- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 1-45-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. Š.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–22-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2009 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendžio, kuriuo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį) – laisvės atėmimu trim mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už nedidelės vertės V. V. turto pagrobimą) – 20 parų areštu;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už V. V. turto pagrobimą subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2003 m. balandžio 15 d. iki 2003 m. balandžio 17 d. imtinai (2 dienos) ir nuo 2008 m. gegužės 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.
Priteista iš D. Š. Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai 5 540,21 Lt proceso išlaidų atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti automobilį, tai yra jis 2003 m. balandžio 15 d., apie 6.00 val., veikdamas kartu su R. V., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, su savimi turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kairės pusės priekinių durelių spynelę, atsisėdo į vairuotojo vietą, tuo pačiu įrankiu sulaužė užvedimo spynelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi užvedimo spynelėje sulūžo įrankis. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti V. V. priklausantį 1 000 litų vertės automobilį „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis balandžio 15 d., apie 6.10 val., veikdamas kartu su R. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš V. V. priklausančio automobilio „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), pagrobė 250 litų vertės automagnetolą „Alpine“.
Be to, jis pasikėsino pagrobti automobilį, tai yra jis 2003 m. balandžio 15 d., apie 6.20 val., veikdamas kartu su R. V., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių spynelę, atsisėdo į vairuotojo vietą, tuo pačiu tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužė užvedimo spynelę, įjungė degimą, po to automobilį nustūmė iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti B. Z. priklausantį 2 500 litų vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį:
1. D. Š. veiką pagal BK 22 straipsnio1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Volkswagen Passat“ perkvalifikuoti į baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nurodo, kad apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad D. Š. tik kėsinosi pagrobti automobilį „Volkswagen Passat“, todėl D. Š. veiką dėl šio automobilio pagrobimo nepagrįstai perkvalifikavo iš baigto nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį į pasikėsinimą padaryti nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad D. Š. ir bendrininkas R. V. neturėjo galimybės naudotis ir disponuoti šiuo automobiliu, nes tuo metu, kai jį stūmė rankomis, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Prokuroras įsitikinęs, kad tokia teismo išvada yra neteisinga ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Aiškina, kad liudytojas B. Z. parodė, kad automobilį „Volkswagen Passat“ pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, tačiau šis automobilis buvo surastas (duomenys neskelbtini) namo kieme, tai yra už 500 metrų. Apklausti policijos pareigūnai A. V. ir R. S. parodė, kad 2003-04-15 iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, bandoma pavogti baltos spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, o nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pastebėjo, kad vienas iš dviejų ten buvusių asmenų pastebėjęs policijos pareigūnus, išmetė raktą ir piniginę bei norėjo bėgti. Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėta, kad sulaužytos durelių spynelės, užvedimo spynelė, atidarytos vairuotojo pusės durelės, atidarytas langas, įjungtas automobilio degimas. Teigia, kad nuteistasis D. Š. tiksliai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių dėl automobilio „Volkswagen Passat“ pagrobimo, nes įrodymų tyrimo metu teigė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena, išskyrus tai, kad pastūmus automobilį buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Nurodo, kad vagystės objektyviajai pusei būdingi du momentai: 1) svetimo turto paėmimas – tai fizinis veiksmas materialaus objekto atžvilgiu (paėmimas rankomis, mechanizmais, perkėlimas į kitą vietą, paslėpimas ir kt., tačiau tai dar nereiškia, jog kaltininkas realiai gali disponuoti paimtu daiktu; 2) neatlygintinas turto pasisavinimas - tai tokie veiksmai, kai kaltininkas, suteikdamas savo apsaugą daiktui, paimto turto atžvilgiu įtvirtina viešpatavimo galimybę. Minėti abu veiksniai įvardijami kaip turto pagrobimas ir yra svarbūs nustatant vagystės baigtumo stadiją, nes vagystės sudėtis yra materialioji.
Teigia, kad nuteistasis D. Š., veikdamas bendrininkų grupe su R. V., automobilį „Volkswagen Passat“ iš vieno kiemo nustūmė į kitoje gatvėje esantį kiemą, kad transporto priemonė atsidurtų jų žinioje. D. Š. suprato, kad kėsinantis pagrobti automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme, juos gali per langą pastebėti automobilio savininkas, ir kad automobilio nustūmimas apie 500 metrų į kitą namo kiemą apribos šio turto savininko bei kitų asmenų galimybę pastebėti tolimesnius nusikaltimo bendrininkų veiksmus bandant užvesti pagrobto automobilio variklį. Todėl nusikaltimo bendrininkai pastatę automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme jį užvaldė ir suprato, kad automobilis nuvarytas saugiu atstumu, ir jų tolimesniems veiksmams niekas nesutrukdys. Vien dėl to, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, negalima teigti, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi automobilį pagrobti galima jį nuvežant, nutraukiant, nustumiant, kaip ir buvo padaryta pastaruoju atveju. Be to, pareigūnai parodė, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo du vyriškius, kurie nestūmė minėto automobilio, o stovėjo šalia jo, todėl, prokuroro įsitikinimu, jie užvaldę transporto priemonę tarėsi, ką toliau su ja daryti.
Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad D. Š. bendrininkas R. V. analogiškoje situacijoje buvo nuteistas už baigtą nusikaltimą ir teismui dėl kvalifikacijos abejonių nekilo.
2. Nuteistąjį D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti: už pasikėsinimą pagrobti automobilį „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto, už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti automobilį „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir D. Š. paskirti galutinę dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo nurodo, kad apylinkės teismas paskirdamas D. Š. už pasikėsinimą pagrobti automobilį „Opel Ascona“ minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už automobilio „Volkswagen Passat“ pagrobimą (apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas šią D. Š. nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą) – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas.
Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. Nurodo, kad D. Š. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, šios veikos savanaudiškos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Pirma nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitas nusikaltimas, prokuroro įsitikinimu, laikomas baigtu. D. Š. anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą – už nusikaltimą nuosavybei. Būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė 3 naujas tyčines nusikalstamas veikas, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir toliau elgėsi nusikalstamai, o tai rodo jo sistemišką polinkį nusikalsti. Be to, D. Š., padaręs minėtas nusikalstamas veikas, pabėgo į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bandė pasislėpti nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų, tokiais savo veiksmais pasunkindamas bei užvilkindamas tyrimo eigą. D. Š. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu D. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė taip pat turėjo būti teismo pripažinta D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aiškina, kad BK 61 straipsnio l dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, o BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kadangi įstatymas nenumato kategoriškos išvados dėl bausmės dydžio, tai kiekvienu atveju sprendžia teismas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į minėtus bausmės skyrimo pagrindus ir D. Š. paskirti mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę. Nurodo, kad už D. Š. padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra artimas dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmei, todėl teismas turėjo jam skirti prokuroro baigiamosiose kalbose prašomą žymiai mažesnį bausmės dydį negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis: už pasikėsinimą pagrobti automobilį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už automobilio pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. Š. už atskiras nusikalstamas veikas subendrintą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neteisingai pritaikė minėto BK straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad neatlikta bausmės dalis nuteistajam, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismų pripažįstama visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė. Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedama neatliktos bausmės dalis, kai neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas, remiantis BK 64 straipsniu, bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, pažeidė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes prie mažesnės nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės dalį, todėl nustatė neteisingą galutinę subendrintą bausmę - šešis mėnesius laisvės atėmimo, kuri yra mažesnė už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.
3. Nepripažinti materialinės žalos atlyginimo fakto nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Aiškina, kad teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio l dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kai vienas ar keli kaltininkai ar jų valia kiti asmenys atlygina ar pašalina grupės asmenų padarytą visą žalą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik visą žalą atlyginusiems ar pašalinusiems bendrininkams, arba tik bendrininkams, kurių valia kiti asmenys atlygino ar pašalino grupės asmenų padarytą visą žalą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nes tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad žalą abiem nukentėjusiesiems atlygino kitas nusikaltimo bendrininkas R. V., o D. Š. tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų. Todėl teismas negalėjo pripažinti žalos atlyginimo fakto nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
4. Pripažinti nuteistojo D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.
Teigia, kad nors byloje nėra alkotesterio rodmenų, specialisto išvadų dėl girtumo nustatymo, tačiau vien dėl to nepripažinti šią aplinkybę D. Š. atsakomybę sunkinančia negalima. Aiškina, kad įrodymais byloje yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nusikaltimo bendrininkai D. Š. ir R. V. nurodė, kad visą naktį abu girtavo, po ko nusprendė pagrobti automobilį, kad su juo pasivažinėtų. Šie parodymai buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas turi jais vadovautis. Byloje nustatytos aplinkybės, kad D. Š. pirmojo automobilio pagrobti nepavyko, antrąjį automobilį pagrobė, tačiau neužvedė variklio, kad sulaikant jis priešinosi policijos pareigūnams, įvykio aplinkybių tiksliai atkurti negali, rodo neadekvatų D. Š. elgesį įvykio metu ir patvirtina, kad būtent D. Š. girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu D. Š. neteisingai paskyrė bausmę už padarytus apysunkius nusikaltimus, pažeidė bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, be pagrindo nepripažino D. Š. apsvaigimą nuo alkoholio jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas D. Š. veiką dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo, nepagrįstai perkvalifikavo iš baigto nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį į pasikėsinimą padaryti nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Vagystės objektyviąją pusę apibūdina šie požymiai – svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas, kada kaltininkas realiai gali disponuoti paimtu daiktu. Šie požymiai yra svarbūs nustatant vagystės baigtumo stadiją, nes vagystės sudėtis yra materialioji. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. kartu su kitu nusikaltimo bendrininku R. V. buvo sulaikyti policijos pareigūnų tuo metu, kai kėsinosi pagrobti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo galimybės iki galo realizuoti nusikalstamą sumanymą – pasivažinėti pagrobtu automobiliu. Aplinkybė, kad šis automobilis buvo nustumtas 500 metrų iš vienos gatvės į kitą, neįrodo, jog D. Š. realiai galėjo juo disponuoti, ir nėra pagrindas šiuos nuteistojo D. Š. veiksmus kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes D. Š. ir kitas nusikaltimo bendrininkas R. V. neturėjo galimybės naudotis ir disponuoti šiuo automobiliu, kadangi tuo metu, kai jį stūmė rankomis, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismas D. Š. veiką dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo teisingai perkvalifikavo iš baigto nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį į pasikėsinimą padaryti nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino D. Š. