Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)įgaliotajai atstovei R. G., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., Pavilnionių g., link Gineitiškių g., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,04 promilės (po paklaidos –1,02 promilės) girtumas, vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir betoninį atitvarą, apgadindamas automobilį ir kelio ženklą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat neturintiems šios teisės bei KET 127 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas turi pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tokiais savo veiksmais E. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, E. Z. iš nurodyto eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu eismo įvykiu padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tokiais savo veiksmais E. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad byloje yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialisto R. G. 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad tirdamas eismo įvykio medžiagą Nr. AV2-3120/949, susisiekė su E. Z., kuriam paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo fabuloje nebuvo pažymėtas kaltinimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies, todėl fabula buvo papildyta, E. Z. paaiškino, kad supranta jam pateiktus kaltinimus, tačiau atvykti į Kelių policijos valdybą pasiimti papildomo protokolo kopijos negali, nes serga jo motina, jis gyvena Švenčionyse (b. l. 18).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-12852-932/2016 ir Nr. A2.11.-12696-1038/2016 sujungtos, paliekant vieną bylos Nr. A2.11-12696-1038/2016. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad E. Z. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje savo kaltę pripažino visiškai, o dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, dėl to teismo posėdyje teismas nutarė bylas išskirti, baigti bylos nagrinėjimą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes taip bylos galėjo būti išnagrinėtos greičiau ir operatyviau, bylai po išskyrimo suteiktas naujas Nr. A2.6.-13192-1038/2016.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Z. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienį, dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos poste Ukmergės g., prižiūrėjo traktorius, ten stovėjo įmonės automobilis. Automobilis stovi ten kaip postas. Jis yra pasirašęs įmonės pareiginius nuostatus, žino, kad automobilio vairuoti negali, tačiau savavališkai pasiėmė automobilį, norėjo perstatyti automobilį į kitą vieta, nesuvaldė jo, paspaudė ne tą pedalą, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko atsitrenkė į betoninį atitvarą, buvo apgadintas automobilio šonas. Žino, kad poste mašina turi stovėti ten, kur pastatyta. Jis norėjo perstatyti automobilį ir taip išėjo, kad atsitrenkė automobilio priekiu į bloką. Vartojo alkoholio – sidro gal prieš pusvalandį, gal anksčiau, gėrė ne automobilyje. Jo nuomone, ten nebuvo nei greitosios pagalbos poreikio, nieko neįvyko, betoninis atitvaras neapgadintas. Neatsimena daug ko. Po atsitrenkimo, kai pareigūnai atvyko buvo toliau nuo automobilio nuėjęs, neatsimena, kur ėjo. Žino vairuotojo pareigas po eismo įvykio, kad privalėjo pasilikti vietoje, šios pareigos nevykdė. Galisi dėl savo poelgio. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė R. G. parodė, kad E. Z. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Įmonė turi objektą Ukmergės kelyje, kur statomas aplinkkelis, įmonė saugo ten esančią techniką, aikštelę, saugos tarnyba teikia saugos paslaugas. Kadangi ten apsaugos posto nėra, ten statomas įmonės automobilis, kuris vis pavažiuoja į kitą vietą, jis yra saugos postas, kad apsaugos darbuotojas turėtų kur būti, pasidėti daiktus, drabužius. Apsaugos automobilio rakteliai paliekami, kad galima būtų užrakinti automobilį, kol yra apeinamas perimetras. Įmonės darbuotojas, kuris yra įgaliotas, gali pervaryti automobilį į kitą vietą. E. Z. nebuvo įgaliotas tai padaryti. Šiuo atveju sekmadienį ryte automobilis buvo atvarytas, pastatytas į vietą, Eduardas atvyko į darbą blaivus, pradėjo dirbti. Po to ji gavo pranešimą apie tai, kad policijos pareigūnai klausia, kas vairavo įmonės (duomenys neskelbtini) automobilį. Kaip pats E. Z. nurodė, jis nusprendė tą automobilį perstatyti, vairavo, nors jis teisės vairuoti apskritai neturi. A. Z. yra pasirašęs pareiginius įmonės nuostatus, kuriuose nurodyta, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio, kuris yra laikomas saugos postu. Automobilis yra sudaužytas nepataisomai, draudimo kompanija atsisako mokėti, nes vairavo darbuotojas, tik tuo atveju, jei nustatys, kad jis buvo neleistinai paimtas, galės gauti kompensaciją iš draudimo. E. Z. dar dirba įmonėje, kaip darbuotojui jam pretenzijų atstovė niekada neturėjo, kodėl jis taip padarė – negali paaiškinti. E. Z. nemoka vairuoti ir negalėjo to automobilio vairuoti, dokumentai galbūt buvo palikti automobilio daiktadėžėje, rakteliai jam duoti, kad galėtų tą automobilį užrakinti, tačiau tai nesuteikė jam teisės vairuoti. Jis yra nevairuojantis, jam nebuvo jokio poreikio ir galimybių vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas būdamas neblaivus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, jog KET 222 punkte numatytos eismo įvykio dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

E. Z. kaltę, vairavus neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, nepasirinkus saugaus greičio, neatsižvelgus į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldžius automobilio ir atsitrenkus į kelio ženklą bei betoninį atitvarą, apgadinus automobilį ir kelio ženklą bei pasišalinus iš įvykio vietos patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Pats administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas pažeidimų padarymo aplinkybes, kad būdamas savo darbo vietoje, darbo poste – automobilyje „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, taip pat būdamas neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholio (sidro), savavališkai norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, tačiau jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio ženklą ir betoninį atitvarą. Po to iš automobilio išlipo ir paliko eismo įvykio vietą, nors žinojo pareigą likti joje. Paminėtina, kad suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdyje parodė, kad automobilis sužalotas nepataisomai. Taigi, automobilio pažeidimai po eismo įvykio buvo tokio masto, kad abejonių, jog padarė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kilti neturėjo, jis pats to neneigia. Be to, iš byloje esančio liudytojo J. Š. paaiškinimo (b. l. 9), matyti, kad jis nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.15 val., važiuodamas nuo Gabijos gatvės, Gineitiškių km., link, po statomu viaduku pastebėjo automobilį „VW Polo“ atsitrenkusį į betoninį bloką ir nuo jo nueinantį vizualiai neblaivų vyriškį. Iš byloje esančio E. Z. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. S. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio P. P. 2016 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.18 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, vairuotojas galimai neblaivus ir šalinasi iš eismo įvykio vietos; atvykus nurodytu adresu, pastebėtas automobilis „VW Polo“ atsitrenkęs į atitvarą, vairuotojo šalia automobilio nebuvo; netrukus prie pareigūnų priėjo eismo įvykį matęs asmuo, kuris paaiškino, kad matė, kaip nuo minėto automobilio nuėjo neblaivus vyras, dirbant buvo pastebėtas neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. Z., kurį atpažino eismo įvykį matęs vyras. Paviršutinės apžiūros metu pas E. Z. buvo rasti raktai nuo automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Minėtas asmuo pristatytas į 1 PK (b. l. 5, 10). Eismo įvykį mačiusio asmens paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.15 val., važiuodamas nuo Gabijos gatvės, Gineitiškių km., link, po statomu viaduku pastebėjo automobilį „VW Polo“ atsitrenkusį į betoninį bloką ir nuo jo nueinantį vizualiai neblaivų vyriškį (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) pateikto pranešimo duomenimis, apsaugos darbuotojas E. Z. savavališkai paėmė automobilį ir vyko neaišku kur, dėl ko padarė autoįvykį. Automobilio rakteliai yra paliekami budėjimo pradžioje apsaugos darbuotojui, kad jis galėtų vykdydamas perimetro apėjimus užrakinti automobilio dureles (b. l. 15). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7-8). E. Z. 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d. dirbo apsaugos poste nuo 8.00 val. ryto; ten buvo įmonės automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. E. Z. nurodė norėjęs perstatyti automobilį į kitą vieta, kad netrukdytų kelyje pravažiuojančiam transportui, paspaudė ne tą pedalą, dėl ko atsitrenkė į betoninį atitvarą; nors teisės vairuoti neturi, bet galvojo, kad susitvarkys su automobilio valdymu; labai galisi dėl savo poelgio; po įvykio norėjo nueiti pas draugą, paprašyti pagalbos, nes jis gyvena netoli (b. l. 17). Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas vilkiku į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127. Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš transporto priemonės registracijos žurnalo išrašo, automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 21).

Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad E. Z., 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., Pavilnionių g., būdamas neblaivus, kai nustatytas (po paklaidos) 1,02 promilių girtumo laipsnis, vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir betoninį atitvarą, apgadindamas automobilį ir kelio ženklą, bei iš įvykio vietos pasišalino tyčia (E. Z. eismo įvykio metu buvo neblaivus, be to neturėjo teisės vairuoti).

Šios E. Z. veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas E. Z. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairuotojas važiavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apgadino automobilį ir kelio ženklą, iš eismo įvykio vietos pasišalino), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, tame tarpe už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl E. Z. skirtinos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas artimas minimumui pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijas.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, kurių vienas – kai padaromas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ar 127 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio, kurį vairavo E. Z. savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 21). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad E. Z. automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė savavališkai; jis automobiliu negalėjo naudotis važiavimo tikslais, kadangi neturi teisės vairuoti – automobilis yra naudojamas kaip apsaugos postas, jo perstatinėti ir vairuoti jokiu būdu buvo negalima, kadangi pagal instrukcijas jis turėjo būti numatytoje vietoje (b. l. 15). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovė patvirtino analogiškas aplinkybes ir pateikė teismui (duomenys neskelbtini) saugos tarnybos apsaugos posto apsaugos darbuotojo pareiginius nuostatus, pasirašytus asmeniškai E. Z., kurių 19.4 punkte nustatyta, kad, jei darbuotojas apsaugos funkcijas vykdo įmonės tarnybiniame automobilyje, kuris naudojamas kaip apsaugos postas, jam griežtai draudžiama tą automobilį vairuoti, perstatyti į kitą vietą, užvedinėti. Automobilio raktas paliekamas automobilyje tik tam, kad perimetro apėjimo metu automobilis būtų užrakinamas. Automobilio perstatymas atliekamas tik įmonės atsakingo asmens, jei Užsakovas duoda tokius nurodymus (b. l. 23). E. Z. nebuvo atsakingas įmonės asmuo perstatyti automobilį, juolab kad apskritai neturėjo tesiės vairuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad teisės vairuoti darbdavio automobilio neturėjo, tai darė savavališkai. Įvertinus tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju, transporto priemonės – automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, numatytas kaip papildoma nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 26, 27, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą be transporto priemonės „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

E. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1160 (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties) Eur dydžio baudą be transporto priemonės „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. Z. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą be transporto priemonės „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16060367931) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).