Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K. atlieka bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis K 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria T. K. iš dalies atidėtas bausmės vykdymas. Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 17 d., pabaiga – 2027 m. sausio 3 d.

3. Nuteistasis T. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 22 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistasis T. K. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį T. K. charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, nuteistojo asmens byla, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo T. K. atžvilgiu nėra tikslinga taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasisakė dėl esminių nuteistojo skundo argumentų, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, kitas procesinio sprendimo priėmimui turinčias reikšmės aplinkybes ir pasisakė, kodėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nuteistajam T. K. netaikytinas.

8. Nagrinėjamu atveju T. K. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, BVK 82 straipsnio nuostatos įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutikdamas su Komisijos ir apylinkės teismo argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis šių sąlygų neatitinka.

9. Iš nuteistojo T. K. asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą (gamina bižuterijos papuošalus), nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti profesinę mokyklą, įgijo siuvėjo specialybę. Laivės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo gauta vykdomųjų raštų, išduotų nuteistojo T. K. atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoją nuteistąjį, įžvelgiama teigiama jo motyvacija darbui, savirealizacijai bausmės atlikimo metu. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nuteistajam T. K..

10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis T. K. ne visada pasirinkdavo tinkamus laisvalaikio leidimo būdus, bendraudavo su netinkamais asmenimis, o tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (veikos įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje). Netinkamas draugų ratas įvertintas kaip kriminogeninis veiksnys, galintis neigiamai paveikti nuteistojo elgesį, būnant laisvėje, ypač įvertinus tai, kad tai jau antras kartas, kai jis nuteisiamas už veikas, įvykdytas bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino, tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. K. linkęs savo kaltę minimalizuoti, nepateikti visos informacijos apie save, pervertinti savo sugebėjimus. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas kalėjime. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybė, kad jis praeityje teistas du kartus todėl akivaizdu, kad jis nepadarė išvadų dėl savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio, kartoja tas pačias klaidas, kurias lemia lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, draugų įtaką, jaunas amžius. Šios aplinkybės kartu apibūdina nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį ir patvirtina, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad T. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos ir praeities teistumų vertinimas negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų laikymas) ir už tai buvo nubaustas drausmine nuobauda. Nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau padarytas pažeidimas patvirtina, kad nuteistasis T. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo atsainų jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi nuteistasis T. K., net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl būdamas laisvėje taip pat gali atsainiai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir probacijos procesą. Pažymėtina, kad nuteistasis, turėdamas tikslą, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo.

12. Neigiamai nuteistąjį taip pat charakterizuoja aplinkybė, kad vis dar išlieka aktualūs trys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti du dinaminiai ir vienas statinis kriminogeninis veiksnys. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis T. K. privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui.

13. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio jį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir jas vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į praeities teistumus, drausminę nuobaudą. Visų pirma, apeliacinės teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės, turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vertinti nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad narinėjamu atveju buvo įvertintos visos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Antra, vertinant nuteistojo asmenybės pokyčius, nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu ją apibūdinančias duomenimis, kadangi eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas aplinkybes, kurios teismo vertinimu, lėmė procesinį sprendimą atmesti nuteistojo skundą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo atlikto pirminio vertinimo iki paskutiniojo – ketvirtojo, išliko vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vis dar išliekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, jo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį, nors ir vertintinos mažėjimo linkme, bet visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. K. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.