik ja nėra galimybės pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaltinamojo versija, kad V. J. vairuojamas automobilis staiga išvažiavo į jo eismo juostą ir dėl to įvyko susidūrimas, nepaneigta. Nesant tinkamai užfiksuotų pradinių eismo įvykio pėdsakų, neįmanoma tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietos, mechanizmo, kitų aplinkybių, kurios leistų nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis H. E. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinių ieškovų S. J. ir I. J. ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302 str., 303str. 5 d. 1 p., 304 str. – 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., teismas

nusprendžia

H. E. pagal LR BK 281 str. 5 d. išteisinti, remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinių ieškovų S. J. ir I. J. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė