Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. K. ieškiniu (22 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo M. K. 31858,20 Eur skolos. Nurodo, kad 2012-06-25 paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu A. K. paskolino atsakovui M. K. 31858,20 Eur (110000 Lt). Atsakovas, gaudamas pinigus, išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2012-07-31 grąžinti vekselyje nurodytą sumą. Atsakovas šios sumos negrąžino iki šiol.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad atsakovas jam yra antros eilės pusbrolis, santykiai tarp jų buvo labai artimi. 2012 m. atsakovas paprašė paskolinti pinigų verslui. Kiek ieškovui žinoma, atsakovo verslas buvo susijęs su mediena. Atsakovas prašė paskolinti 110000 Lt, minėdamas, kad reikia skubiai pinigų medienos užpirkimui. Ieškovas pasitikėjęs giminaičiu ir tikėjo, kad suma bus grąžinta. Anksčiau atsakovas irgi yra skolinęsis mažesnes sumas (7 tūkst., 15 tūkst.), dokumentų šioms paskoloms neformindavo, pinigai būdavo grąžinami. Ieškovas turėjęs savo santaupų, be to buvo gavęs virš 32 000 eurų iš Nordea Banko naują kreditą būsto paskolos refinansavimui. Skolino atsakovui grynaisiais pinigais. Vekselio formą pasiūlė ir dokumento blanką surašė pats atsakovas. Po 5 metų kreipėsi į teismą, nes atsakovas nuolat žadėjo, kad netrukus grąžins, nurodydamas įvairias neatsiskaitymo priežastis, susijusias su verslu. Į teismą kreipėsi, kai atsakovas atvirai pasakė, jog negrąžins skolos. Ieškovui nėra žinoma, kuo tiksliai užsiima atsakovas ir kokias pareigas eina. Pats ieškovas neturintis patirties versle, jo išsilavinimas aukštesnysis. Šiuo metu ieškovas dirba restauracijos padalinio vadybininku. Darbe su tokio pobūdžio klausimais nesusiduria. Be to ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl techninės klaidos ieškinyje nebuvo nurodytas išvestinis reikalavimas, kuris buvo išdėstytas pareiškime dėl teismo įsakymo – dėl 5 procentų metininių palūkanų priteisimo.

Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškinį (35-37 b.l.) su reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pateiktas vekselis buvo išrašytas 2012-06-25, jo apmokėjimo terminas 2012-07-31. Vekselis parengtas paties ieškovo, todėl jam turėjo būti žinoma įstatyme numatyta vekselių pateikimo apmokėjimui tvarka, tačiau vekselis apmokėjimui niekada nebuvo pateiktas. Atsakovas per visą laikotarpį nėra gavęs iš ieškovo reikalavimų ar raginimų apmokėti vekselį. Atsakovo teigimu, jis jokių įsipareigojimų ieškovui pagal pateiktą vekselį neturintis. Vekselyje nurodytą įsipareigojimą atsakovas yra įvykdęs, o tinkamą įvykdymą šalys abipusiu sutarimu patvirtino. Ieškovas atsakovui patvirtinęs, kad vekselis bus sunaikintas. Atsakovo nuomone, ieškovo finansinė padėtis nesudaro prielaidų matyti, kad vekselyje nurodyta suma yra nereikšminga ieškovui, todėl jis galėjo ilgą laiką nereikšti pretenzijų. Keliamos abejonės dėl to, kad ieškovas apskritai galėjo tokią sumą paskolinti atsakovui.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas prašė ieškinį atmesti. Advokato padėjėjas teikė paaiškinimus apie aplinkybes, kurias jam perdavė atsakovas M. K.. Nurodė, kad būtent ieškovas kreipėsi į atsakovą, nes jam buvo žinoma kuo verčiasi atsakovas. Ieškovas nurodė turintis lėšų, kurias nori investuoti ir iš jų uždirbti. Atsakovas sutiko pagelbėti. Sutarė, kad ieškovas atsakovui perduos 105000 Lt, o atsakovas gražins 110000 Lt. Kadangi atsakovas galėjo lėšomis disponuoti trumpą laiką – šalys sutarė dėl trumpo grąžinimo termino. Vekselį pasirašymui pateikė pats ieškovas. Atsakovas per kelis kartus ieškovui gražino minėtą sumą. Paskutiniu kartu, grąžinant 20000 Lt, šalys buvo susitikusios, bet, neturint vekselio originalo, pasirašė raštelį, kuriuo patvirtino visišką lėšų gražinimą ir sutarė, kad vekselis bus sunaikintas. Kadangi atsakovas iš esmės pasitikėjo ieškovu, papildomu įrodymų apie sunaikinimą neprašė ir abi šalys suprato, kad suma yra grąžinta ir jokių pretenzijų penkis metus nebuvo teikta. Atsakovas yra įvykdęs prievolę visa apimtimi. Atsiliepime šių aplinkybių nebuvo nurodyta, nes atsakovui sunku buvo atsiminti visas aplinkybes ir šios aplinkybes paaiškėjo po atsiliepimo. Pakvitavimo paskutinei sumai atsakovas nerado.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Šalių teiktais paaiškinimais, rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2012-06-25 atsakovas M. K. išrašė ieškovui A. K. paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį 110000 Lt (31 858,20 Eur) sumai, kurio apmokėjimo terminas iki 2012-07-31 (3 b.l.). Ieškovas nepateikė vekselio nustatytu terminu atsakovui įvykdyti, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl ginče taikytinos bendrosios paskolinių santykių nuostatos. Tarp šalių kilo ginčas dėl skolos pagal vekselį grąžinimo. Ieškovo teigimu, atsakovas šio vekselio nėra apmokėjęs, o atsakovas teigia, kad savo įsipareigojimus yra įvykdęs, tik ieškovas šio vekselio nesunaikino, kaip buvo žadėjęs.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Be kita ko teismas turi teisę vadovautis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovo M. K. atstovo teikti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo pozicijos, teiktos atsiliepime į ieškinį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas neigia paskolos suteikimo jam faktą, motyvuodamas, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių tokią didelę pinigų sumą paskolinti, o teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigai vis dėl to atsakovui buvo paskolinti, tačiau jau yra grąžinti. Kadangi teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį teiktas dar pačiam atsakovui neaiškiai prisimenant visas aplinkybes, teismas vadovaujasi betarpiškai sandoryje dalyvavusios šalies – ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nes jie laikyti nuosekliais ir pagrįstais. Konstatuotina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovui, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino šią aplinkybę, tuo pačiu teigdamas, kad pats ieškovas pinigus paskolino investavimo tikslu, tikėdamas gauti greitą naudą, nes faktiškai skolino tik 105 000 litų ir sutarė gauti iš atsakovo jau 110 000 litų kartu su paskaičiuotomis palūkanomis. Teismas tokius atsakovo atsikirtimus atmeta kaip neįrodytus, nes vekselyje (56 b.l.) tokie šalių susitarimai nėra užfiksuoti. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius duomenis apie jam tuo laikotarpiu suteiktą kreditą (2012-03-07 kreditavimo sutartis su Nordea Bank Finland Plc Nr. KK12/03/01DSL (122-124 b.l.)), kas pagrindžia jo teiginius, kad tuo metu turėjo piniginių lėšų, kurias galėjo atsakovui paskolinti, todėl 110 000 litų paskolinimo faktas laikytinas pilnai įrodytu.

Kaip jau minėta, ginče ieškovas, teigdamas, kad paskolino atsakovui pinigų sumą turi pagrįsti paskolos pinigų paskolinimo faktą, o atsakovas, atsikirsdamas, kad nėra skolingas ieškovui, turi pagrįsti įsiskolinimo grąžinimo faktą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje skolos grąžinimo faktą grindžia teiginiais, kad lėšos ieškovui buvo grąžinamos dalimis, paskutiniu kartu grąžinant 20000 Lt ir pasirašant raštelį, kuriuo patvirtintas visiškas lėšų gražinimas ir šalims sutariant, kad vekselis bus sunaikintas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tokio susitarimo buvimą, taip pat nepagrindė skolintų lėšų grąžinimą dalimis. Ieškovas neigia tokį lėšų grąžinimo dalimis faktą ir nuosekliai tvirtina, kad atsakovas negrąžino visos vekselyje nurodytos sumos. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto, nepateikė įrodymų apie skolos dalimis sumokėjimą ieškovui. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių atsakovo teiginius, kad šalys surašė skolos grąžinimo raštelį bei susitarė dėl vekselio sunaikinimo.

Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t.y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Bylos teikti paties atsakovo prašymai dėl bylos atidėjimo patvirtina, kad atsakovas laikytinas verslininku, šiuo metu yra Latvijoje veikiančios įmonės - SIA „Vudera“ valdybos narys. Tai, kad atsakovas nuolat sudarinėjo verslo sandorius, iš dalies patvirtina ir jo atstovo teikti paaiškinimai, tuo pačiu teigiant, kad pats ieškovas pinigus paskolino investavimo į verslą tikslu, tikėdamas gauti greitą naudą. Šios aplinkybės lemia tai, kad atsakovui yra keliami didesni atidumo standartai, sudarinėjant sandorius ar vykdant iš jo kylančius įsipareigojimus. Atsakovas, būdamas pasiskolinęs iš ieškovo pakankamai didelę sumą pinigų, nesiėmė priemonių siekdamas užfiksuoti galimus šių lėšų grąžinimo faktus, galutinį atsiskaitymą, kurį buvus teigia atsakovo atstovas, ir šiuos įrodymus išsaugodamas. Tokių veiksmų neatlikęs atsakovas turi prisiimti visą dėl to kylančią riziką bei galimas neigiamas pasekmes dėl vekselio vykdymo. Teismo nuomone, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesys šiuo atveju apima ir skolinių įsipareigojimų įvykdymo užfiksavimą rašytiniuose įrodymuose. Šių elgesio standartų verslininkui nepaneigia net tai, kad ieškovą ir atsakovą sieja giminystės ryšys ir abiejų šalių įvardintas pasitikėjimas vienas kitu.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė paskolinęs atsakovui 31858,20 Eur sumą, o atsakovas neįrodė šią sumą grąžinęs, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina visa reikalaujam skola. Kadangi atsakovas nevykdė piniginės prievolės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš jo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 926,00 Eur žyminio mokesčio (2, 23 b.l.) ir 600,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (148 b.l.). Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31858,20 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 20 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimos išlaidas - 926,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.