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių, žalą atlygina kiti asmenys.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad žalą nukentėjusiesiems atlygino kitas nusikaltimų bendrininkas R. V., ir tai patvirtinantys įrodymai yra byloje – t 1., b. l. 27, 60–61, 108. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino ir nuteistasis D. Š., kuris nurodė, kad žalą nukentėjusiesiems atlygino R. V., o pastarajam – jo tėvai (t. 3, b. l. 7). Taigi 2008-09-23 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti nuteistojo D. Š. parodymai patvirtina, kad D. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą atlygino jo tėvai. Šias aplinkybes apeliacijos teismo posėdyje patvirtino tiek R. V., tiek ir G. Š., tai yra nuteistojo tėvas, kuris paaiškino, kad sužinojęs, kad jo sūnus ir kitas nuteistasis turi problemų, davė pinigų atlyginti padarytai žalai. Kaip minėta, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tais atvejais, kai žalą atlygina kiti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimo faktą pagrįstai pripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-30 nuosprendžiu nustatė, kad D. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šios aplinkybės be pagrindo nepripažino nuteistojo D. Š. atsakomybę sunkinančia. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu D. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymui. Tai paties nuteistojo D. Š., taip pat ir kito nusikaltimo bendrininko R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei teisminio bylos nagrinėjimo metu D. Š. duoti parodymai, kuriuose patvirtinamas alkoholio vartojimo faktas, taip pat aplinkybės, kad D. Š. nepavykus pagrobti pirmojo automobilio, jis iš karto kėsinosi pagrobti kitą automobilį, kad sulaikant priešinosi policijos pareigūnams, įvykio aplinkybių dėl girtumo tiksliai atkurti negali, tai rodo, kad nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir adekvačiai į ją reaguoti, bei patvirtina, kad būtent girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pats nuteistasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visą naktį – iš 2003-04-14 į 2003-04-15 – kartu su R. V. girtavo (t. 2, b. l. 123), o 2008-09-23 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo stipriai išgėręs (t. 3, b. l. 7). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija nustato D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. Š. minimalias laisvės atėmimo bausmes už apysunkius nusikaltimus, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. Š. minimalią laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi tuo, kad D. Š. pasikėsino padaryti du apysunkius nusikaltimus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, bei pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – padarė baudžiamąjį nusižengimą; atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad jis anksčiau du kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; į teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į BK 54 straipsnyje reglamentuojamus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Nuteistasis D. Š. pasikėsino padaryti du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, bei padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) – pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos savanaudiškos, padarytos tiesiogine tyčia. D. Š. anksčiau teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-15 ir 2001-06-25 nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmėmis, 2001-11-05 nutartimi paskyrus galutinę subendrintą bausmę bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Tačiau D. Š. nepateisino jam pareikšto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tris tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, pažeisdamas teismo įpareigojimą, 2003-05-08 išvyko į Ispaniją ir negrįžo. Teistumas jam nėra išnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, todėl apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tik realią laisvės atėmimo bausmę, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, tačiau nepagrįstai D. Š. už apysunkius nusikaltimus paskyrė minimalias laisvės atėmimo bausmes.
Teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio l dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, o BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, nustatęs nuteistojo D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nustato, kad apylinkės teismas D. Š. nepagrįstai paskyrė minimalias baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes už pasikėsinimus pagrobti dvi transporto priemones, todėl nuteistajam paskirtos bausmės griežtintinos.
Pagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Baudžiamasis įstatymas nustato, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina (BK 64 straipsnis). Paskirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi teismas prieš subendrindamas bausmes turi nustatyti, kuri bausmė – paskirtoji ar neatliktos bausmės dalis – yra didesnė, nes nuo to priklauso, prie kurios bausmės reikia pridėti kitą bausmę. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė mažesnė nei neatliktos bausmės dalis, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies turėjo būti pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Tačiau apylinkės teismas netinkamai nustatė pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dydį, todėl pažeidė BK 64 straipsnio 3 dalies taisykles, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 328 straipsnio 1 punktas).
Be to, byloje yra duomenų, kad D. Š. 2008-03-25 buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 5), todėl remiantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į D. Š. paskirtą bausmę.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas teismo prašė subendrinti nuteistajam paskirtą bausmę su Ispanijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau kolegija nagrinėja prokuroro apeliacinį skundą, kuriame toks prašymas nebuvo pareikštas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendį pakeisti.
Nustatyti D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
D. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti V. V. priklausantį automobilį) paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti B. Z. priklausantį automobilį ) paskirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti V. V. automobilį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už V. V. turto pagrobimą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti B. Z. automobilį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyti subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą dvejų metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti D. Š. pagal Europos arešto orderį suėmime būtą laiką ir atliktą šiuo nuosprendžiu bausmės dalį nuo 2008-03-25 iki 2008-11-26.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.