Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas pagal V. K. skundą, kaltinant D. Č. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu, nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad 2006 m. liepos 1 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudavė V. K. pagaliu per kairę ranką ir sulaužė kairės plaštakos penkto piršto vidurinį plaštakaulį, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamasis procesas pagal V. K. skundą, kaltinant D. Č. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p. motyvuojant tuo, kad V. K. privataus kaltinimo skundu kaltina D. Č. dėl to paties įvykio, dėl kurio baudžiamasis procesas yra nutrauktas įsiteisėjusia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, nes teismas nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus – neapklausė atvykusių liudytojų: G. K., L. K., E. K., A. K., neišreikalavo iš Šiaulių miesto 1 PK baudžiamosios bylos Nr. 40-2-152-06 ir jos neištyrė, ir tuo pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, teises įrodyti privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes. Skunde nurodoma, kad D. Č. kaltė buvo įrodyta liudytojų G. K., E. K. parodymais, specialisto išvada Nr. G 1282/06(04), kurioje nurodyta, kad 2006-07-01 D. Č. panaudodama fizinį smurtą, galimai suduodant smūgį į plaštaką medine lentele, padarė mažojo piršto lūžį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartyje nurodė, jog policijos pareigūnai D. N. ir V. R. smurto prieš jį nenaudojo, rėmėsi A. B. parodymais, kuris teisme nebuvo apklaustas, todėl jais neturėjo teisės remtis, priimdamas nutartį. Apeliantas nurodo, kad 2007-09-20 privataus kaltinimo skundu buvo prašoma D. Č. iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK 140 str. 1 d., tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas neišsprendė šio skundo, nors pagal LR BK 140 str. 1 d. baudžiamoji byla nebuvo iškelta ir nutraukta ankščiau nei prokuratūros, nei teismo. Todėl, apelianto nuomone, teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje netinkamai pritaikė LR BPK 3 str. 1 d. 8 p., nes LR BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už skirtingas nusikalstamas veikas, todėl jų tapatinti negalima. Skunde taip pat teigiama, kad 2007-07-01 įvykio metu buvo sužalota ir G. K., ką patvirtina specialisto išvada Nr. G 1106/06(04).

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinama D. Č. prašo atmesti V. K. apeliacinį skundą, nes skundo argumentai yra nepagrįsti, ir iš V. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nusikalstamos veikos padarymu kaltinama D. Č. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K., skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, savo skundą grindžia tuo, jog apylinkės teismas neapklausė liudytojų G. K., L. K., E. K., A. K., neišreikalavo iš Šiaulių miesto 1 PK baudžiamosios bylos Nr. 40-2-152-06 ir jos neištyrė, neatsižvelgė į specialisto išvadoje Nr. G 1282/06(04) nurodytą informaciją, rėmėsi parodymais A. B., kuris teisme nebuvo apklaustas ir kt. Kitaip tariant, V. K. nurodytais argumentais grindžia D. Č. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tai yra pastarajai nežymiai sutrikdžius jo sveikatą.

Atsakydama į tokius apelianto argumentus kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesprendė D. Č. kaltės klausimo ir pagrįstai neatliko įrodymų tyrimo – neapklausė liudytojų ir kt.

Iš privataus kaltinimo bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto 1 Policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-152-06 įtariant D. Č. 2006 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, asmeninio konflikto metu, smūgiavus medine lenta V. K. į kairę ranką ir tuo padarius jam kairės plaštakos penkto piršto vidurinio plaštikaulio lūžį, nubrozdinimą dešinėje alkūnėje (b. l. 33-34). Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. Č. kaltę, prokuroras 2007 m. kovo 9 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pastarojo prokuroro nutarimo pagrįstumą tikrino Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir priėmė 2007 m. liepos 12 d. nutartį, kuria buvo panaikintas 2007 m. birželio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos nutarimas ir pakeistas 2007 m. kovo 9 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo pirmas punktas taip: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-152-06 nutraukti D. Č. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymių. Apeliantas apskundė minėtą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartimi V. K. skundas buvo atmestas (b.l. 62-64).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. skundu prašo nuteisti D. Č. už 2006 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, smūgiavimą jam pagaliu per kairės rankos pirštus, dėl ko jam buvo sulaužytas kairės rankos pirštas, t. y. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tą patį asmenį – D. Č. – už tą patį nusikalstamą veikimą, veikiant tomis pačiomis aplinkybėmis esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Č. nepadarius minėtos nusikalstamos veikos. Kaip jau minėta, pastarosios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjus V. K. skundą.

Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p., baudžiamasis procesas nagrinėjamu atveju yra negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti baudžiamąjį procesą pagal V. K. skundą kaltinant D. Č. yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylos procesą.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už skirtingas nusikalstamas veikas. Esminė skirtis atribojant minėtuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas yra kilusios pasekmės, o būtent žmogaus sveikatos sutrikdymo mastas. Kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas D. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, jog D. Č. ankščiau minėtomis aplinkybėmis sužalojo V. K., o ne dėl apelianto sveikatos sutrikdymo masto. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 1282/06(04) nurodyta, jog V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 47-48). Atsakomybė už tokį žmogaus sveikatos sutrikdymą numatyta ne Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kaip nurodo apeliantas privataus kaltinimo skunde, o 138 str. 1 d. Būtent dėl šiame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir buvo sprendžiamas D. Č. atsakomybės klausimas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., procesas privataus kaltinimo tvarka negali būti pradėtas (BPK 407 str.).

V. K. savo skunde nurodo, kad įvykio metu buvo sužalota ir jo žmona G. K., ką patvirtina specialisto išvada. Konkrečiu atveju pastaroji aplinkybė negali įtakoti skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes V. K. į apylinkės teismą kreipėsi ne dėl G. K. sužalojimo, o dėl jo paties sužalojimo – dėl sulaužyto kairės rankos piršto. Tokiu būdu teismas negali peržengti nagrinėjimo teisme ribų ir spręsti asmens atsakomybės klausimų, dėl veikų, kurių padarymu jis nėra kaltinamas (BPK 415 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Č. prašė priteisti iš apelianto V. K. bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. teismui suteikta teisė bylose, pradėtose tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, nuspręsti, kad proceso išlaidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kaip matyti iš pateikto pinigų priėmimo kvito, D. Č. už advokato darbą apmokėjo 800 Lt (b.l. 65), baudžiamasis procesas pagal V. K. skundą kaltinant D. Č. nutrauktas.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (800 Lt) advokatui už gynybą privataus kaltinimo byloje, kurioje nukentėjusysis V. K. buvo apkaltinęs D. Č. nesunkaus nusikaltimo padarymu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, gynybos teikimo trukmę, yra pagrįsta, paminėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir jos išieškotinos iš nukentėjusiojo V. K.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties atmesti.

Priteisti iš nukentėjusiojo V. K. 800 Lt proceso išlaidų D. Č. už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.