- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-726-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00302-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1978-1007/2018 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo T. M. 188,01 Eur negrąžinto kredito; 187,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 15,00 Eur žyminį mokestį; 48,40 Eur UAB „Legal Balance“ patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. M. 188,01 Eur skolą, 20,64 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 208,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,97 Eur bylinėjimosi išlaidas; netenkino ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų palūkanų, priskaičiuotų suėjus sutarties įvykdymo terminui.
3. Teismas nurodė, kad sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui.
4. Teismas taip pat nurodė, kad pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, todėl sprendė, kad vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Teismo nuomone, skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje.
5. Teismo vertinimu, esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą.
6. Teismas ieškovo reikalaujamas priteisti 187,93 Eur palūkanas, taikant 114,37 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 319 dienų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, atsižvelgęs į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, įvertinęs, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Sutartį prisijungimo būdų, priimdamas pradinio kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta trumpam trisdešimties dienų terminui, o joje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, priskaičiuotų suėjus Sutarties įvykdymo terminui sutartinių palūkanų dydį sumažino iki vidutinės reikšmės – 12,56 procentų per metus (14,16 proc. + 11,03 proc. / 2). Atitinkamai, ieškovui vietoje jo reikalautų 187,93 Eur palūkanų priteisė proporcingai iki 20,64 Eur sumažintas palūkanas (187,93 Eur x 12,56 proc. / 114,37 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliantė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1978-1007/2018 dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tenkinti ieškinį visiškai: priteisti 187,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir jas sumažino. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė už tolimesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, atliekančių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją.
7.2. Teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
7.3. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
7.4. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti ieškovei suteiktą 188,01 Eur vartojimo kreditą, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, kuri sudaro 198,30 proc.
7.5. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties termino pasibaigimo dienos paskaičiavo taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 198,30 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įvirtintą 114,37 proc. metinę palūkanų normą.
7.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (LR CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
7.7. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Sutarties šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas Sutartį susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
7.8. Sutartyje įtvirtinta 198,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 114,37 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
Atsiliepimas
7.9. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2015 -07-31 vartojimo kredito sutartį kredito davėjas UAB „4finance“ vieno mėnesio terminui suteikė atsakovui 200,00 Eur kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti kartu su 18,80 Eur bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis). Sutarties sudarymo metu, atsakovui buvo pritaikyta 9,40 Eur nuolaida bendrai vartojimo kredito kainai, todėl bendra vartojimo kredito suma sudarė 9,40 Eur. Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 198,30 proc. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas pradiniam kreditoriui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 114,37 proc. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis (LR CK 6.101 str. 1 d., LR VKĮ 22¹ str. 1 d.).
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo 188,01 Eur skolą, 20,64 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 208,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,97 Eur bylinėjimosi išlaidas
11. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sumažino nuo 187,93 Eur iki 20,64 Eur. Apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir jas sumažino, nors sutartyje įtvirtinta 198,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, o atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
13. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma 198,30 procentų. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Sutartyje numatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma (198,30 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
14. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
15. Nagrinėjamu atveju sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsakovui buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui, o Sutartyje įtvirtinta 114,37 proc. metinė palūkanų norma, kuri yra šiek tiek didesnė nei tuo metu buvęs vidurkis, atitinka tuo metu galiojusios redakcijos LR VKĮ 21 str. 1 d. nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė LR VKĮ 21 str. nustatytų reikalavimų.
16. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo, taikydama 114,37 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta 198,30 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl palankesnė atsakovui, t. y. vartotojui. Be to, ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti 187,93 Eur palūkanas už 319 dienų, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei trejus metus. Naujoji kreditorė ne tik papildomai nedidino atsakovo skolos, bet ją sumažino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą nuo 114,37 proc. iki 12,56 proc. bei nepagrįstai sumažino prašomo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties termino pasibaigimo sumą nuo 187,93 Eur iki 20,64 Eur.
17. Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Kitos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 63,40 Eur išlaidas, iš kurių 15 Eur žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 63,40 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
20. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,01 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 01 ct) skolą, 187,93 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 93 ct) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 375,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur (šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT32 7180 3000 3046 7006, AB Šiaulių bankas.“
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.