Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo Š. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas bauda 20 MGL (2500 Lt).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentejusiojo Š. P. naudai priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

R. R. nuteistas už tai, kad 2006-09-18 apie 15.58 val. Vilniuje, Savanoriu pr., 500 metru nuo Vaduvos gatves, vairavo UAB „Metglasma“ priklausanti automobili FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas pirma eismo juosta nuo Vaduvos gatves link Galves gatves, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, laiku nestabde vairuojamo automobilio, del ko atsitrenke i priekyje tos pacios krypties eismo juostoje sustojusi vilkika VOLVO F12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba SHMITS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama V. Z.. Eismo ivykio metu automobilio FORD TRANSIT keleiviui Š. P. ir keleiviui A. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nukentejusysis Š. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendi dalyje del nukentejusiajam Š. P. priteistos neturtines žalos atlyginimo: iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentejusiojo Š. P. naudai priteisti 15 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusysis nurodo, kad vertindamas jam padarytos neturtines žalos dydi teismas atsižvelge tik i viena iš kriteriju, t.y. kuno sužalojimo laipsni. Taciau po eismo ivykio jam buvo diagnozuotas dešinio šlaunikaulio ir dubens kaulu lužiai, sužalotas veidas, sumušta galva bei padaryti kiti kuno sužalojimai. Nurodo, kad eismo ivykio metu jis buvo prispaustas automobilyje, iš kurio gelbetojai ji ištrauke praejus tik gerai valandai. Visa ta laika jis turejo iškesti didelius skausmus. Po eismo ivykio jis buvo nuvežtas i VšI Vilniaus universitetine greitosios pagalbos ligonine, kurioje taip pat kente nepakeliamus skausmus, o operuotas buvo tik praejus 10 valandu po eismo ivykio. Del patirtu sužalojimu jam buvo atlikta operacija, kurios metu lužiu fragmentai fiksuoti plokštele ir sraigtais, trijose vietose siutos veido žaizdos bei atlikta eile kitu proceduru. Nurodo, kad praejus trims menesiams po eismo ivykio del dešinio šlaunikaulio ir dubens kaulu lužio buvo leista nepilna jega atsiremti dešine koja, galejo vaikšcioti tik ramentu pagalba, ilga laika gydesi, privalejo periodiškai lankyti ortopedo traumatologo konsultacijas, vartoti vaistus, po traumos liko ryškus randai tiek ant šlaunies, tiek ir veido srityje. Tvirtina, kad dar ir dabar, ilgesni laika remdamasis koja ar atlikes staigesni judesi, jaucia skausma bei šlubuoja ir del to negali gyventi visavercio gyvenimo.

Nukentejusysis pažymi, kad jam padaryta žala nepataisoma, o patirtu traumu pasekmes ypac skaudžios ir iki šiol neišgydytos. Nurodo, kad patirtu sužalojimu liekamieji reiškiniai trukdys jam gyventi visaverti gyvenima ir ateityje, nes jo sveikata ir išvaizda išliko pakenkta, jis jaucia nepasitikejima savo jegomis del estetinio trukumo ir tai gali paveikti jo asmeninius santykius, saves vertinima, pomegius.

Apeliantas prašo ivertinti tai, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla buvo pagrindine žalos atsiradimo priežastis, nes butent darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) nurodymu, jo suteikta transporto priemone, kurioje buvo visos darbo priemones, buvo skirta nuvykti iki darbo objekto ir grižti atgal i Kauna. Taip pat prašo atsižvelgti i tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, todel pašoma atlyginti neturtine žalos suma kaip juridiniam asmeniui yra nedidele. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) niekada nesidomejo jo sveikatos bukle, turtine padetimi, nera atlygines net dalies žalos, o priešingai, neigia savo atsakomybe.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis Š. P. prašo apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo R. R. gyneja bei civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo nukentejusiojo Š. P. apeliacini skunda atmesti. Prokuroras prašo nukentejusiojo Š. P. apeliacini skunda tenkinti iš dalies, padidinant jam priteista neturtine žala iki 10 000 Lt.

Nukentejusiojo Š. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra itvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žala, padaryta asmeniui, turtui padaryta žala, o istatymu numatytais atvejais – ir neturtine žala, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikšta civilini ieškini, t.y. visiškai ar iš dalies del nusikalstamos veikos nukentejusiam asmeniui priteisti turtine ir (ar) neturtine žala.

Apeliaciniame skunde nukentejusysis Š. P. gincija tik jo naudai priteistos neturtines žalos dydi.

Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytus neturtines žalos dydžio vertinimo motyvus, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas, vertindamas nukentejusiajam Š. P. padaryta neturtine žala, remesi baudžiamojo proceso ir civilines teises normomis, reglamentuojanciomis neturtines žalos turini, taciau nepagristai atsižvelge tik i viena neturtines žalos dydžio piniginio ivertinimo kriteriju – formaliai ivertino nukentejusiajam padaryta sveikatos sutrikdymo masta, kuris nuketejusiojo patirtai neturtinei žalai nustatyti yra neinformatyvus, bei nepakankamai atsižvelge i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas, ivertines tai, jog nukentejusiajam padarytas nepavojingas gyvybei nesunkus sveikatos sutrikdymas, prašoma priteisti 15 000 Lt neturtines žalos atlyginima nepagristai sumažino iki 5 000 Lt.

Apylinkes teismas atsižvelge i tai, kad nukentejusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taciau šiuo atveju abstraktus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas nera pakankamas. Nukentejusiajam padaryti odos nubrozdinimai ir muštines žaizdos veide, dešinio gaktikaulio viršutines šakos ir dešinio šlaunikaulio viršutinio galo lužiai, 2006 m. rugsejo 19 d. jam buvo atlikta operacija – dešinio šlaunikaulio osteosinteze DHS, po operacijos gydymas tesesi traumatologiniame skyriuje iki 2006 m. spalio 3 d. (Specialisto išvada Nr.G5795/06(01), (b. l. 32)). Byloje esantys išrašai iš medicinos dokumentu (b. l. 141-152) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie Š. P. 2006-09-01-2007-02-28 išmokas (b. l. 137) patvirtina, kad nukentejusysis išrašytas iš ligonines ambulatoriškai buvo gydymas ir konsultuojamas iki 2007 m. rugpjucio 7 d., kuomet mediku buvo konstatuota, jog planine tvarka yra reikalinga pašalinti metaline plokštele, kuria sujungti dešinio šlaunikaulio viršutinio galo lužiai. Todel akivaizdu, kad be autoivykio metu patirto fizinio skausmo ir dideliu nepatogumu, nukentejusysis taip pat patyre dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, be to pasikeite jo bendravimo ir saviraiškos galimybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis del patirtu traumu negalejo dirbti bei lankyti paskaitu Kauno kolegijoje (b. l. 135). Neabejotinai tai turejo itakos ne tik jo finansinei padeciai, bet ir atitolino jo siekiamo aukštojo mokslo diplomo igijimo galimybe, tuo atitolinant galimybe siekti karjeros pasirinktoje srityje.

Kolegija, ivertinusi tai, kad nukentejusiajam Š. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes pasireiške tuo, jog jaunas vyras beveik metus buvo nedarbingas, del patirtu traumu negalejo lankyti paskaitu, be stipraus fizinio skausmo ir šoko patyre didelius nepatogumus, stresa, dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, sumažejo jo bendravimo galimybes, jam padarytos turtines žalos dydi, bei atsižvelgdama i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, daro išvada, kad šie neturtines žalos ivertinimo kriterijai savo turiniu ir ju santykiu su pirmosios instancijos teismo ivertintais nukentejusiajam Š. P. padarytos neturtines žalos vertinimo kriterijais, akivaizdžiai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuketejusiajam priteista neturtine žala yra neadekvati padarytos žalos dydžiui ir yra didintina iki 10 000 Lt (dešimties tukstanciu litu).

Atsižvelgiant i tai, Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p. pagrindu yra keistinas.

Nukentejusiojo Š. P. civilini ieškini tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendi pakeisti.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentejusiojo Š. P. naudai priteisti 10 000 Lt (dešimt tukstanciu litu) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.