Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-215-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
II-215-908/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00708-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nukentėjusysis
M. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo skundo byla Nr. II-215-908/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00708-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 16.9.3.; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Neringai Dargytei,dalyvaujant skundą padavusiai G. P.,nukentėjusiajam M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. P. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo G. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta administracinė nuobauda - 800 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2018 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4747-2018 nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 800 Eur dydžio bauda dėl to, kad laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 9 d., 21.17 val. iki 2017 m. birželio 10 d.,10.05 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 15, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų, reikalavimus, nes vairuodama automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta 169,13 eurų žala.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja G. P. prašo panaikinti 2018 m. vasario 14 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad tyrėja L. O. nesiėmė jokių veiksmų aplinkybėms objektyviai ištirti, tiesiog pacitavo administracinio nusižengimo dispoziciją ir nutarimą administracinėje byloje priėmė, visiškai neištyrusi aplinkybių bei šališkai remdamasi vien M. L. parodymais. Laikotarpiu nuo 2017-06-09, 21 val., iki 2017-06-10, 10.05 val., kaip nurodyta administracinio nusižengimo byloje, jokio tyčinio eismo įvykio ji nesukėlė ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Tuo metu dažnai atvykdavo pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), automobilį parkuodavo šalia namo esančioje automobilių stovėjimo vietoje. Tikrai nepajuto ir nepastebėjo susidūrimo su byloje minimu automobiliu „VW Golf“ ir nieko nežinojo apie šiai transporto priemonei padarytą žalą. Apie tai sužinojo tik administracinės bylos nagrinėjimo metu. Byloje nurodyta padaryta žala 169,13 Eur, tačiau neaišku, kokiu būdu ši žala nustatyta, nėra duomenų, ar buvo atlikta ekspertizė, patvirtinanti, kad žala padaryta būtent jai priklausančia transporto priemone. Administracinė byla visiškai nepagrįsta patvirtintais įrodymais. Ji tikrai nepastebėjo jokio susidūrimo su M. L. automobiliu ir nepasišalino iš įvykio vietos, neslėpė eismo įvykio pėdsakų. Ir toliau parkuodavo savo transporto priemonę toje pačioje vietoje prie Vandentiekio g. 36 namo, niekur nesislėpė, kadangi tikrai nesuprato, kad įvyko eismo įvykis (b. l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris atsiliepimu į G. P. skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad priimant nutarimą, buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Institucija su G. P. skundu nesutinka, kadangi atsakomybėn patraukta teisėtai ir teisingai (b. l. 1B).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyriui apie skundo nagrinėjimą pranešta, į skundo nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje G. P. nurodė savo skundą palaikanti. Paaiškino, kad nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Tuo metu jos automobilis stovėjo Gerosios Vilties g. 15. Iš eismo įvykio vietos nebėgo, nes net nesuvokė, kad padarė eismo įvykį. Įlipo į automobilį, mano, kad važiavo atbuline eiga, jokio kontakto tarp automobilių nepajuto. Iš fotonuotraukų matyti, jog žala nedidelė. Jos automobilis net neapgadintas. Jo pareigūnai neapžiūrėjo. Neatmeta tokios galimybės, kad žalą padarė jos automobilis. Apie žalą sužinojo tik iš policijos. Policija ją išsikvietė tikriausiai dėl to, jog M. L. toje vietoje matė stovintį jos automobilį. Jos automobilis ten stovi kiekvieną dieną. Automobilis yra jos motinos, bet juo naudojasi pareiškėja. Mama automobiliu nevažinėja. Mama žino apie šią situaciją (b. l. 47-48).

Teismo posėdyje G. P. 2018 m. gegužės 8 d. papildomai paaiškino, kad jokiuose protokoluose neužfiksuota, kad tai jos automobilio vėžės, ekspertizių nebuvo daroma. Jei ir būtų atsitrenkusi, nebūtų išvažiavusi, nes nebuvo jokio tikslo tai daryti. Neneigia, gal ir padarė šį pažeidimą, nes ant automobilio liko raudoni dažai, bet tai padarė netyčia. M. L. sako, kad jis automobilį su apgadinimais rado ryte, apie 10 val., gal buvo ką tik atsikėlusi, grojo muzika ir nieko nejuto. Ant jos automobilio yra daug apgadinimų. Ji tokį automobilį pirko. Galimai ji apibraižė kitą automobilį, bet to nepajuto. Tyrimo metu kviečiama atvykti su automobiliu, ji neatvyko, nes apie tai nežinojo. Tą dieną gavo pranešimą iš draudimo ir galvojo, kad jau viskas konstatuota. Pareigūnams pasakė, kad nieko nežino, o ne atsisakė duoti paaiškinimus. Mama sumokėjo draudimo nurodytą sumą, 200 eurų, nes ji bijo dėl antstolių. Mama sumokėjo apie 200 eurų. Jos draugas kartais vairuoja tą automobilį, tačiau ji pasižiūrėjo tos dienos nuotraukas, užrašus ir tikrai tą dieną ji vairavo, niekas kitas negalėjo vairuoti. Ji iš pradžių kreipėsi į draudimą, kad atsiųstų pažymą. Kai gavo draudimą, gal buvo susinervinusi, kad be jos priimtas sprendimas, dėl to ir neatvyko į policiją. Galimai galėjo ir apgadinti kitą automobilį. Radusi lapelį iš policijos už lango, nesureagavo, nes manė, jog jis dėl automobilio stovėjimo ant vejos. Pagalvojo, kad atsiųs baudą. Nežino, kodėl jos pareigūnai taip ilgai nerado, gal per tėvus ieškojo, o ji su jais nelabai bendrauja. Apie tai, kad dėl pažeidimo jos ieško pareigūnai, ji sužinojo iš tėvų. Šaukimų negaudavo. Yra gavusi baudą už parkavimą. Prašo, kad būtų atsižvelgta į tai, jog jei tai ir padarė, tai tikrai netyčia. Prašo skirti minimalią nuobaudą. Atsižvelgti į tai, kad laukiasi, už mėnesio susilauks vaiko. Ją nubaudus, bus padaryta didelė žala (b. l. 56-60).

Teismo posėdyje nukentėjusysis M. L. paaiškino, kad administracine tvarka traukiamą merginą mato pirmą kartą. Iš vakaro, apie 21.00 val., su drauge grįžo namo, automobilį paliko prie „Audi A3“, raudonos spalvos. Šis automobilis stovėjo kreivai, netoli stulpo. Visuomet užmeta akį, kur pasistato automobilį ir tarp kokių automobilių. Įsidėmėjo šalia stovinčio automobilio markę – „Audi A 3“. Vakare šio automobilio priekio nematė, tik jo galą, todėl į apibraižymus neatkreipė dėmesio. Sekančios dienos ryte, apie 10 val., rado savo automobilį apgadintą, tačiau raudonos spalvos automobilio „Audi A 3“ jau nebebuvo. Apgadinimai buvo tokie: įskelta lempa, apgadintas galinis dešinės pusės bamperis bei apdaila, likę raudonų dažų žymės. Žalą atlygino „Lietuvos draudimas“. Jis iškvietė pareigūnus. Pareigūnams nurodė automobilį „Audi A3“, nes šalia jo automobilio buvo pastatytas tik „Audi A3“ automobilis. Be to, ant jo automobilio liko raudonos spalvos dažų. Jis atvyko į automobilių atpažinimą, tačiau su administracine tvarka traukiama mergina nesusitiko. Praėjus dviem savaitėms po įvykio jis pamatė tą patį raudoną automobilį ir dar kartą iškvietė pareigūnus. Pastebėjęs „Audi“ automobilį, jį apėjo, ant mašinos arkos buvo dideli pažeidimai. Tas automobilis buvo apgadintas. Pareigūnai išmatavo apgadinimus, nufotografavo. Pažeidėjos nebuvo. Su ja pačia policija nebendravo. Įvykio metu abu automobiliai stovėjo priekiu, išvažiuoti reikėjo atbuline eiga. Nemano, kad buvo galima nejusti tokio susidūrimo. Susidūrimo metu turėjo būti pasipriešinimas. Automobilių kontaktas nebuvo stiprus, tačiau tikrai juntamas. Buvo apžiūrėjęs kelis raudonos spalvos automobilius, tačiau nė ant vieno automobilio nebuvo apibrėžimų. Ten, kur buvo pastatyti automobiliai, nebuvo vejos, ten buvo išmindžiota vieta, t. y. smėlis, žemė. Matėsi padangų žymės (b. l. 56-60).

Teismo posėdyje liudytoja D. B. paaiškino, kad pirmą kartą pamatė administracine tvarka traukiamą merginą, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šaukimas buvo įteiktas per jos tėvus, tuomet ji atvyko. Kai atvyko, ji pasakė, kad laukiasi, jai bloga. Ji bandė iš pareigūnės rankų išplėšti savo vairuotojo pažymėjimą. Tai buvo tuomet, kai ji (D. B.) rašė dokumentą, o pažeidėja atsistojo ir griebė vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jai bloga ir norėjo išeiti. Liudytoja pasisiūlė palydėti merginą iki tualeto, tačiau to neprireikė. G. P. atsisakė duoti parodymus. Protokolas ir nutarimas buvo surašytas iš byloje esančių surinktų duomenų. Automobilis buvo registruotas mamos vardu. Mama nurodė, kad automobiliu naudojasi tik jos dukra. Bendravimo visuma leido spręsti, kad G. P. nenori bendrauti ir bendradarbiauti su policija. Pažeidėja nesutiko su pažeidimu, todėl kitą dieną buvo automobilių sugretinimas, tačiau ji jame nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis nepranešė. Tada buvo priimta nutarimas (b. l. 56-60).

Teismo posėdyje liudytojas R. Ž. paaiškino, kad tvirtina 2017-06-10 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodyti nieko neturi (b. l. 56-60).

Teismo posėdyje liudytojas D. K. paaiškino, kad tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodyti nieko neturi. Nuotraukas daro įvykio vietoje, tačiau jų nespausdina. Nuotraukas sukelia į registrą (b. l. 56-60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio D. K. 2017-06-10 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad š. m. birželio 10 d. gavo pranešimą, kad Giedrioji g., ties Gerosios Vilties g. 15, apgadintas „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę į vietą, rado minėtą automobilį, kurio vairuotojas M. L. paaiškino, kad vakar apie 21.10 val. atvairavo automobilį į Giedrioji g., ties Gerosios Vilties g. 15, ir paliko jį stovėti. Šalia iš dešinės stovėjo raudonos spalvos automobilis „Audi A3“. Šiandien priėjęs prie automobilio rado apgadintą dešinės pusės galinę dalį ir matosi raudoni dažai, o“Audi A3“ jau nebuvo. Įvykio liudininkų nėra (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio R. P. 2017-06-20 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2017-06-20, apie 10.00 val., atvyko į įvykį, adresu Gerosios Vilties g. 15. M. L. pranešė ir nurodė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo vietoje nebuvo, savininkas gyvena N. Vilnioje), kuris galėjo apgadinti 2017-06-10 jam automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. „Audi A3“ automobilio vairuotojui paliktas šaukimas atvykti 2017-06-22 į KPV. Apžiūrėjus „Audi A3“ rado kairėje pusėje apgadintą galinį sparną (apgadinimai atitinka) ir galinį bamperį. Aukštis 0,57 cm, 0,70 cm (b. l. 10).

2017-06-10 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje, Vilniuje, Gerosios Vilties g. 15, stovintis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas (b. l. 12-13). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Nuotraukose matomi ant automobilio VW Golf nubrozdinimų likę raudonos spalvos dažai (b. l. 31-33). Taip pat byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikta apgadinto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos sąmata nustatyta, kad automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 169,13 Eur žala (b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

G. P. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Nepaisant to, kad G. P. nepripažino savo kaltės, teismo vertinimu, administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei G. P. kaltę, padarius administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais. Pareiškėja jai inkriminuotus nusižengimus neigia teigdama, jog laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 9 d., 21.17 val. iki 2017 m. birželio 10 d.,10.05 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 15, ji vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra įsitikinus, kad būtent jos automobilis apgadino stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neatmeta galimybės, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, bet to nepajautė. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų.

Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti M. L. ir S. P. priklausantys automobiliai. Nukentėjusiojo M. L., liudytojų R. Ž., D. K., bei iš dalies pačios G. P. parodymai teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, byloje esančios nuotraukos, patvirtina, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. P. pažeidė KET 9 p. reikalavimus, kadangi buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ant jos automobilio esantys sužalojimai buvo padaryti anksčiau. Tuo tarpu, iš byloje esančio policijos pareigūno R. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėti apgadinimai ant galinio sparno ir galinio bamperio iš kairės pusės. Apgalinimai atitinka apgadinimams, esantiems ant automobilio „VW Golf“. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. L. taip pat patvirtino, jog buvo nubrozdintas jo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jis apgadintas buvo būtent laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d., 21.17 val., iki 2017 m. birželio 10 d.,10.05 val., kai jo transporto priemonė stovėjo šalia raudonos spalvos „Audi A3“. Ant jo automobilio liko raudonos spalvos dažų žymės. Praėjus dviem savaitėms po įvykio jis pamatė tą patį raudoną automobilį ir dar kartą iškvietė pareigūnus. Pastebėjęs „Audi“ automobilį, jį apėjo, ant mašinos arkos buvo dideli pažeidimai. Tas automobilis buvo apgadintas. Pareigūnai išmatavo apgadinimus, nufotografavo. Nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje duomenų apie tai, kad jis dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti G. P., nėra. Abejoti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad ant automobilio Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko raudonos spalvos dažų. Pati pareiškėja neneigia, kad įvykio metu statydavo savo automobilį Vilniuje, Gerosios Vilties g. 15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog automobiliai buvo apgadinti ir kad jie buvo apgadinti būtent nuo 2017 m. birželio 9 d., 21.17 val. iki 2017 m. birželio 10 d.,10.05 val., įvykusio eismo įvykio metu. Kad minėtą dieną, automobilį Audi A3, vairavo G. P., patvirtino ir pati pareiškėja.

Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jais remdamasis sprendžia, kad G. P. laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 9 d., 21.17 val. iki 2017 m. birželio 10 d.,10.05 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 15, vairuodama automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

G. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. vasario 14 d. nutarimu buvo kaltinama ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatuoja, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas – reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, – nėra įrodytas, nes G. P. neprivalėjo duoti kelią, o tik buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono iki stovinčio be vairuotojo automobilio ir į šį atsitrenkė, taip pažeidė KET 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti ir tam imtis visų būtinų priemonių. Aplinkybė, kad pareiškėja šio reikalavimo nesilaikė, yra įrodyta, todėl G. P. veika teismo iš ANK 417 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Nėra objektyviais įrodymais nustatyta, kad G. P. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, kadangi jame reglamentuojamos eismo dalyvio pareigos laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo tarpu G. P. eismo įvykyje dalyvavo viena, neturėjo pareigos duoti kelią, nes kiti automobiliai aikštelėje, tame tarpe ir M. L., stovėjo ir eisme nedalyvavo.

Kadangi G. P. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ANK 417 straipsnio 3 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, skiriama nauja administracinė nuobauda.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – G. P. nusižengimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu; į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), daro išvadą, jog G. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirtina bauda – 11 Eur.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei G. P. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina aukščiau paminėti byloje esantys įrodymai.

Nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra galimas esant tik tyčinei kaltės formai. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju, G. P. apgadinus kitą transporto priemonę, buvo galimas vienintelis elgesio modelis – apie tai pranešti policijai, kadangi kitos transporto priemonės savininko nebuvo.

G. P. apklausta teisme teigė nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, tačiau šiuos pareiškėjos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie buvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. L. nurodė, kad jis kieme pasistatė automobilį, o kitą dieną grįžęs rado jį apgadintą. Nukentėjusiojo teigimu, jo automobilį apgadinęs vairuotas turėjo justi kontaktą su jo transporto priemonę, nes apgadinimai buvo ženklūs, įskelta lempa, apgadintas galinis dešinės pusės bamperis bei apdaila, buvo likusios raudonų dažų žymės. Nukentėjusiojo nurodyti automobilio sugadinimai taip pat užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, bei byloje esančiose nuotraukose. Minėti įrodymai patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, ant automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įbrėžimai aiškiai matomi, apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas. Teismo vertinimu, esant tokiems automobilio apgadinimams, tokiam jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas ir girdimas. Teismas pažymi, kad pareiškėja viso tyrimo metu vengė vykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą apklausai, neatvyko ir nepristatė automobilio į 2018-02-08 numatytą automobilių sugretinimą, todėl daro išvadą, kad G. P. sąmoningai išvažiavo iš eismo įvykio vietos, vengdama policijos. AB „Lietuvos draudimas“ pateikta apgadinto automobilio „VW Golf, valst“. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos sąmata patvirtina, kad automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 169,13 Eur žala (padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Pažymėtina ir tai, kad G. P. teigimu, jos mama draudimo kompanijai padarytą žalą yra apmokėjusi. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, daro išvada, jog G. P. savo veiksmais pažeidusi KET 222 punkto nuostatas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nes padaryta žala neviršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė G. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis įpareigoja Instituciją (pareigūną) skirtinos baudos nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog G. P. už padarytą nusižengimą paskirta bauda, žymiai didesnė už nuobaudos vidurkį. Byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusižengimų padarymo metu ji turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tuo labiau, kad G. P. administracinio poveikio priemonė nebuvo paskirta, nors pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, įvertinęs tai, kad pažeidėja yra jauno amžiaus, studijuoja, yra išlaikoma kitų asmenų, šiuo metu laukiasi kūdikio (2018-04-11 medicininio pažymėjimo duomenimis nėštumas 29 savaitės), teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jai paskyrus ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 4-6 dalimis,

nutaria:

G. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4747-2018.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria G. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje.

Pakeisti nutarimo dalį, kuria jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį skirta 800 Eur bauda.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2018 m. vasario 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Pripažinti G. P. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir paskirti jai 11 eurų baudą.

G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį skirti 600 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu, ir skirti galutinę nuobaudą – 600 Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė