- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2627/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00414-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- Plass Investments Limited
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Anykščių vynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Plass Investments Limited atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria panaikintos ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Plass Investments Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Anykščių vynas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 20 d. turto, esančio Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščių m., pirkimo padavimo sutartį, sudarytą tarp AB „Anykščių vynas“ ir UAB „Anykščių šiluma“; taikyti restituciją: įpareigoti AB „Anykščių vynas“ grąžinti UAB „Anykščių šiluma“ 1 300 000 Lt, sumokėtus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigoti UAB „Anykščių šiluma“ grąžinti AB „Anykščių vynas“ pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą turtą, esantį Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščių m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties objektu esantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; areštavo atsakovui UAB „Anykščių šiluma“ priklausantį turtą, esantį Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai, Lietuva, įgytą 2013 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; uždraudė areštuotu turtu disponuoti – atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties atsakovai padavė atskiruosius skundus prašydami panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovas UAB „Anykščių šiluma“ prašė taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundai motyvuoti ieškinio nepagrįstumu bei aplinkybėmis, kad AB „Anykščių vynas“ tik iki 1999 m. teikė šiluminę energiją UAB „Anykščių šiluma“. UAB „Anykščių šiluma“ yra pateikusi paraišką gauti ES paramą ir planuoja investuoti į įsigytus pastatus: įsigytuose pastatuose sumontuoti šildymo katilą, kondensavimo ekonomaizerį bei juos prijungti prie šilumos tinklų, nes šiuo metu ginčo pastatai yra atjungti nuo šilumos trasų. Bendra gautinų ES paramos lėšų suma – 4 062 575 Lt, tačiau, pasak atsakovo, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šių lėšų jis negalės įsisavinti, todėl patirs tiesioginius nuostolius ir nukentės viešasis interesas, kadangi nebus galimybės pasinaudojant ES lėšomis atnaujinti šilumos ūkį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino atsakovų AB „Anykščių vynas“ ir UAB „Anykščių šiluma“ atskiruosius skundus; panaikino Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškiniui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui UAB „Anykščių šiluma“ priklausančio 2013 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto, esančio Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai, areštą; prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmetė.
Teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje buvo žinoma tik ieškinyje išdėstyta ieškovo pozicija ir argumentai. Įvertinus bylos medžiagą, atskirųjų skundų argumentus ir pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atskiruosius skundus, o taip pat prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prieita prie išvados, kad atsakovai įrodė, jog nuo 1999 m. atsakovas AB „Anykščių vynas“ nebeparduoda šilumos energijos atsakovui UAB „Anykščių šiluma“, pastatai nebenaudojami šilumos energijos gavimui ir atjungti nuo šilumos tinklų, nes 2006 m. buvo demontuota technologinė įranga; įrodyta, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas UAB „Anykščių šiluma“ gali patirti nuostolių, nes nebus galimybės pasinaudoti ES lėšomis ir atnaujinti šilumos ūkį. Teismas sprendė, kad siekiant bylos šalių skirtingų interesų pusiausvyros, atskirieji skundai tenkintini naikinant teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetant prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepaneigtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis apeliantas grindė prašymą ir kurios sudarė pagrindą priimti nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas suinteresuotas, kad bylos nagrinėjimo metu turtas, kurio sugrąžinimo siekiama, būtų areštuotas uždraudžiant juo disponuoti ir taip užtikrinta, kad jis nebus perleistas tretiesiems asmenims. Panaikinta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovo UAB „Anykščių šiluma“ teisės naudotis ir valdyti šį turtą, taigi ir panaudoti jį vykdomoje ūkinėje veikloje. Atsakovų argumentai, kad AB „Anykščių vynas“ nebeparduoda šilumos energijos UAB „Anykščių šiluma“, nepagrįsti įrodymais. UAB „Anykščių šiluma“ viešai skelbiama informacija internetiniame tinklalapyje pagrindžia priešingas aplinkybes.Neįrodyta, kad ginčijama sutartimi įgyti pastatai nebenaudojami šilumos energijos gavimui ir atjungti nuo šildymo tinklų. Pateikta sutartis su UAB „Žalvaris“, neįrodo, kad ginčijama sutartimi perleista katilinė išmontuota, kadangi nepateikti įrodymai, kad UAB „Žalvaris“ savo pareigas įvykdė. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Anykščių šiluma“ gali ginčo sutartimi įgytu turtu naudotis – jį atnaujinti, modernizuoti, pagerinti, taigi ir pasinaudoti ES fondų parama. Byloje nėra duomenų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų užkirsti kelią pasinaudoti ES parama ir atnaujinti šilumos ūkį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Anykščių šiluma“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentams pagrįsti pateikė papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir neatitinka ekonomiškumo principo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad į ginčo turtą planuojama investuoti ES lėšas, t. y. siekiama pagerinti turtą, kas patvirtina, jog neplanuojama turto perleisti tretiesiems asmenims, ir nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Pats apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo metu AB „Anykščių vynas“ gamina ir parduoda šilumos energiją. Internetiniame tinklalapyje esančio aprašymo lingvistinis ir loginis vertinimas aiškiai parodo, kad šilumos energija buvo pirkta iki 1999 m. Šias aplinkybes patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakymas ieškovui į jo paklausimą; AB „Anykščių vynas“ 1999 m. birželio 1 d. raštas bei Anykščių rajono mero 1999 m. spalio 13 d. potvarkis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šilumos energija ginčo pastatuose negaminama ir neparduodama, o katilai, skirti šilumos energijos gamybai, išmontuoti 2006 m.Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą; proceso metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, tačiau reikalauja, kad atsakovai paneiginėtų nepagrįstus jo teiginius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Anykščių vynas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo argumentams pagrįsti pateikė papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria panaikintos ankstesne nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantį turtą, grėsmę sprendimo įvykdymui argumentavęs galimu turto perleidimu ar turto suvaržymu. Tačiau gavęs atsakovų atskiruosius skundus, skundžiama 2013 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimam, galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovas iš esmės grindė ginčo turto pardavimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad į ginčo turtą investuojamos ES lėšos (skirtas finansavimas, 49 b. l.) taip siekiant pagerinti turtą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neplanuojama perleisti turtą tretiesiems asmenims ir dėl to nėra apelianto deklaruojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Atskirojo skundo argumentai dėl šilumos energijos tiekimo, katilinės išmontavimo ir ES paramos įsisavinimo galimumo net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui, o yra labiau susiję su nagrinėjamos bylos esme, kuri bus nustatyta ir atskleista bylą nagrinėjant iš esmės, todėl plačiau neanalizuotini. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Pagal šio straipsnio 7 dalį, procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokami 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo vardu padavė jo atstovas - advokatas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už atskirąjį skundą mokėtina suma sudaro 75 Lt. Elektroniniai bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu ieškovą atstovaujanti advokatų kontora – Advokatų profesinė bendrija SGKA Legal – už ieškovo atskirąjį skundą sumokėjo 144 Lt, todėl permokėta suma grąžintina mokestį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 str. 1 str. 1 d., 5 d.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal (į. k. 302598834) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 69 (šešiasdešimt devynis) Lt.