Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-15 · Administracinė byla Nr. AS-556-77-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-15
Bylos Nr.
AS-556-77-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
Administracinė byla Nr. AS556 – 77/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 3K-112 galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis minėta norma, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Pareiškėjos prašymas užtikrinti skundo reikalavimą nėra argumentuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Pareiškėja neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti esmines kliūtis iki ginčijamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimui, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas neturi pagrindo.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad, netenkinus jos prašymo sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, netenka tų teisių, kurias suteikia Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjai reiks gauti leidimą dirbti, leidimą gyventi. Kadangi Rusijos Federacijos pilietybės neturi, tampa asmeniu be pilietybės. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, iki teismo sprendimo buvusios padėties atkūrimas gali būti apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atskirasis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Neatsižvelgiant į tai, kokį sprendimą priims Vilniaus apygardos administracinis teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos teismo sprendimo įvykdymui ir būtų teisiškas nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjai. Kartu akcentuotina ir tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimas galėtų pareiškėjos atžvilgiu sukelti tokias pasekmes, kurių pašalinimas teisiniu požiūriu būtų sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d., 92 str.).

Todėl laikytina, jog pareiškėja nepateikė motyvų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 3K-112 galiojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius