- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-455-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17061-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Tanagra“
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių būstas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tanagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Tanagra“ dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas CPK 439 str. tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteiti iš atsakovo 2578,11 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011-06-01 – 2012-12-31, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. - b.l. 30-33). Nurodė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai 2008-02-01 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. AT-S/03-1-423 pagrindu, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti vandenį, šalinti nuotekas ir aptarnauti vandentiekio nuotekų šalinimo, lietaus bei drenažo tinklus ir įrenginius UAB „Tanagra“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad atsakovas į ieškovo eksploatuojamus vandens nukanalizavimo tinklus neišleidžia jokių nuotekų, kuriose būtų sutarties 1.2.2 punkte nurodytos medžiagos, t.y. ieškovas nesuteikia atsakovui paslaugos, kurią įvardija kaip „spec. medžiagos pašalinimas“ (T. 1 - b.l. 50-51). Šioms medžiagoms kaupti ir atskirti atsakovas turi nuosavus valymo įrengimus, o į Šiaulių miesto nukanalizavimo tinklus išleidžiamas jau išvalytas vanduo. Visus menamus ir realius vandens „nuostolius“ ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti taip, kaip nustatyta sutarties 2.6 punkte. Ieškovo pateikiamose sąskaitose vandens nuostolių tarifas kiekvieną mėnesį yra skirtingas. Sutarties 2.5 punkte aptariamas ne „kitų darbų“ apmokėjimas, o apmokėjimas už „vandens ir nuotekų šalinimo linijų ir įrenginių aptarnavimą, smulkų remontą“. Sąskaitose „kiti darbai“ tarifai yra arba kvadratiniai metrai arba vienetai, tačiau šalių sudaryta sutartis tokio mokesčio nenumato.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „Šiaulių būstas“ iš atsakovo UAB „Tanagra“ 2578,11 Lt skolą už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2578,11 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 331,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas įsipareigojo šalinti nuotekas bei aptarnauti vandentiekio nuotekų šalinimo tinklus (sutarties 1.1. p.), jis pagrįstai teikė apmokėjimui sumas už specialių medžiagų pašalinimą. Atsakovo pateikta sutartis su UAB „Šildukai“ neįrodo fakto, kad atsakovui nebuvo teikiama specialių medžiagų pašalinimo paslauga, kadangi UAB „Šildukai“ atliko vienkartinius konkrečius darbus (pakeisti 160 l boilerį, suremontuoti balansinį ventilį, išvalyti nuotekų nusodintuvą ir pravalyti kanalizaciją iki pirmojo šulinėlio).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. dėl apelianto valymo įrengimų techninių galimybių (talpos), jų išvalymas atliekamas vieną kartą į kelis metus, o ne kiekvieną mėnesį. Į ieškovo nukanalizavimo tinklus atsakovas išleidžia tik buitines nuotekas. Tokiu būdu, sutinkamai su minėtos sutarties 1.2.2. p. nuostatomis, atsakovas privalo mokėti ieškovui tik tuo atveju, jeigu jis išleidžia nuotekas, kuriose yra atitinkamų kenksmingų medžiagų (neviršijant suderintų šių medžiagų maksimalių normų), gi nesant nuotekose nurodytų kenksmingų medžiagų („spec. Medžiagų“), atsakovas už jų pašalinimą iš nukanalizuoto vandens mokėti neprivalo.
2. Teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalautą sumą, t.y. mokestį už visus ieškovo neva patirtus „vandens nuostolius“, nes neatsižvelgė, kad šis sutarties punktas nustato tam tikras sąlygas, kurioms esant toks ieškovo reikalavimas būtų pagrįstas. Minėtos šalių sutarties 2.6. puntas nustato, kad mokestį už „vandens nuostolius“ atsakovas privalo mokėti, jeigu jie atsiranda „įvykus avarijai vandentiekio, nuotekų ir drenažo magistraliniuose tiekėjo tinkluose ir įrenginiuose“. Nagrinėjamu atveju, nei ieškinyje, nei ieškovo pateiktuose dokumentuose, nei teismo sprendime neatsispindi ryšys tarp ieškovo reikalautos sumos už „vandens nuostolius" ir atsakomybės sąlygų - avarijų, t.y. byloje neatskleista koks vandens nuostolių kiekis susidarė būtent dėl šios priežasties (avarijų), o ne dėl kitų priežasčių (vartotojų nemokumo, tiekėjo aplaidumo, nesąžiningumo ir pan.), už kurių atsiradimą ir pasekmes atsakovas neatsako. Be to, teismo sprendime neatskleista kas yra „magistraliniai tinklai“, nes būtent tik ten įvykusios avarijos sudaro prielaidą reikalauti mokestį už vandens nuostolius bei neįrodyta, kad „magistraliniai tinklai“ yra ieškovo nuosavybė.
3. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė ieškovo naudai sumas už vadinamus „kitus darbus“, nes tokios apelianto prievolės nenustato šalių pasirašyta sutartis. Apeliantas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pripažįsta ir už ieškinyje aptariamą laikotarpį jau yra sumokėjęs.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su juo ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė:
1. UAB „Šiaulių būstas“ atsakovui UAB „Tanagra“ ieškinyje ginčijamų paslaugų neteikė betarpiškai. Ieškovas kas mėnesį gauna UAB „Šiaulių vandenys“ išrašytas sąskaitas, kuriose atsispindi mokėtinos sumos pagal UAB „Šiaulių būstas“ klientų - vartotojų sunaudotą vandens kiekį dėl specialių medžiagų pašalinimo, vandens nuostolių ir suvartoto vandens. UAB „Šiaulių vandenys“ ieškovui pateikia sąskaitas pagal UAB „Šiaulių būstas“ deklaruotus įvadinio skaitiklio parodymus. Vėliau sumos, kurias reikia sumokėti kiekvienam UAB „Šiaulių būstas“ vartotojui, yra proporcingai paskirstomos atsižvelgiant į minėtose sąskaitose nurodytus specialių medžiagų pašalinimo rodiklius, patirtų vandens nuostolių kiekį, suvartoto vandens kiekį pagal vartotojų skaitiklių parodymus. Iš to išplaukia, kad specialių medžiagų pašalinimo poreikis veda prie minėtos sutarties 1.1.1 punkto - tiekėjas įsipareigoja vartotojui tiekti vandenį, šalinti nuotekas bei aptarnauti vandentiekio nuotekų šalinimo, lietaus bei drenažo tinklus ir įrengimus. Sutarties 2.4 punkte yra įtvirtinta, kad nenustačius vartotojo viršijusio teršiančių medžiagų suderintų normų viršijimą išleidžiamose nuotekose <ir panašiai>, tai apmoka solidariai teritorijoje esantys vartotojai, proporcingai sunaudotiems vandens kiekiams. Ieškovas pažymi, kad nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, ieškovas, minėtos Sutarties pagrindu, veikia atsakovo UAB „Tanagra“ naudai, todėl atsakovo pareiga - atsiskaityti už suteiktas atlygintines paslaugas.
2. specialiomis medžiagomis yra laikomas ir dumblas, kurio pašalinimas, vadovaujantis UAB „Šiaulių vandenys“ pateikiama informacija jos viešai prieinamoje interneto svetainėje, yra apmokestinamas šios įmonės patvirtintais tarifais apie dumblo tvarkymą (adresas internete apie dabartinius tarifus http://www.siauliuvandenvs.lt/Informaciia/Klientams- aktualu/Vandens-paslaugu-kainos ). Šis tarifas yra dauginamas iš suvartoto vandens kiekio ir tuomet gaunama mokėtina suma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė susidariusį įsiskolinimą už specialių medžiagų pašalinimą.
3. Apeliantas taip pat savo pateiktame apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pagal sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.6 punktą mokestį už vandens nuostolius atsakovui atsiranda pareiga mokėti tik įvykus avarijai vandentiekio nuotekų ir drenažo magistraliniuose tiekėjo tinkluose ir Įrenginiuose. Tame pačiame punkte taip pat buvo nurodyta, jog vandens nuostoliai yra padalinami proporcingai kiekvieno vartotojo suvartotam vandens kiekiui. Vandens nuostolių paskirstymo lentelėse yra rodomi įmonių vandens suvartoti kubiniai metrai pagal jų skaitiklių rodmenis. Jose yra nurodomi trys paskutiniai mėnesiai tam, kad kuo tiksliau būtų galima paskirstyti vandens nuostolius. Galiausiai, yra dalinamas skirtumas tarp UAB „Šiaulių vandenys“ sąskaitos ir vartotojų parodymų ir taip yra gaunamos mokėtinos sumos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas pateikė visus įrodymus dėl įvykusių avarijų bei dėl to susidariusių vandens nuostolių.
4. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog sutarties 2.5 punkte aptariamas ne „kitų darbų“ apmokėjimas, o apmokėjimas už „vandens ir nuotekų šalinimo linijų ir įrenginių aptarnavimą smulkų remontą, todėl apelianto nuomone reikalavimas sumokėti už „kitus darbus“ yra nepagrįstas, nes tai darbai, kurių neapima šalių sutarties 2.5 punktas. Pažymėtina, jog „kiti darbai“, yra tiesiogiai įvardinti suvestiniame apyvartų žiniaraštyje, kuris buvo pateiktas teismui ir atsakovui, svarbu paminėti, kad apie juos vartotojai buvo informuojami ir jiems buvo siunčiami atliktų darbų aktai, įrodantys darbų atlikimą. Ginčo laikotarpiu buvo atlikti, pavyzdžiui, kanalizacijos vamzdyno valymo darbai. Šių darbų atlikimo poreikis kyla iš Sutarties 1.1.1. punkto, kuriame yra pažymėta, kad „sutrikus vandens tiekimui ar nuotekų šalinimui, tiekimas atnaujinamas suremontavus tinklus ar įrengimus“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl skolos priteisimo.
Kaip žinoma, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija paskaičiuotas sumas už „spec. medžiagų pašalinimą“, „vandens nuostolius“ ir „kitus darbus“ ir nurodo, kad pripažino ieškovo paskaičiuotas sumas už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2012-12-31 2513,01 Lt sumai, kuri yra apmokėta 2011-11-18, dėl ko yra susidariusi 734,11 Lt permoka (t. 1 - b.l. 51). Iš teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovo prašomą priteisti 2578,11 Lt sumą sudaro šios ieškovo nurodytos paslaugos – „kiti darbai“ - 693,44 Lt (paskaičiuota už 2011-07, 2011-12, 2012-01), „vandens nuostoliai“ – 516,18 Lt (paskaičiuota 2011-06 - 2011-09), „spec. medžiagų pašalinimas“, „vandentiekio ir kanalizacijos linijų aptarnavimas“ ir „vanduo ir kanalizacija“ – mokesčiai skaičiuoti visą nurodytą skolos laikotarpį, t.y. nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31 (t. 1 – b.l. 38). Nors atsakovas nurodo, kad ginčija tik prašomas priteisti sumas už „vandens nuostolius“, „spec. medžiagų pašalinimą“ ir „kitus darbus“, kas sudarytų 1297,72 Lt (693,44 + 516,18 + 88,10), kitų sumų neginčija, tačiau nesutinka apmokėti visos ieškovo nurodytos 2578,11 Lt sumos (t. 1 – 38, 50-51).
Kaip iš byloje esančių įrodymų matyti, ieškovas kas mėnesį gauna UAB „Šiaulių vandenys“ išrašytas sąskaitas, kuriose atsispindi mokėtinos sumos pagal UAB „Šiaulių būstas“ klientų - vartotojų sunaudotą vandens kiekį dėl specialių medžiagų pašalinimo, vandens nuostolių ir suvartoto vandens. UAB „Šiaulių vandenys“ ieškovui pateikia sąskaitas pagal UAB „Šiaulių būstas“ deklaruotus įvadinio skaitiklio parodymus. Vėliau sumos, kurias reikia sumokėti kiekvienam UAB „Šiaulių būstas“ vartotojui, yra proporcingai paskirstomos atsižvelgiant į minėtose sąskaitose nurodytus specialių medžiagų pašalinimo rodiklius, patirtų vandens nuostolių kiekį, suvartoto vandens kiekį pagal vartotojų skaitiklių parodymus. Iš to išplaukia, kad specialių medžiagų pašalinimo poreikis veda prie minėtos sutarties 1.1.1 punkto - tiekėjas įsipareigoja vartotojui tiekti vandenį, šalinti nuotekas bei aptarnauti vandentiekio nuotekų šalinimo, lietaus bei drenažo tinklus ir įrengimus. Sutarties 2.4 punkte yra įtvirtinta, kad nenustačius vartotojo viršijusio teršiančių medžiagų suderintų normų viršijimą išleidžiamose nuotekose ir panašiai, tai apmoka solidariai teritorijoje esantys vartotojai, proporcingai sunaudotiems vandens kiekiams.
Teismas nesutinka su apelianto pozicija, jog pagal sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.6 punktą mokestį už vandens nuostolius atsakovui atsiranda pareiga mokėti tik įvykus avarijai vandentiekio nuotekų ir drenažo magistraliniuose tiekėjo tinkluose ir Įrenginiuose. Tame pačiame punkte taip pat buvo nurodyta, jog vandens nuostoliai yra padalinami proporcingai kiekvieno vartotojo suvartotam vandens kiekiui. Vandens nuostolių paskirstymo lentelėse yra rodomi įmonių vandens suvartoti kubiniai metrai pagal jų skaitiklių rodmenis. Jose yra nurodomi trys paskutiniai mėnesiai tam, kad kuo tiksliau būtų galima paskirstyti vandens nuostolius. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė įrodymus dėl įvykusių avarijų bei dėl to susidariusių vandens nuostolių, kurių nepaneigė apeliantas.
Ieškovas tai pat pateikė įrodymus apie tai, kad inžinerinių tinklų vartotojai buvo informuojami, apie įvykusias avarijas bei jų sukeltus vandens nuostolius, taip pat pateikė duomenis apie vandens suvartojimą ir vandens nuostolių paskirstymą. Minėtos Sutarties tarp ieškovo ir atsakovo 2.6. punkte yra pasakyta, kad nuostolius, susijusius įvykus avarijai vandentiekio, nuotekų ir drenažo magistraliniuose Tiekėjo tinkluose ar įrengimuose, apmoka vartotojai proporcingai nuo sunaudoto vandens kiekio. Vandens nuostoliai nustatomi mėnesio pabaigoje fiksuojant Vartotojų ir tiekėjo įvadinius skaitiklius.
Ginčijama sąskaitos eilutė už „kiti darbai“, yra tiesiogiai įvardinti suvestiniame apyvartų žiniaraštyje, kuris buvo pateiktas teismui ir atsakovui, apie kuriuos vartotojai buvo informuojami ir jiems buvo siunčiami atliktų darbų aktai, įrodantys darbų atlikimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.