Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2136-498/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
1S-2136-498/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
Ž. Ž.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-2136-498/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 93-756 taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia 2013-11-14. Bausmės pabaiga 2015-10-31.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2014 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 94-756 nutarė tenkinti Ž. Ž. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK), 157 str. 2 d. 1p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 93-756 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž.“.

N. Ž. Ž. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį ir priimti naują nutartį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad atliko numatytą privalomąją paskirtos laisvės atėmimo bausmė dalį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, pataisos įstaigoje dirba staklininku, pasirinko gyvenimą pataisos įstaigos Saviraiškos centre, siekdamas prasmingo užimtumo bei atsisakydamas laikytis neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų. Taip pat skunde rašo, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens kvalifikavimui, jo nusikalstama veika sunkių pasekmių niekam nesukėlė.

Skunde rašo, kad jis yra įvykdęs visas LR BVK 157 str. numatytas lygtinio paleidimo aplinkybes. Nuteistasis skunde nurodo, kad Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) Dėl lygtinio paleidimo, priimtoje 853-me ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003-09-24, 20 punkte lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus.

Nuteistojo Ž. Ž. skundas netenkintinas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis Ž. Ž. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę buvo 1 kartą skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas - Ž. Ž. vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors už pažeidimą drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau teismas tai vertina kaip nuteistojo polinkį nepaklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už ne vieną nusikalstamą veiką, o už devynias veikas, iš kurių viena pagal pavojingumo laipsnį priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, šešios – apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (40 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos labai svarbu atsižvelgti į asmens mąstyseną, elgesį, požiūrį. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateikto mąstymo ir elgesio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis stokoja savikontrolės, linkęs panaudoti smurtą ar grasinti smurtu siekdamas, kad kiti paklustų, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nustatyta 40 balų (labai artima vidutinei) nusikalstamo elgesio rizika leidžia daryti išvada, kad egzistuoja naujų veikų padarymo rizika ir bausmės, paskirtos Ž. Ž. tikslai nebus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra viena iš lengvinančių aplinkybių numatytų LR BK 59 str. ir skiriant bausmę turi reikšmės bausmės individualizavimui, tačiau šioje byloje sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas ir minėta aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pasekmių buvimas ar nebuvimas, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje įvertintais kitais kriterijais ir išvardintais motyvais, todėl jų nekartoja.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad lygtinai paleidus Ž. Ž., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbas negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas