Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. bankroto administratorės G. J.-V. prašymą dėl fizinio asmens Z. M. bankroto bylos pabaigos, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Kauno energija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstoliai R. S., R. G., N. B., D. K., D. S., M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas bankrutuojančio asmens Z. M. nemokumo administratorės G. J.-V. prašymas baigti bankrutuojančio asmens Z. M. bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.

Prašyme nurodyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkei pasirašymui pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkas atsisakė jį pasirašyti, dėl ko buvo surašytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo nepasirašymo protokolas. Administratorė pažymi, kad buvo atlikti 6 mokėjimai visai numatytai sumai pagal planą, plius vienas papildomas mokėjimas. Bankroto administratorė pažymi, kad akto nepasirašymo priežastys turi būti susijusios su įstatyme numatytais bankroto bylos nutraukimo pagrindais Lietuvos Respublikos fizinio asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalis. Tačiau visos kreditorių pirmininkės pateiktos priežastys yra susijusios su jo galimai pažeistomis teisėmis. Iki šios dienos nėra nei vieno požymio, jog fizinis asmuo buvo nesąžiningas ar pateikė neteisingą informaciją apie savo turtinę padėtį bei nėra jokių kitų pagrindų, kad fizinio asmens bankroto byla būtų nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalis. pagrindu. Mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, plano įgyvendinimo terminas yra suėjęs, fizinis asmuo buvo sąžiningas viso bankroto proceso metu, todėl yra pagrindas baigti fizinio asmens bankroto bylą.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teisme nagrinėjamą prašymą suinteresuoti asmenys informuoti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas, bankroto byla baigiama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjai Z. M. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinti Z. M. kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1 397 537,41 Eur sumai (kreditorės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 9 824,45 Eur; antstolio R. S. – 170 Eur; kreditorės akcinės bendrovės „Kauno energija“ – 1 947,41 Eur; kreditorės akcinės bendrovės „Luminor bank“ 1 385 595,55 Eur). Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi kreditorė Luminor Bank AB, pakeista kreditore Luminor Bank AS, veikiančia per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino Z. M. mokumo atkūrimo planą.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtintas sumažintas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 9 685,35 Eur sumai. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi kreditorius Luminor Bank AS pakeistas naująją kreditore UAB „Intrum Lietuva“. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atstatydintas bankrutuojančio fizinio asmens Z. M. bankroto administratorius R. J., nauja bankroto administratore paskirta G. J.-V..

FABĮ 7 straipsnyje yra išvardinti reikalavimai planui, be kita ko, imperatyviai reikalaujama nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nagrinėjamu atveju kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafikas patvirtintas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio – 2019 m. kovo mėnesio, 2019 m. balandžio – 2019 m. rugsėjo mėnesio, 2019 m. spalio – 2020 m. kovo mėnesio, 2020 m. balandžio – 2020 m. rugsėjo mėnesio, 2020 m. spalio – 2021 m. kovo mėnesio, 2021 m. balandžio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Plane nurodyta numatoma bankroto proceso pabaiga 2021 m. spalio–gruodžio mėnesiai.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).

Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 14 d. kreditoriams buvo išsiųstas mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktas. 2022 m. vasario 4 d. gautas kreditorių susirinkimo pirmininko raštas dėl akto nepasirašymo. Bankroto administratorė parengė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pateikė pareiškėjai ir kreditorių susirinkimo pirmininkei UAB „Intrum Lietuva“.

Kreditorių susirinkimo pirmininkė atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą motyvuodama tuo, jog Bankroto proceso administravimas vyko su galimais procedūriniais pažeidimais: bankroto eigos ataskaitos buvo formalios ir neišsamios, bankrutuojančio asmens gautos pajamos, faktiškai patirtų išlaidų bei mokėjimų patikrinimas nebuvo atliktas, keitėsi administratorius. Kreditorė į bankroto procesą įstojo 2020 m. ir jau 2020 m. spalio 26 d. 4-ame kreditorių susirinkime nepritarė, bei argumentuotai išsakė nuomonę dėl bankroto eigos, ir bankrutuojančio asmens būtinųjų išlaidų padidinimo. 5-ame kreditorių susirinkime, kuris vyko 2020 m. gruodžio 18 d., galimai buvo iš esmės pažeistos kreditoriaus teisės, kadangi kreditorės 2020 m. gruodžio 17 d. pasirašytas ir elektroniniu paštu nemokumo administratorei G. J.-V. išsiųstas balsavimo biuletenis nebuvo užskaitytas. Tokiu būdu pakartotiniame susirinkime, kuriame kreditorė (balsų dalis balsavime 99,16 proc.) nedalyvavo, nes apie neįvykusį kreditorių susirinkimą nebuvo informuota ir atitinkamai apie pakartotinį susirinkimą nieko nežinojo, buvo priimtas mažumos kreditorių sprendimas dėl būtinųjų išlaidų padidinimo. Atsižvelgiant į neįskaitytą didžiausios kreditorės balsavimo biuletenį 5-ame kreditorių susirinkime, buvo sudarytos sąlygos padidinti bankrutuojančio asmens būtinąsias išlaidas, tuo sumažinant mokėjimus kreditoriams, o įvertinus tai, kad per bankroto laikotarpį nebuvo jokio bankrutuojančio asmens siekio/intereso ne tik, kad didinti pajamas ir kaip galima didesne apimtimi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, bet ir laikytis MAP nustatytos minimalios mokėjimų kreditoriams tvarkos, Kreditoriaus nuomone, nebuvo tinkamai įgyvendinta bankroto procedūra, atitinkanti FABĮ nuostatas, kreditorių interesus bei lūkesčius, dėl ko kreditoriai negavo mažiausiai 540 Eur mokėjimų, kas sudarytų 18 proc. visos Bankrutuojančio asmens sumokėtos sumos. Kreditorius negavo pranešimo ir dėl šaukiamo 6-o kreditorių susirinkimo 2021 m. vasario 1 d., todėl negalėjo jame dalyvauti ir išsakyti savo nuomonės, o taip pat negavo nei šio neįvykusio susirinkimo, nei pakartotinio susirinkimo, kuris įvyko 2021 m. vasario 10 d., protokolų. Tuo tarpu minėtame kreditorių susirinkime buvo svarstomas esminis bankrutuojančio asmens MAP pakeitimas, susijęs su esmine jo sąlygą – būtinųjų išlaidų padidinimu (išlaidos padidintos nuo 340 Eur iki 405 Eur). Kreditorės vertinimu, tik nuo 2021 m. lapkričio mėn. nemokumo administratorė pradėjo teikti išsamią bankrutuojančio asmens informaciją, ją tikrinti bei užtikrinti, kad būtų atlikti esminiai mokėjimai kreditoriams. Taip pat, tik tuo metu sužinota apie neįvykusius 5-ą bei 6-ą kreditorių susirinkimus ir pakartotinius susirinkimus, bei gauti šių susirinkimų protokolai. 7-ame bei 8-ame kreditorių susirinkimuose kreditorė balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktas bankroto eigos ataskaitas, nurodydamas aiškias FABĮ nesilaikymo priežastis. Bankrutuojančio asmens faktiškai patirtos išlaidos nebuvo vertintos, o ir įvertinti jų nebuvo galimybės, kadangi bankrutuojantis asmuo bankroto laikotarpiu nesinaudojo banko mokėjimo kortele. Be to bankrutuojantis asmuo nedėjo pastangų vykdyti mokėjimus, kaip buvo numatyta MAP, t.y. pagal MAP buvo numatyti 6 periodiniai mokėjimai bendra minimalia suma 2 488 Eur, faktiškai per bankroto laikotarpį buvo atlikti 3 mokėjimai bendra suma 1 570 Eur, likusios lėšos pervestos jau po bankroto laikotarpio, t.y. po 2021 m. rugsėjo 30 d., atsižvelgiant į kreditoriaus pastabas. Po bankroto laikotarpio pervestos ir papildomos lėšos, susidarius kaip skirtumas tarp gautų pajamų bei patirtų faktinių būtinųjų išlaidų (paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. sausio 14 d.).

Aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad FABĮ nėra numatyta, jog teismas, gavęs prašymą baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali jo netenkinti. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį, teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, turi tik du pasirinkimus: baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-413/2021).

FABĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo primininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą, o ne pagrindas patvirtinti tokį aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas. Priešingu atveju nustačius, kad planas neįgyvendintas arba yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutraukiama.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė pradėjo bankroto pabaigos procedūrą, nurodydama, jog mokumo atkūrimo planas yra tinkamai įgyvendintas, sumokėtos visos grafike nurodytos įmokos ir netgi daugiau.

