Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ atstovui M. D., atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Ž. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atitinkamai, Konkurso nuostatų 23 (d) punkte numatytas draudimas yra aiškintinas sistemiškai su kitais galiojančiais teisės aktais kaip draudimas konkurso laimėtojui savo nuožiūra keisti planuojamos veiklos technines/geografines sąlygas, bet ne kaip absoliutus draudimas jas keisti bet kokiomis aplinkybėmis. Pagal pareiškėjo siūlymą yra prašoma perkelti vėjo jėgainių parko prijungimo vietą iš Konkurso nuostatų 5 zonos į 6 zoną, nekeičiant elektros linijos (110 kW oro linija Klaipėda–Kelmė). Atsižvelgiant į tai, kad konkurso metu į zoną 6 nebuvo gauta jokių pasiūlymų bei į tai, kad vėjo jėgainių parką yra numatoma jungti prie tos pačios elektros linijos, keičiant tik prijungimo tašką, geografinės vietovės pakeitimas objektyviai negali diskriminuoti kitų konkurso dalyvių, nes nebuvo kitų konkurso dalyvių, kurių atžvilgiu būtų galima diskriminacija. Vėjo jėgainių parko perkėlimas į kitos savivaldybės teritoriją nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. AB „Lietuvos energija“ 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-4609 yra nurodžiusi, kad elektros energetikos sistemai toks perkėlimas neigiamos įtakos neturės.

Iš Energetikos ministerijos 2010 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. (8.6-10-3-2521) matyti, kad juo buvo pateikta informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius leidimų išdavimo tvarką ir jų taikymo ypatumus, bei nurodyta, kokių veiksmų turi imtis UAB „Gera energija“, siekdama plėtoti elektros energijos gamybos veiklą naujoje vietoje, t. y. skundžiamas raštas yra informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Elektros energetikos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esami elektros energijos gamybos pajėgumai gali būti plečiami ar nauji gamybiniai pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Šiuos leidimus, vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklėmis, išduoda Energetikos ministerija. Skatinimo tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, jog gamintojams, ketinantiems statyti vėjo elektrinę, kurios įrengtoji galia yra didesnė kaip 250 kW, leidimai išduodami konkurso būdu, o leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant tokias vėjo elektrines išdavimas taip pat turi atitikti ir atitinkamų konkursų, kurių pagrindu yra išduodamas leidimas, sąlygas.

UAB „Gera energija” 2006 m. birželio 28 d. buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. (duomenys neskeltbini), kuriuo bendrovei suteikta teisė statyti 35 MW galios vėjo elektrinių parką 5 konkurso zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kW orinės perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda–Rietavas, t. y. buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus konkrečioje orinės linijos atkarpoje, t. y. 5 konkurso zonoje. Tačiau UAB „Gera energija“ neketina toliau plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumų 5 zonoje ir tolesnė veikla planuojama statant vėjo elektrines kitoje nei minėtame pasiūlyme konkursui nurodytoje teritorijoje, prijungiant elektros energijos gamybos įrenginius prie 6 zonai priskiriamų elektros perdavimo tinklų. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia Energetikos ministerijai teisės keisti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąlygas. Toks Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto aiškinimas, kaip jį aiškina pareiškėjas, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, nes asmenims suteikus teisę verstis leidimu reglamentuojama veikla, leidimas bet kada galėtų būti pakeistas Energetikos ministerijos iniciatyva arba tokia teisė iš leidimo turėtojo galėtų būti atimta ar pakeista. Todėl leidimų išdavimas suteikia teisėtą lūkestį, kad asmenys, pagal galiojančius teisės aktus teisėtai įgiję leidimus ir laikydamiesi leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų bei sąlygų, lemiančių leidimo išdavimą, ir įgyvendindami kitus reikalavimus, galės užsiimti veikla, nurodyta leidime ir tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos leidime. Leidimų pakeitimas kitais, nei nurodyta Leidimų išdavimo taisyklėse, pagrindais ne tik kad būtų neteisėtas, bet dar ir sudarytų sąlygas pažeisti asmenų, turinčių leidimus, teisėtą lūkestį užsiimti veikla, nurodyta leidime. Energetikos ministerija, vadovaudamasi teisėtumo principu, neturėjo teisės įgyvendinti UAB „Gera energija“ prašymo, nes galimybių keisti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąlygas nenumato nei Skatinimo tvarkos aprašas, nei Konkurso nuostatai. UAB „Gera energija“ negalėjo teisėtai tikėtis, kad gavusi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 5 zonoje, vėliau turės teisę statyti vėjo elektrines kitoje nei minėtame pasiūlyme konkursui nurodytoje teritorijoje. Toks teisėtas lūkestis niekaip negalėjo atsirasti, nes įmonė įsipareigojo laikytis Konkurso nuostatų ir tinklų operatoriaus nustatytų projektavimo sąlygų.

Esminių konkurso sąlygų nevykdymas sąlygoja konkurso laimėtojo statuso praradimą ir skatinimo priemonių netaikymą. Be leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo gamintojai privalo įgyvendinti daugybę kitų sąlygų, būtinų vėjo elektrinių parko statybai. Viena iš tokių sąlygų yra reikiamų teritorijų planavimo dokumentų suderinimas, kuris yra susijęs su savivaldybių priimamais sprendimais ir kuriam įtakos Energetikos ministerija niekaip negali daryti.

II.

Konkurso laimėtojui yra suteikiama teisė plėtoti gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, gamybos pajėgumus prijungiant konkrečioje orinės perdavimo linijos atkarpoje, laikantis konkrečių techninių sąlygų. Gamybos leidimų plėtojimas kiekvienoje zonoje, vadovaujantis Skatinimo tvarkos aprašo 16.2 punktu turi būti pagrįstas toje, o ne kurioje nors kitoje zonoje paskelbto konkurso laimėjimu. Skatinimo tvarkos aprašo 19 punktas imperatyviai nustato, kad gamintojui neįvykdžius per konkursą duotų įsipareigojimų, jam netaikoma elektrinės prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida ir pagamintos elektros energijos pirkimo skatinimo tvarka. UAB „Gera energija“ įsipareigojo statyti vėjo jėgainių parką 5 konkurso zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kW orinės perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda–Rietavas, todėl šių sąlygų keitimas sąlygotų skatinimo schemos taikymo negalimumą UAB „Gera energija“ pagamintos elektros energijos atžvilgiu.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie: 1) detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus; 2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti; 3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 4) suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; 5) nustatyti ar pakeisti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus.

Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad ministerija gali keisti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, nurodytas taisyklių VII skyriuje. Minėtame skyriuje nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos suprantamos kaip įmonės, turinčios leidimą, pareigos. Tuo tarpu pareiškėjas siekia pakeisti ne leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, o teritoriją, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla. Tai, kad Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos negali būti sutapatinamos su teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla, parodo ir Leidimo išdavimo taisyklių 39 punktas, kuriame nustatoma, kokie duomenys turi būti nurodyti leidime. Todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad Energetikos ministerija savo iniciatyva gali keisti leidimu reglamentuojamas veiklos sąlygas, t. y. įmonės pareigas, nustatytas Leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje, o ne leidimu nustatytą teritoriją. Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad leidimai gali būti keičiami jas išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame įstatyme, ir (ar) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodytoms leidimais reglamentuojamos veiklos sąlygoms. Energetikos ministerija pagrįstai teigia, kad toks Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto aiškinimas, kaip jį aiškina pareiškėjas, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, nes asmenims suteikus teisę verstis leidimu reglamentuojama veikla, leidimas bet kada galėtų būti pakeistas Energetikos ministerijos iniciatyva arba tokia teisė iš leidimo turėtojo galėtų būti atimta ar pakeista.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje (bylai aktuali redakcija) nustatyta, kad pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, kuriuo šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis leidžia keisti pirkimo sąlygas, jei tuo nėra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principai.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.), todėl teismas nevertino pareiškėjo skundo motyvų dėl politinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės siekių.

