Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Remiantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant N. S. iki 2010 m. balandžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 72¹ str., N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 1 metams 6 mėnesiams bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais J. K. ir B. K..

Iš N. S. priteista Valstybinei ligonių kasai 943,26 Lt turtinės žalos atlyginimui, J. K. – 29 618,78 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė :

N. S. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą bei nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. jis 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją B. K., pastūmė ją ranka į krūtinę, dėl ko pastaroji pargriuvo, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai jai sutrikdė sveikatą , padarydamas jai kraujosruvas dešinėje rankoje ir krūtinės dešinėje pusėje. Po to N. S. be jokios realios dingsties, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, trenkė kumščiu nukentėjusiajam J. K. į veidą, tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokuose bei sulaužydamas nosies kaulus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nuosprendis yra nepagrįstas, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas iš chuliganiškų paskatų – dėl automobilio statymo nukentėjusiesiems J ir B. K. nepatogioje vietoje. Nuteistojo N. S. aiškinimu jis automobilį statydavo ne rodydamas savo priešišką požiūrį į nukentėjusiuosius, o tik todėl, kad automobilio statymas kitoje vietoje jam sukeltų didelių nepatogumų. Nuteistasis nurodo, jog automobilio statymas priešais Jurijaus ir B. K. namą nelaikytinas chuliganišku elgesiu, kadangi tai buvo daroma nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nukentėjusiųjų privačios nuosavybės objektų. Nukentėjusiųjų teiginys, kad prieš jų namą pastatytas automobilis sukelia jiems sunkumų naudotis savo žemės sklypu, yra nepagrįstas, kadangi automobilis buvo statomas priešingoje ir B. K. sklypui kelio pusėje, kelkraštyje, o nuo jame esančių stulpelių iki nukentėjusiųjų kiemo tvoros yra 9 metrų atstumas. Kelias, šalia kurio buvo statomas automobilis, yra bendro naudojimo. Nukentėjusieji keletą kartų iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jie nenustatė jokių pažeidimų dėl automobilio statymo. Kelių eismo taisyklių laikymasis yra teisėta veikla, todėl negali būti vertinamas kaip aiškus visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, atviras iššūkis visuomeninei tvarkai ir pan. Taigi nukentėjusiųjų pretenzijos dėl automobilio statymo vietos yra subjektyvios ir nepagrįstos, o apylinkės teismas padarė prieštaringą išvadą: nors nurodė, kad automobilis statomas toje vietoje, kur Kelių eismo taisyklės nedraudžia to daryti, ir šiuose veiksmuose neįžvelgė jokių teisės pažeidimų, tačiau vis tiek tokį elgesį vertino kaip chuliganišką.

N. S. nesutinka su teismo išvada, kad jo padarytos nusikalstamos veikos motyvas yra chuliganiškos paskatos. Motyvas nulemia pasiryžimą padaryti nusikaltimą, tarp jo ir nusikalstamų veiksmų yra glaudus ryšys. Tuo tarpu byloje nėra tiesioginio ryšio tarp automobilio statymo nukentėjusiesiems nepageidaujamoje vietoje ir jų sveikatos sutrikdymo. Apelianto teigimu, automobilio pastatymą ir vėliau įvykusį konfliktą skiria ilgas laiko tarpas. Pastačius mašiną, nukentėjusiųjų tuo metu nebuvo, todėl negalėjo jiems trukdyti, be to, nežinojo, ar tą dieną ir B. K. atvyks. Vėliau jam grįžus į automobilį ir paaiškėjus, kad nukentėjusieji atvažiavo, jis neketino su nukentėjusiaisiais konfliktuoti, jų nekalbino ir neatliko jokių veiksmų, keliančių konfliktą. Net B. K. pradėjus reikšti pretenzijas dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, jis jai nieko neatsakė, tą patvirtino ir patys nukentėjusieji. Automobilio statymas ir B. K. pagal juos jiems nepatogioje vietoje nebuvo paskata, lemianti pasiryžimą padaryti nusikaltimą – sveikatos sutrikdymas padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl tarpusavio asmeninio konflikto.

Taip pat apeliantas nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. N. S. teigia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažinęs, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą ir neginčijo dėl to atsiradusių nukentėjusiojo sveikatos pasekmių, taip pat prisipažino B. K. atsikirtęs necenzūriniais žodžiais. Nuteistasis nurodo, kad jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs: konfliktą pradėjo nukentėjusioji, nepagrįstai kabinėdamasi, J. K. pirmas norėjo suduoti, ir tik tokių iššaukiančių nukentėjusiųjų veiksmų įtakoje, gindamas save, sudavė vieną smūgį J. K. į veidą, o B. K. atstūmė, stengdamasis nuo jos išsilaisvinti, o ne sukelti jai skausmą. Tuo tarpu nukentėjusieji aiškino įvykio aplinkybes kitaip: neva jis (N. S.) pirmas be jokios priežasties stūmė ją ir puolė mušti J. K., suduodamas pastarajam daug smūgių rankomis ir kojomis. Tačiau teismas iš dalies paneigė nukentėjusiųjų parodymus, nustatęs, kad J. K. nebuvo suduoti smūgiai kojomis į kūno sritį, todėl kyla abejonės ir dėl kitų nukentėjusiųjų parodymų teisingumo, suteikia pagrindo juos vertinti kritiškai, kadangi jie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantas savo veiksmus vertina kaip atitinkančius LR BK 28 str. nustatytas būtinosios ginties sąlygas, nes mano, kad veikė būtinosios ginties ribose. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį neatsižvelgiant į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kadangi J. K. ketino suduoti tokioje situacijoje, kai nebuvo laiko aplinkybių įvertinimui, apeliantas mano, kad turėjo teisę į būtinąją gintį. Be to, situacijos įvertinimą jam apsunkino ir tai, kad tuo metu vartojo stipraus poveikio vaistus nuo lėtinio virusinio hepatito. Mano, kad nustačius, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, jis turėtų būti išteisintas.

Nuteistasis teigia, kad teismas pripažino jį kaltu padarius tyčinį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, pažeisdamas jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į gynybą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad N. S. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas iš chuliganiškų paskatų, nepaaiškinant, kuo konkrečiai jos pasireiškė. Taigi, pagal pareikštą kaltinimą apeliantas nurodo negalėjęs tinkamai gintis teisme.

Nuteistojo N. S. manymu, nukentėjusiajam J. K. nepagrįstai priteistas 29 618,78 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistasis sutinka, kad nukentėjusysis neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie sugadintų drabužių ir akinių kainas, tačiau kai kurie ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir keliantys abejonių. Nors pagal LR BPK 115 str. nuostatas teismas, tenkindamas ieškinį, privalo remtis įrodymais dėl ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo, tačiau byloje tokių įrodymų beveik nėra – ieškinys tenkintas vien nukentėjusiojo J. K. patvirtinimu, kad jam padaryta žala yra būtent tokio dydžio, kokį jis nurodo, nesant jokių žalos dydį patvirtinančių dokumentų ar kitų duomenų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo ieškinyje tik medicininės diagnostikos (294,32 Lt), vaistų ir masažo (267,46 Lt), akinių (244 Lt) kainos yra pagrįstos žalą įrodančiais dokumentais, o visi kiti žalos dydžio reikalavimai neįrodyti. Ieškovas prašė priteisti prarastą darbo užmokestį ir negautas pajamas – 25 064 Lt nurodydamas, kad buvo nedarbingas du mėnesius, todėl kas mėnesį prarado po 6 266 Lt ir papildomai tokią pačią sumą sudaro negautos pajamos. Tačiau nukentėjusysis J. K. nepateikė jokių duomenų, liudijančių apie jo gautas pajamas ir jų dydį, be to, ieškinio pareiškime yra neaiški prašomų priteisti negautų pajamų sąvoka.

Nors nukentėjusysis prašė priteisti 1600 Lt (po 800 Lt) už du mobilaus ryšio telefonus „Motorolla“ ir 900 Lt už telefoną „Nokia“, tačiau taipogi nepateikė jokių įrodymų apie turėtų telefonų kainas. Jei telefonai buvo nauji, nukentėjusysis J. K. turėjo pateikti jų įsigijimo dokumentus, jei seni - turėjo būti atsižvelgta į jų nusidėvėjimą. Apeliantui kyla abejonių dėl nukentėjusiojo aiškinimų, kad buvo sugadinti trys telefonai, nes teismas nustatė, jog jis (N. S.) J. K. sudavė tik vieną smūgį į veidą. Be to, abejotina, kad nukentėjusysis vienu metu nešiotųsi rankinėje net tris telefonus, o vieno iš jų įvykio vietoje negalėjo surasti visą mėnesį. Nukentėjusiosios B. K. paaiškinimai, kad po konflikto vienu telefonu skambino į policiją, taip pat paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie nepataisomą telefono sugadinimą.

Nuteistajam N. S. nesuprantamas ir nukentėjusiojo J. K. reikalavimas priteisti 680 Lt už sugadintą rankinę „G. A.“, nes buvo suplėšytos rankinės vidaus kišenės – kaip minėta, teismas konstatavo tik vieną smūgį į veidą, o tokiais veiksmais rankinė negalėjo būti sugadinta.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priteisdamas 25 000 Lt neturtinę žalą, vienašališkai įvertino bylos aplinkybes ir nesilaikė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiųjų rizikingo ir provokuojančio elgesio, iššaukusio atitinkamą jo (N. S.) reakciją, neteisingai nurodė, kad J. K. nukentėjo viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms – kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo, jų buvimas nenustatytas ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo turtinę ir šeiminę padėtį: Nuteistasis N. S. nurodo, kad augina 17 metų moksleivę dukterį, gyvena kartu su sužadėtine, kuriai padeda auginti du vaikus, neturi jokio turto, o gaunamos pajamos yra labai mažos.

Nuteistasis N. S. mano, kad esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, priimant jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis N. S., jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusieji Birutė ir J. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas nuteistojo N. S. atžvilgiu, yra ydingas , nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nuteistojo N. S. veiksmų kvalifikacijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to jam paskirtoji bausmė yra neteisinga, taip pat netinkamai išspręsti ir nukentėjusiojo J. K. civiliniai ieškiniai.

Nuteistojo N. S. versija, kad aptariamoje veikoje prieš nukentėjusiuosius Birutę ir J. K. jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir dėl to turėtų būti išteisintas, yra vertintina kritiškai. Tokią jo versiją nuneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisme ištirti, skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos faktinius duomenis, nustatydamas nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes, vadovavosi įrodymais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 20 str. numatytų įrodymų sampratą. Apeliacinė instancija, kaip ir pirmos instancijos teismas , tiki ta dalimi nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai : vertinant nukentėjusiųjų parodymus kaip patikimą įrodymų šaltinį , atkreiptinas dėmesys, kad jų parodymai dėl pačios įvykio situacijos, veiksmų eiliškumo atitinka tarpusavyje , papildo vienas kitą .Tai, kad nukentėjusieji buvo sužaloti jų nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodytas jų sužalojimo būdas, laikas atitinka jų nurodytus sužalojimo būdus bei laiką ( b.l. 22-24, 89).

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas , išsamiai išanalizavęs įvykio situaciją, pagrįstai jos nevertino kaip būtinosios ginties situacijos ( Lietuvos Respublikos BK 28 str.).Byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad tai buvo eilinis konfliktas, kurio metu nuteistasis N. S. smurtavo prieš nukentėjusiuosius , kurie po šio konflikto buvo sužaloti , pats nuteistasis N. S., grindęs savo veiksmus būtinąja gintimi nuo nukentėjusiųjų veiksmų nebuvo sužalotas. Tai, kad konflikto metu jam buvo suplėšyti marškiniai, nėra vada, nesant kitų įrodymų, vertinti, kad nukentėjusieji jam kėlė realią pavojingą grėsmę jo gyvybei ar sveikatai ir kad jis nuo tokių veiksmų gynėsi. Nesant įrodymų, kad nuteistasis N. S. veikė būtinosios ginties situacijoje, jo tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius negali būti vertinami kaip jį išteisinantys gynybiniai veiksmai. Byloje pateikti medicininiai duomenys ( b.l. 231-232) apie įvykio metu nuteistojo N. S. vartotus vaistus nuo lėtinio virusinio hepatito nėra vada kitaip vertinti jo veiksmus prieš nukentėjusiuosius, vien duomenys apie tokių vaistų vartojimą nerodo, kad jie turėjo kokį tai poveikį nuteistojo elgesiui.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu yra konstatuota , kad nuteistojo N. S. nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu buvo dėl chuliganiškų paskatų, tačiau bylos faktiniai duomenys tokiai teismo išvadai prieštarauja. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamu laiku ir vietoje tarp nuteistojo N. S. ir nukentėjusiosios B. K. kilo konfliktas , kuris prasidėjo pastarajai papriekaištavus nuteistajam dėl neva ne vietoje pastatyto jo automobilio, kuris pagal nukentėjusiuosius užstojo įvažiavimą į jų sklypą, o pagal nuteistąjį toks automobilio pastatymas visiškai netrukdė nukentėjusiesiems įvažiuoti į savo sklypą ir toje vietoje nebuvo jokio Kelių eismo ženklo, draudžiančio toje vietoje statyti automobilį. Į šį konfliktą tuo pat metu įsikišo nukentėjusysis J. K. ir to besitęsiančio konflikto metu jis buvo sužalotas. Šias aplinkybes pripažino tiek nukentėjusieji, tiek nuteistasis. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios B. K. ir kaimynų, pas kuriuos atvažiuodavo nuteistasis N. S., gyvenantis su šių kaimynų dukra , buvo įtempti santykiai , nes nukentėjusioji B. K. ne kartą reiškė jiems pastabas dėl bendros aplinkos tvarkymo, dėl neva netinkamo automobilių pastatymo, apie nuteistojo N. S. pagal ją netinkamą automobilio pastatymą ji buvo informavusi policiją, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau buvo priimtas nutarimas nepradėti teisenos dėl administracinio pažeidimo (b.l. 237-243). Šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistasis N. S., tiek nukentėjusioji B. K. (b.l. 82,202), kaimynai -liudytojai E. V. (b.l. 95,204-205), L. V. (b.l. 98,205), su kurių dukra J. V. gyvena nuteistasis , taip pat tai patvirtina ir nuteistojo N. S. sugyventinė liudytoja J. V. (b.l. 96,204). Nukentėjusysis J. K. nurodo iki aptariamo įvykio nepažinojęs nuteistojo N. S., tačiau apeliacinė instancija mano, kad jam buvo žinoma apie aukščiau paminėtas aplinkybes, tą patvirtina ir apylinkės teisme jo išsakyta pozicija, kad nagrinėjamas įvykis buvo konflikto dėl automobilio statymo tęsinys( (b.l. 201). Nukentėjusysis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad iki šioje byloje nustatyto konflikto jokių reikalų pats tiesiogiai su nuteistuoju N. S. neturėjo, tačiau ši aplinkybė, kurios niekas ir neginčija, nėra lemiama, vertinant nuteistojo veiksmų prieš šį nukentėjusįjį pobūdį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo ir įvyko vienoje vietoje, vienu metu dėl tos pačios priežasties ir tai, kad pirmiau su nuteistuoju N. S. pradėjo konfliktuoti nukentėjusioji B. K. , o nukentėjusysis J. K. įsikišo į šį konfliktą jau jam prasidėjus, nėra svarbu vertinant nuteistojo veiksmus . Apylinkės teismas, aptarinėdamas nuteistojo N. S. nusikalstamus veiksmus ir pripažindamas, kad jo veiksmai iki šio įvykio bei tie patys veiksmai įvykio vietoje (automobilio statymas vietoje, kuri neva trukdė nukentėjusiesiems) pažeidė viešąją tvarką ir tiesiogiai buvo susiję su nukentėjusiųjų sužalojimais, prieštaringai vertino nuteistojo paskatas , įtakojusias nukentėjusiųjų sužalojimus: nukentėjusiajai B. K. padarytą sužalojimą įvertino kaip sužalojimą dėl asmeninių paskatų, o nukentėjusiojo J. K. sužalojimą įvertino kaip sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų , nors abu nukentėjusieji buvo sužaloti toje pat vietoje, tuo pat laiku, dėl tos pačios priežasties. Tokios teismo išvados yra nelogiškos, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, jų vertinimui ir tokios teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Nuteistojo N. S. elgesys nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip aiškus visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, nes akivaizdu, kad šią situaciją sukėlė nukentėjusiųjų ir nuteistojo priešiški asmeniniai santykiai. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusioji B. K. ne kartą prašė nuteistojo N. S. nestatyti automobilio ant kelio prie jų privataus sklypo, bet pastarasis to nepaisė, laikydamasis savo pozicijos, kad tai netrukdo nukentėjusiems įvažiuoti į savo sklypą, kad kelias, kuriame jis statė automobilį , yra bendro naudojimo, kad Kelių eismo taisyklėse numatyti ženklai nedraudė statyti automobilio nukentėjusiųjų ginčijamoje vietoje.. Tai, kad nuteistasis N. S. nesprendė situacijos geranoriškai taip, kaip to pageidavo nukentėjusioji B. K. , nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip aiškus visuomenės negerbimas, viešosios tvarkos pažeidimas, elementarių elgesio normų niekinimas, , nes ir nukentėjusieji, gyvendami bendruomenėje , turi taikytis su tuo, kad bendro naudojimo teritorijoje kiti asmenys ne visada elgiasi kaip jie to norėtų, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis N. S. formaliai bendravimo tvarkai savo elgesiu iki šiame procesiniame dokumente nagrinėjamo konflikto nenusižengė. Šis nukentėjusiųjų ir nuteistojo konfliktas, kaip ir bet kuris konfliktas, kilo dėl skirtingai vertinamos situacijos, tai sukėlė tiek vienos pusės, tiek kitos pusės susierzinimą , kurį nuteistasis N. S. išsprendė skundžiamame nuosprendyje nustatytu būdu, tačiau šiuo atveju jo veiksmais viešoji tvarka nebuvo pažeista. Tai vertinant , atsižvelgtina ne tik į tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, bet ir į tai, kad tai įvyko nuošalioje vietoje , viešoji rimtis nebuvo pažeista. Nukentėjusysis J. K. nurodo, kad neva įvykį matė du pašaliniai asmenys, bet šie asmenys nenustatyti (b.l. 93), nuteistasis N. S. neigia matęs kokius tai pašalinius asmenis. Apeliacinės instancijos nuomone, net ir esant tai aplinkybei, kad aptariamą įvykį pastebėjo kokie tai pašaliniai asmenys, tai nekeičia nuteistojo N. S. veiksmų vertinimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo iš chuliganiškų paskatų.

Dėl šių aukščiau išdėstytų motyvų nuteistojo N. S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respubloikos BK 138 str. 2d. 8p. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. Kadangi nuteistajam N. S. inkriminuotina mažiau pavojinga nusikalstama veika, jam skirtina švelnesnė bausmė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis N. S. nebuvo anksčiau teistas (b.l. 124), yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 122-123), jis dirba, teigiamai charakterizuojamas . Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliacinė instancija , atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į veikos prieš nukentėjusįjį J. K. pobūdį, į tai, kad ši veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, mano, kad nuteistajam N. S. skirtinas laisvės apribojimas, numatytas įstatymo, reglamentuojančio jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Nuteistajam N. S. per laikotarpį, kuriam jam skiriamas laisvės apribojimas, skirtinas įpareigojimas per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam J. K. priteistą turtinę žalą ( Lietuvos Respublikos BK 48 str . 6d.2p.).

Kolegija, vertindama nuteistojo N. S. asmenį apibūdinančias savybes, taip pat jo nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją B. K. pobūdį, laikydamasi bausmių skyrimo proporcingumo principo, mano, kad jam už veiką , numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d., paskirta per didelės trukmės laisvės apribojimo bausmė, todėl jos trukmė mažintina.

Bausmės , paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir 140 str.1d. , bendrintinos, jas iš dalies sudėjus ( Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d. ir 4d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam N. S. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas bendrauti su nukentėjusiaisiais Birute ir J. K.. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, esant šalių priešiškiems santykiams, atitinka susidariusią situaciją bei tą reglamentuojantį įstatymą (Lietuvos Respublikos BK 72 (1) str.).

Skundžiamu teismo nuosprendžiu iš nuteistojo N. S. nukentėjusiajam J. K. buvo priteista turtinės žalos atlyginimui 29618, 78 Litų, tokį žalos dydį nuteistasis ginčija. Apeliacinė instancija, vertindama įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį, mano, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas tokios žalos dydį, įrodymų dėl žalos dydžio pakankamai netyrė, nuosprendyje apsiribojo pora sakinių, nurodydamas, kad įrodymų , patvirtinančių turėtą žalą bei jos dydį pakanka, nors bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme beveik nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų priteistos žalos dydį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis J. K. dėl nosies traumos nedirbo nuo 2007-08-08 iki 2008-10-05, todėl jo reikalavimas priteisti uždarbį, kurį jis prarado nedirbdamas , yra pagrįstas , tačiau nėra pagrįstas jo reikalavimas priteisti iš nuteistojo negautas pajamas. Nukentėjusysis J. K. dirba advokatu, jo aiškinimu, jis dėl nosies traumos, dėl ryškių kraujosruvų veide negalėjo bendrauti su galimais klijentais, su jais sudaryti sutarčių dėl darbo ateityje, todėl prarado dalį uždarbio, tačiau išanalizavus nukentėjusiojo deklaracijas už 2006 metus, 2007 metus ir 2008 metus dėl gautų pajamų, susijusių su tiesiogine veikla, matyti , kad 2007 metais jo gautos pajamos iš tiesioginio jo darbo viršija jo pajamas gautas 2006 metais, ir nedaug atsilieka nuo pajamų, gautų 2008 metais, šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad jis dėl traumos prarado galimą uždarbį. Advokato profesija yra specifinė , pajamos iš šio darbo nėra pastovios, nuolatinės, jų advokatas gali negauti ir būdamas sveikas, todėl , nesant akivaizdaus pajamų sumažėjimo 2007 metais, ieškinys dėl negautų pajamų netenkintinas, 12532 Litais ( ši suma kaip negautos pajamos sudarė priteisto ieškinio dalį) sumažinant priteisto ieškinio dalį.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistasis N. S. buvo nuteistas už tai, kad suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam J. K., jam sulaužė nosį, tačiau teismas, spręsdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nepagrįstai iš nuteistojo priteisė už išlaidas vaistams, masažui, medicininei diagnostikai, nors tiek pati nosies trauma, tiek šios traumos gydymas su minėtomis išlaidomis nebuvo susiję. Tai, kad tyrimo metu nukentėjusiajam J. K. buvo diagnozuoti kiti susirgimai, kurie nesusiję su nuteistojo N. S. veiksmais, matyti iš teismo medicinos specialisto išvados , tą patvirtino ir apeliacinio proceso metu apklausta teismo medicinos ekspertė Gražina Krochinienė. Apeliacinė instancija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik nuteistasis N. S., nuteistas už vieno smūgio nukentėjusiajam J. K. sudavimą, todėl nukentėjusiojo J. K., įrodinėjančio, kad nuteistojo veiksmais jam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, dėl kurių jis gydėsi, darė tyrimus, apeliaciniame procese neanalizuotini., nes tuo būtų pažeistos apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Dėl prieš tai išdėstytų motyvų mažintina nukentėjusiajam J. K. priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dalis- 294,32 Litai už medicininę diagnostiką, 267,46 Litai už vaistus ir masažą.

Apeliacinė instancija tiki nukentėjusiojo J. K. parodymais, kad tuo metu, kai nuteistasis N. S. smogė jam į veidą ir jis nuo jo smūgio pargriuvo, sudužo rankinėje, kurią buvo pasikabinęs ant kaklo, buvę trys mobilaus ryšio telefonai, dveji akiniai, kad jie buvo apgadinti matyti iš jų apžiūros protokolų, kuriuose konstatuoti jų sugadinimai (b.l. 44, 45- 46, 71,72-73,75,76), taip pat buvo sugadinta rankinė , kurios sugadinimai nustatyti ją apžiūrėjus apeliacinio proceso metu, po smūgio į nosį buvo iškruvinti marškiniai ir šortai, kuriais jis vilkėjo( b.l. 72-73,76,77). Toje dalyje nukentėjusiojo J. K. ieškinys vertintinas kaip pagrįstas. Byloje nėra įrodymų apie šių daiktų įgijimą, jų kainas, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis J. K. šiais daiktais disponavo, jo prašoma priteisti už šiuos daiktus piniginė suma atitinka realią tokių daiktų kainą rinkoje.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistasis N. S. buvo nuteistas už nukentėjusiojo J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą sunkinančiomis aplinkybėmis, atitinkamai, vertinant jo veiksmus , iš jo buvo priteista nukentėjusiajam J. K. neturtinės žalos atlyginimui 25000 Litų. Šiame procesiniame dokumente apeliacinei instancijai padarius išvadą, kad nuteistojo N. S. veika yra vertintina švelnesniu baudžiamuoju įstatymu , atitinkamai keistinas ir priteistinos neturtinės žalos dydis. nčiame Ozo g. .00 val., V.Ratiuk prekybos centre " bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;.

Pirmos instancijos teismas , spręsdamas nukentėjusiojo J. K. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, tinkamai taikė įstatymo, reglamentuojančio tokios žalos priteisimą, nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis J. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Nustatydamas tokios žalos dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo J. K. fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl nuteistojo J. S. jam suduoto smūgio ir to pasekoje padaryto sužalojimo-nesunkaus sveikatos sutrikdymo, į tai, kad dėl to jis buvo du mėnesius nedarbingas su ryškiomis kraujosruvomis veide, kas ribojo jo bendravimą su aplinkiniais, sukėlė nepatogumų, dėl nustatyto sužalojimo teko lankytis medicininėse įstaigose. Spręsdamas ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas ,vertindamas nuteistojo N. S. kaltę dėl nukentėjusiajam J. K. padaryto sužalojimo , pažymėjo, kad jis padarė minėtą veiką dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje , matant kitiems asmenims, kad dėl tokios veikos metu patirto sužalojimo yra likusios pasekmės-nukentėjusiajam skauda galvą, jaučia svaigimą . Kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliacinė instancija nenustatė, kad nuteistasis N. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, vietos, kur buvo padaryta nusikalstama veika, antros instancijos teismas nepripažino vieša, kaip nepripažino, kad minėtą veiką nuteistasis N. S. padarė , matant pašaliniams asmenims. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiojo J. K. jaučiamas galvos skausmas ir galvos svaigimas yra susiję su prieš jį padaryta nusikalstama veika, nes yra duomenų apie kitus jo susirgimus, kurie nėra susiję su šiame procesiniame dokumente aptariamomis nusikalstamomis veikomis. Dėl šių motyvų iš nuteistojo N. S. priteistas ieškinys nukentėjusiojo J. K. neturtinei žalai atlyginti mažintinas. Mažinant tokio ieškinio dydį, atsižvelgtina ne tik į prieš tai paminėtas aplinkybes, bet ir į nuteistojo turtinę padėtį : iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie jo mokėtas draudimo įmokas, matyti, kad pastarojo uždarbis nėra didelis, be to byloje yra žinoma, kad nuteistasis išlaiko nepilnametę dukrą, padeda išlaikyti du nepilnamečius sugyventinės vaikus. Vienok , apeliacinė instancija, atsižvelgdama į nuteistojo N. S. turtinę padėtį, pažymi, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas , todėl turi realias galimybes ateityje gauti didesnes pajamas, kad galėtų nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą. Apeliacinė instancija, įvertinusi visas prieš tai išdėstytas aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, nustatydama tą dydį, vadovaujasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, Lietuvos Respublikoje susiklosčiusia šiuo klausimu teismine praktika analogiškose bylose.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms , dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d. 2p., 328str. 1p., 2p., 3p., nusprendė :

Nuteistojo N. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-04-09 nuosprendį, priimtą N. S. atžvilgiu pakeisti.

N. S. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams, įpareigoti jį iki 2010 m. liepos 17d. atlyginti J. K. priteistą turtinę žalą.

N. S. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., paskirti laisvės apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d. ir 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, N. S. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį iki 2010 m. liepos 17d. atlyginti J. K. priteistą turtinę žalą.

Iš N. S. J. K. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 16525,00 (šešiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt penkis ) Litų.

Iš N. S. J. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10000 (dešimt tūkstančių ) Litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.