- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-562-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00357-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016-03-21 nutarimą Nr. 93-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. Šiaulių apygardos teismo 2013-10-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-11-18, pabaiga – 2017-11-18.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-05 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-03-21 nutarimą Nr. 93-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S., motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis R. S. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad po nusikaltimo padarymo jis nė karto nebuvo suimtas ar nubaustas, be to, per tą laiką, kol įsiteisėjo nuosprendis, jis jau du kartus būtų galėjęs atlikti jam paskirtą bausmę, todėl nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis nusikals. Nuteistasis taip pat nurodo, jog bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, padengė visą nusikaltimu padarytą žalą, laisvėje turi žmoną bei darbą, į kurį būtų priimtas, pritaikius jam lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo R. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso žemos rizikos grupei – 19 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog R. S. bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau nebuvo ir skatintas. O tai, jog nuteistasis nebuvo baustas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo tik tai, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė; finansiniai įsipareigojimai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-985 taip pat matyti, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, tačiau praeityje atsidurdavo rizikingose situacijose, kurios galėjo privesti prie nusikaltimų padarymo; pripažįsta, kad yra tekę elgtis impulsyviai, priimti neatsakingus sprendimus, dėl ko teko gailėtis; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.
Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. S. elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, padengė teismo priteistą civilinį ieškinį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo atvykimo į pataisos namus sumažėjo 4 balais, tačiau, kaip jau minėta, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. S. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.