III.

Be to, nagrinėjamoje situacijoje Konkurso sąlygas patvirtinusi institucija, AB „Lietuvos energija“, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-4609 nurodė neprieštaraujanti vėjo jėgainių parko vietovės pakeitimui, t. y. patikslino jos pačios patvirtintą norminį teisės aktą – Konkurso nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bendro ar specialaus įstatymo, reglamentuojančio specialių teisių energetikos sektoriuje ar apskritai specialių teisių suteikimo konkursus, Viešųjų pirkimų įstatymas yra artimiausias nagrinėjamai situacijai pagal prasmę ir tikslus. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 8 dalis leidžia keisti pirkimo sąlygas, jei tuo nėra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principai.

Toks teisinis reguliavimas taip pat reiškia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nepriėmus politinio pobūdžio sprendimo numatyti reikiamus sprendimus bendrajame ar specialiajame plane, pareiškėjas pagal minėtų teisės aktų reikalavimus negali tęsti vėjo jėgainių parko projektavimo ir statybos darbų. Be to, bendrojo ir specialiojo planavimo sprendinių pasirinkimas yra vietos savivaldybės tarybos politinio apsisprendimo klausimas, dėl kurio pareiškėjui nėra galimybių efektyviai kreiptis į teismą.

Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad vietos savivaldos, kuri yra sudedamoji valstybės dalis, politinė valia toliau neleisti savo teritorijoje vystyti vėjo jėgainių parkų pažeidžia valstybės įsipareigojimą leisti pareiškėjui kaip konkurso laimėtojui vystyti vėjo jėgainių parką būtent toje teritorijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo iš laimėto konkurso kylantį teisėtą interesą ir teisėtą lūkestį vystyti vėjo jėgainių parką pagal konkurso sąlygas pripažino ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

Skatinimo tvarkos aprašo 19 punktas numato, kad „gamintojui, kuris neįvykdo per konkursą duotų įsipareigojimų ar pastato elektrinę pažeisdamas nustatytus terminus, netaikoma šiame Apraše nustatyta prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida ir joje pagamintos elektros energijos pirkimo skatinimo tvarka“. Ši teisės norma numato atsakomybę konkurso dalyviui (elektros energijos gamintojui), jei šis pažeidžia savo prievoles. Bendruosius teisinės atsakomybės pagrindu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) šeštosios knygos XXII skyrius. Pagal bendruosius teisės principus atsakomybė be kaltės gali būti taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamoje situacijoje, kaip nurodyta aukščiau, konkurso laimėtojo teisė (bei prievolė) pastatyti vėjo jėgainių parką įvykdžius tam tikras teisės aktų nustatytas procedūras buvo pažeista vietos savivaldos politiniais sprendimais dėl teritorijų planavimo. Konkurso laimėtojo prievolė yra atlikti visus protingus veiksmus, siekiant įtikinti vietos savivaldos institucijas priimti reikiamus vėjo jėgainių parko statybai politinius sprendimus, tačiau jokiu būdu ne prievolė priversti vietos savivaldos institucijas tokius sprendimus priimti. Atitinkamai, pareiškėjo atžvilgiu nesant jo kaltės negali būti taikoma ir atsakomybė – teisės į skatinimo priemones atėmimas.

Elektros energetikos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esami elektros energijos gamybos pajėgumai gali būti plečiami ar nauji gamybiniai pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Šiuos leidimus, vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklėmis, išduoda Energetikos ministerija.

Vadovaujantis Konkurso nuostatų 17 punktu, konkurso dalyvis turi teisę pateikti prašymą tinklų operatoriui išduoti išankstines technines sąlygas. Teikdamas tokį prašymą, konkurso dalyvis privalo, inter alia, pateikti ir: (i) pageidaujamo statyti objekto geografinę padėtį ir vietovę, (ii) vėjo elektrinės/vėjo elektrinių parko vietą, (iii) tikslią pastotės vietą, (iv) planuojamą prijungimą prie tinklų. Šio prašymo pagrindu tinklų operatorius parengia išankstines technines sąlygas, kurios, vadovaujantis Konkurso nuostatų 23 punkto (d) papunkčiu, yra vienas iš konkurse vertintinų dokumentų. Konkurso nuostatų 25 punkto (d) papunktyje nurodyta, kad konkurso dalyvis neturi teisės reikalauti pakeisti techniniame sprendime nurodytos prijungimo prie tinklų schemos, tikslios pastotės vietos, tikslios nuosavybės ribos ir jos vietos. Taip pat pažymėtina, kad Konkurso nuostatų 23 punkto (e) papunktis įtvirtina aiškų ir besąlyginį konkurso dalyvio įsipareigojimą laikytis konkurso nuostatų ir tinklų operatoriaus nustatytų projektavimo sąlygų. Iš minėtų nuostatų matyti, kad konkurso laimėtojui yra suteikiama teisė plėtoti gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, gamybos pajėgumus prijungiant konkrečioje orinės perdavimo linijos atkarpoje, laikantis konkrečių techninių sąlygų. Bet koks vėlesnis šių sąlygų keitimas pažeistų Konkurso nuostatuose įtvirtintus įsipareigojimus. Suteikus leidimą plėtoti gamybos pajėgumus vienoje zonoje, vėlesnis leidimo plėtoti gamybos pajėgumus kitoje zonoje išdavimas konkurso laimėtojui, keltų teisėtumo principo pažeidimo klausimą, nes gamybos leidimų plėtojimas kiekvienoje zonoje, vadovaujantis Skatinimo tvarkos aprašo 16.2 punktu, turi būti pagrįstas toje, o ne kurioje nors kitoje zonoje paskelbto konkurso laimėjimu. Teisės plėtoti gamybos pajėgumus 6 zonoje suteikimas, nelaimėjus atitinkamo konkurso, pažeistų kitų subjektų teises, todėl negali būti vykdomas.

Akcentuotina, kad Skatinimo tvarkos aprašas taip pat nenumato galimybių keisti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąlygas. Priešingai, Skatinimo tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad vėjo elektrinės, kurių galia daugiau kaip 250 kW, statomos aprašo 1 priede nurodytose zonose, neviršijant kiekvienai zonai nustatytos galios ir visoms zonoms bendros 200 MW galios. Gamintojams, ketinantiems statyti šias elektrines, leidimai išduodami konkurso būdu, o 16 punkte imperatyviai nurodoma, kad kiekvienai aprašo 1 priede nurodytai zonai ar jos daliai skelbiamas atskiras konkursas ar konkursai.

Skatinimo tvarkos aprašo 19 punktas imperatyviai nustato, kad gamintojui, neįvykdžius per konkursą duotų įsipareigojimų, netaikoma elektrinės prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida ir pagamintos elektros energijos pirkimo skatinimo tvarka. UAB „Gera energija“, laimėjusi konkursą pagal Konkurso nuostatus, įsipareigojo statyti vėjo jėgainių parką 5 konkurso zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kV orinės perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda-Rietavas, todėl šių sąlygų keitimas sąlygotų skatinimo schemos taikymo negalimumą UAB „Gera energija“ pagamintos elektros energijos atžvilgiu. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia Energetikos ministerijai teisės keisti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąlygas. Konkurso būdu suteiktų elektros energijos gamybos pajėgumų perkėlimas į kitą zoną nėra galimas ir bet koks šių sąlygų keitimas pažeistų teisėtumo principą bei kitų gamintojų teisėtus lūkesčius.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies taikymas šiuo atveju pagal analogiją yra negalimas, nes minėto straipsnio 8 dalis yra neatskiriama nuo Viešųjų pirkimų tarnybai įstatymu suteiktų įgaliojimų realizavimo, t. y. pagal minėtą nuostatą pirkimo sąlygų keitimas gali būti įgyvendinamas tik gavus valdingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – leidimą, kuris, atsižvelgiant į įstatymo reguliavimo tikslus, reikalingas tam, kad nebūtų pažeisti įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Be to, bendroji Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta taisyklė yra ta, kad pirkimo sutarties sąlygų keitimas yra negalimas, o galimybė jas pakeisti siejama tik su tam tikromis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų vykdymas nagrinėjamoje byloje, sprendžiant leidime nurodytos teritorijos pakeitimo klausimą, neturi jokio ryšio. Energetikos veiklą, inter alia leidimų veiklos energetikos sektoriuje išdavimo ir keitimo tvarką, reglamentuoja aukščiau minėti specialūs teisės aktai, todėl leidimas plėsti elektros energijos pajėgumus pagal analogiją negali būti prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad abu dokumentai nustato veiklos sąlygas ir yra sudaromi (išduodami) su konkurso laimėtoju, kaip kad yra įsitikinęs pareiškėjas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai traktuoja Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto nuostatas, numatančias, kad ministerija gali keisti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, nurodytas taisyklių VII skyriuje. Atsakovas pažymi, kad minėtame skyriuje nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos suprantamos kaip įmonės turinčios leidimą pareigos. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekia pakeisti ne leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, o teritoriją, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla. Pažymėtina, kad tai, jog Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos negali būti sutapatinamos su teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla, parodo ir Leidimo išdavimo taisyklių 39 punktas, kuriame nustatoma, kokie duomenys turi būti nurodyti leidime. Todėl logiška, kad Energetikos ministerija savo iniciatyva gali keisti leidimu reglamentuojamas veiklos sąlygas, t. y. įmonės pareigas (pvz. pasikeitus Elektros energetikos įstatymui ir pan.), nustatytas Leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje, o ne leidimu nustatytą teritoriją. Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 34 dalyje numatyta, kad „<...> leidimai gali būti keičiami jas išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame įstatyme, <...> ir (ar) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodytoms <..> leidimais reglamentuojamos veiklos sąlygoms <...>“.

Energetikos ministerijos nuomone, toks Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto aiškinimas, kaip jį aiškina pareiškėjas, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, nes asmenims suteikus teisę verstis leidimu reglamentuojama veikla, leidimas bet kada galėtų būti pakeistas Energetikos ministerijos iniciatyva arba tokia teisė iš leidimo turėtojo galėtų būti atimta ar pakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Pažymėtina, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad leidimų išdavimas suteikia teisėtą lūkestį, kad asmenys, pagal galiojančius teisės aktus teisėtai įgiję leidimus ir laikydamiesi leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų bei sąlygų, lemiančių leidimo išdavimą, ir įgyvendindami kitus reikalavimus, galės užsiimti veikla, nurodyta leidime ir tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos leidime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (8.6-10)-3-2521 įforminto sprendimo atsisakyti pakeisti pareiškėjui 2006 m. birželio 28 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybą Nr. (duomenys neskeltbini) nurodytą veiklos sąlygą – perkelti veiklos teritoriją į Šilalės rajono savivaldybę, Laukuvos kaimą, pagrįstumo ir teisėtumo ir atsakovo įpareigojimo pakeisti UAB „Gera energija“ 2006 m. birželio 28 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybą Nr. (duomenys neskeltbini) nurodytą veiklos sąlygą – perkelti veiklos teritoriją į Šilalės rajono savivaldybę, Laukuvos kaimą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Konkurso laimėtojui yra suteikiama teisė plėtoti gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, gamybos pajėgumus prijungiant konkrečioje orinės perdavimo linijos atkarpoje, laikantis konkrečių techninių sąlygų. Gamybos leidimų plėtojimas kiekvienoje zonoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 16.2 punktu, turi būti pagrįstas toje, o ne kurioje nors kitoje zonoje paskelbto konkurso laimėjimu. Skatinimo tvarkos aprašo 19 punktas imperatyviai nustato, kad gamintojui neįvykdžius per konkursą duotų įsipareigojimų, jam netaikoma elektrinės prijungimo prie tinklų mokesčio nuolaida ir pagamintos elektros energijos pirkimo skatinimo tvarka. UAB „Gera energija“ įsipareigojo statyti vėjo jėgainių parką 5 konkurso zonoje, prijungiant elektros energijos gamybos pajėgumus 110 kW orinės perdavimo linijos atkarpoje Klaipėda–Rietavas, todėl šių sąlygų keitimas sąlygotų skatinimo schemos taikymo negalimumą UAB „Gera energija“ pagamintos elektros energijos atžvilgiu.

Konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje nuostatuose, patvirtintuose AB „Lietuvos energija” generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 174, nurodyta, jog konkurso dalyvis neturi teisės reikalauti pakeisti techniniame sprendime nurodytos prijungimo prie tinklų schemos, tikslios pastotės vietos, tikslios nuosavybės ribos ir jos vietos. Konkurso nuostatų 23 (d) punkte nustatyta, kad konkurso dalyvis neturi teisės reikalauti pakeisti techniniame sprendime nurodytos prijungimo prie tinklų schemos, tikslios pastotės vietos, tikslios nuosavybės ribos ir jos vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai yra nusprendęs, kad atsižvelgiant į Konkurso nuostatų reikalavimus, UAB „Gera energija” prisiimtus įsipareigojimus ir Skatinimo tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimus, nėra teisinės galimybės perkelti konkurso būdu UAB „Gera energija” priskirtus elektros energijos gamybos pajėgumus į kitą zoną, o esminių konkurso sąlygų nevykdymas sąlygoja konkurso laimėtojo statuso praradimą ir skatinimo priemonių netaikymą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad leidimo veiklos teritorijos pakeitimas reiškia ir atitinkamos pareiškėjo pareigos bei vienos iš leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų pakeitimą, o toks pakeitimas yra leidžiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių 38 punkte.

Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad ministerija gali keisti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, nurodytas taisyklių VII skyriuje. Minėtame skyriuje nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos suprantamos kaip įmonės, turinčios leidimą, pareigos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas siekia pakeisti ne leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, o teritoriją, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla. Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkte nurodomos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos negali būti sutapatinamos su teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla, sistemiškai vertinant Leidimo išdavimo taisyklių 38 punktą ir 61 punktą darytina išvada, kad ministerija gali keisti leidimu reglamentuojamą veiklos sąlygą – leidimų turėtojo pareigą laikytis leidime nurodytų veiklos apimties ir teritorijų, tačiau ne nustatyti naują teritoriją, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, Energetikos ministerija savo iniciatyva gali keisti leidimu reglamentuojamas veiklos sąlygas, t. y. įmonės pareigas, nustatytas Leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje, o ne leidimu nustatytą teritoriją. Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad leidimai gali būti keičiami jas išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus šiame įstatyme, ir (ar) Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodytoms leidimais reglamentuojamos veiklos sąlygoms. Ir pirmosios instancijos teismas, ir Energetikos ministerija pagrįstai teigia, kad toks Leidimo išdavimo taisyklių 38 punkto aiškinimas, kaip jį aiškina pareiškėjas, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, nes asmenims suteikus teisę verstis leidimu reglamentuojama veikla, leidimas bet kada galėtų būti pakeistas Energetikos ministerijos iniciatyva arba tokia teisė iš leidimo turėtojo galėtų būti atimta ar pakeista.

Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vietos savivaldos sprendimo neleisti pareiškėjui atitinkamoje teritorijoje vystyti vėjo jėgainių parko teisėtumu (pareiškėjas teigia, kad būtent šis sprendimas pažeidžia valstybės įsipareigojimą leisti pareiškėjui kaip konkurso laimėtojui vystyti vėjo jėgainių parką būtent toje teritorijoje), nes minėto sprendimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui, nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.