Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-695-1107/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
e2YT-695-1107/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17244-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Lukauskaitė
Pareiškėjas
N. Š.
Suinteresuotas asmuo
O. Š., L. V. C., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-695-1107/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17244-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjai N. Š.,suinteresuotiems asmenims O. Š., L. V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – O. Š., L. V. C. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po jos sutuoktinio O. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą.

Pareiškime (b. l. 1-3) nurodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. mirė jos sutuoktinis O. Š., testamento nepaliko. Pareiškėjos ir O. Š. santuokoje gimė du vaikai – dukra L. V. C. ir sūnus O. Š.. Pareiškėja ir vaikai po O. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vaikai neprieštarauja, kad pareiškėja po jų tėvo mirties priimtų palikimą. Palikimą sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat O. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja bute gyvena nuo 1991 m. gruodžio 30 d. Sutuoktinis bute gyveno iki pat jo mirties. Po jo mirties pareiškėja naudojosi jiems priklausančiais daiktais, baldais, indais, kitais kilnojamaisiais daiktais, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, rūpinosi jais kaip savo turtu. Faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo naudotis įstatyme numatytu terminu ir būdu. Laiku nesikreipus į notarą, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į O. Š. turtą, o pareiškėja įgyvendinti paveldėjimo teisės. 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno 9-ajame notarų biure buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad yra užvesta paveldėjimo byla mirus O. Š.. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ „Turto bankas“, kuris informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja teismui paaiškino, kad bute gyveno su sutuoktiniu O. Š. iki jo mirties, po mirties ji viena jame gyvena. Butą išlaikė kartu su sutuoktiniu iš bendro jų biudžeto, po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties likusį turtą (butą ir žemės sklypus) toliau išlaiko, už šį turtą moka mokesčius valstybei. Suinteresuoti asmenys O. Š. ir L. V. C. yra pareiškėjos vaikai, kitų vaikų neturėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 36) ir teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos pareiškimu bei neprieštarauja, jog palikimą priimtų jo motina N. Š., nes po tėvo mirties ji ir toliau turtu rūpinosi. Į turto priėmimą suinteresuotas asmuo nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo L. V. C. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 38) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos pareiškimą palaiko, neprieštarauja, jog palikimą priimtų jos motina N. Š..

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (b. l. 84) nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Dėl mirusio O. Š. palikimo priėmimo kreipėsi į Kauno miesto 9-ąjį notaro biurą, kuris informavo apie gautą pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės, prašymą ir tai, kad ji imsis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. VĮ „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Kaip matyti iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų – pareiškėjos asmens tapatybės kortelės (b. l. 4), Kauno miesto savivaldybės Administracijos filialo Centro seniūnijos 2019 m. spalio 8 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2019-47739-PD)-942 (b. l. 5), santuokos liudijimo (b. l. 7), mirties liudijimo (b. l. 6), Kauno miesto 9-ojo notaro biuro liudijimas (b. l. 8) – pareiškėja ir O. Š. 1964 m. liepos 4 d. buvo sudarę santuoką. Teismui pareiškėja patvirtino, kad santuokoje gimė du vaikai, t. y. dukra L. V. C. ir sūnus O. Š.. Šių aplinkybių nepaneigė ir teismo apklausti suinteresuoti asmenys L. V. C. ir O. Š.. Kitų vaikų mirusysis O. Š. neturėjo. Pareiškėja nuo 1991 m. gruodžio 30 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pareiškėja kartu su sutuoktiniu O. Š. faktiškai gyveno. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis O. Š. mirė. Mirus O. Š., paveldėjimo byla buvo užvesta ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ „Turto bankas“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu (b. l. 9, 11-12, 13-14).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio O. Š. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Byloje teismo ištirti įrodymai bei išklausyti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja iš karto po sutuoktinio O. Š. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes pareiškėja rūpinosi likusiu turtu – butu, kuriame kartu su sutuoktiniu gyveno, liko jame gyventi ir toliau, naudojosi jiems abiems priklausančiais įvairiais daiktais – baldais, indais, kitais kilnojamaisiais daiktais, juos prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo, už turimą turtą (butą bei žemės sklypus) mokėjo mokesčius valstybei (b. l. 15-24), likusį nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir juos tvarkė kaip savą turtą, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Mirusiojo O. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – L. V. C. ir O. Š. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po savo sutuoktinio O. Š. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatyti duomenys, kad po O. Š. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 52), tačiau iš teismui pateikto VĮ „Turto bankas“ (atstovaujanti valstybės interesus) atsiliepimo nenustatyti šios institucijos prieštaravimai dėl pareiškėjos pareiškimo tenkinimo. Išnagrinėjus teismui bylą nenustatyti kiti asmenys, kurie po O. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų jį priimti – tokių aplinkybių teismui nenurodė ir suinteresuoti asmenys.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėja N. Š. po savo sutuoktinio O. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,62 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl tenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos 8,62 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei pareiškėja turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti po mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,62 Eur (aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė