Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, susipažinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-341-416/2016, kurioje I. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gauta baudžiamoji byla, kurioje I. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 285 straipsnio 2 dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi nusišalino nuo pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui. Nusišalinimas grindžiamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, t. y. kad kaltininkas BK 285 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė melagingai pranešdamas žinią apie visuomenei ir valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų, - 2016 m. gegužės 4 d., apie 13.29 val., telefonu paskambino Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 ir tyčia melagingai pranešė apie padėtą sprogmenį Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, dėl to buvo iškviestos pagalbos ir specialiosios tarnybos, kilo teisme buvusių žmonių ir darbuotojų sumaištis, iki darbo dienos pabaigos buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto – Marijampolės rajono apylinkės teismo – veikla. Taip pat tuo, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė 1 352,79 Eur ieškinį dėl valstybei padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl teismo darbuotojams, jiems nedirbus, išmokėto darbo užmokesčio, atlyginimo, todėl teisingumo interesas šiuo atveju turi sąsajas su teisingo ir nešališko teismo samprata.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra pareikštas dėl valstybei padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo darbuotojams, jiems nedirbus, išmokėto darbo užmokesčio, atlyginimo, taip pat tai, kad dėl nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto – Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuriam teisminga baudžiamoji byla, veikla, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, nėra žymiai didesnis už vidutinį apygardoje.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-341-416/2016, kurioje I. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalyje, perduoti nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.