Iš byloje esančio Z. M. mokumo atkūrimo plano nustatyta, kad laikotarpiu nuo mokumo plano patvirtinimo iki 2021 m. rugsėjo kreditoriams turėjo būti padengta 1098,48 Eur. 6-ojo kreditorių susirinkimo metu patvirtintas Z. M. mokumo atkūrimo plano priedas Nr. 1. Z. M. mokumo atkūrimo plano priedu Nr. 1 nuspręsta padidinti du paskutinius mokėjimus kreditoriams proporcingai jų turimiems reikalavimams. Būtent kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ buvo padidinti du paskutiniai mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą nuo 255,71 Eur iki 261,67 Eur ir nuo 325,31 Eur iki 576,77 Eur ir numatytas papildomas mokėjimas (kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ – 417,98 Eur). Taigi viso kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ bankroto proceso metu išmokėta 1 759,96 Eur, o buvo numatyta išmokėti 1 084,55 Eur. Mokumo atkūrimo plane buvo numatyta kreditoriams išmokėti 1 098,48 Eur, o buvo išmokėta – 1 780,72 Eur. Mokumo atkūrimo plane taip pat nurodyta, kad papildomai sukauptos lėšos bus kaupiamos banko sąskaitoje ir proporcingai išmokama kreditoriams, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad pačiame mokumo atkūrimo plane buvo numatytas jo pabaigos laikotarpis - 2021 m. spalio–gruodžio mėnesiai. Vien tai, kad paskutinis mokėjimas atliktas jau po mokumo atkūrimo plano pabaigos (2021 m. sausio 14 d.) kreditorių interesų nepažeidžia, nes kreditoriniai reikalavimai padengti didesne apimtimi nei buvo numatyta pradiniame mokumo atkūrimo plane.

Kreditorių susirinkimo pirmininkė savo nesutikimą pasirašyti mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą grindžia tuo, kad neteisėtai buvo padidintos bankrutuojančio asmens būtinosios išlaidos. Byloje nustatyta, kad bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 340 Eur suma, 6-ojo susirinkimo metu šios išlaidos, bankrutuojančio asmens prašymu buvo padidintos iki 405 Eur, nes padidėjo bankrutuojančio asmens gaunamas darbo užmokestis iki 455,79 Eur (minimali alga tuomet buvo – 447,25 Eur). Įvertinus 2021 m. vasario 1 d. pragyvenimo lygį, lėšų padidinimas būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo 340 Eur iki 405 Eur, negali būti vertinamas kaip bankrutuojančio asmens nesąžiningumas. Be to, kreditorė neskundė kreditorių susirinkime priimto sprendimo, kaip tai numato FABĮ 24 straipsnio 8 punktas.

Iš mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto taip pat matyti, kad pagal planą nurašoma suma: kreditorei UAB „Intrum Lietuva“ turėjo būti 1 384 511,00 Eur, nepadengta ir nurašoma suma – 1 383 835,59 Eur; kreditorei VMI prie FM – 9 813,26 Eur, likusi nepadengta ir nurašoma suma – 9 807,70 Eur; kreditoriui antstoliui Raimundui Stanislauskui – 169,76 Eur, likusi nepadengta ir nurašoma suma – 169,67 Eur; kreditorei AB „Kauno energija“ – 1 944,91 Eur, likusi nepadengta ir nurašoma suma – 1 943,73 Eur;

Išdėstytos aplinkybės laidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos mokumo atkūrimas buvo įgyvendintas per jame numatytą laikotarpį, arba taip, kaip nustatyta FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje. Be to, kaip minėta, planas buvo įgyvendintas didesne apimtimi, nei buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo metu, todėl nėra teisinio pagrindo tikslinti mokumo atkūrimo planą.

Kaip minėta, teismas, gavęs fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, turi teisę arba baigti bankroto bylą, arba ją nutraukti. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai yra išvardinti FABĮ 10 straipsnyje, nurodytas sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Nagrinėjamoje byloje FABĮ 10 straipsnyje nurodytų pažeidimų nenustatyta, todėl spręstina, kad pagrindų nutraukti Z. M. bankroto bylą, nėra. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nesutikime pasirašyti mokumo plano įgyvendinimo aktą nurodyti argumentai, nėra savalaikiai.

Teismo vertinimu, bankroto administratorės parengtas Z. M. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas yra išsamus ir aiškus, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas, todėl laikytina, kad Z. M. bankroto byla yra baigta (FABĮ 30 straipsnis).

Baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašomi plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, 30 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

baigti Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Nurašyti Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus:

1) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“– 1 383 835,59 Eur;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 9 807,70 Eur;

3) R. S. – 169,67 Eur;

4) akcinės bendrovės „Kauno energija“ – 1 943,73 Eur.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.