- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-817-590/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Skolininkas
- UAB „GRG technologijos“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeistų daiktų savininkės B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo nutarta išieškoti skolą ir parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiškimą skolininkui UAB „GRG technologijos“ dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo įkeistų daiktų savininkė B. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070035627, 2007-12-14 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2008-12-07 gauto kredito grąžinimą, UAB „GRG technologijos“ įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) B. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – du kambarius bendrabutyje, unikalus Nr. 1097-0000-3010:0040, esančius Aguonų g. 19-322, Vilniuje, sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 185 000 Lt. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220070035665, 2007-12-14 įregistruotas Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „GRG technologijos“ įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) skolininkui nuosavybės teise priklausančias visas esamas ir būsimas lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias „Swedbank“, AB.
Žemesnės instancijos teismas
2010-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I-978/10 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkui UAB „GRG technologijos" įteikta per antstolį 2010-10-01, o įkeisto turto savininkei B. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 2010-07-28.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2007-12-07 overdrafto sutartis Nr. 07-133298-OJ su esamais ir būsimais jos pakeitimais ir papildymais, - suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta. Skolą sudaro: 18 270,84 EUR negrąžinto kredito, 1 762,02 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 690,08 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 224,60 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 22 947,54 EUR, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 50,00 Lt anstolio išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Todėl kreditorius prašė minėtą skolą ir 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos bei 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų negrąžintos kredito sumos skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-11-19, iki visiško prievolės įvykdymo, išieškoti iš skolininkų, parduodant įkeistą turtą iš varžytinių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-11-24 nutartimi (b.l. 95-96) pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą patenkino ir nutarė išieškoti skolą: 18 270,84 EUR negrąžinto kredito, 1 762,02 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 690,08 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą 224,60 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 22 947,54 EUR, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 50,00 Lt antstolio išlaidų už procesini dokumentų įteikimą, 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos ir 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio, pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-11-19, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą: du kambarius bendrabutyje, unikalus Nr. 1097-0000-3010:0040, esančius Aguonų g. 19-322, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančius B. M..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo įkeistų daiktų savininkė B. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-11-24 nutartį, o nepanaikinus sumažinti išieškomų palūkanų dydį, kuris būtų pritaikius ieškinio senaties terminą. Apeliantės nuomone Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nutartimi priteisdamas 2 690,08 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir 224,60 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas nepritaikė LR CK 6.125 str. 5 d. numatytos senaties ir tokiu būdu pažeidė apeliantės interesus. Taip pat nurodo, kad kreditorius “Swedbank”, AB nesuteikė galimybės UAB “GRG technologijos” ir apeliantei atsiskaityti už paimtą paskolą, neišieškant susidariusio įsiskolinimo iš kreditoriui įkeisto turto. UAB "GRG technologijos" ne kartą kreipėsi į kreditorių su prašymu atidėti mokėjimus dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos Lietuvoje, tačiau “Swedbank”, AB nebendradarbiavo ir nesiekė ieškoti kompromiso. Tokiais veiksmais kreditorius pažeidė LR CK įtvirtintus teisingumo, protingumo principus ir dėl šios priežasties teismo nutartis turėtų būti naikinama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-11-24 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, jog teismas griežtai laikėsi ir nepažeidė CPK 558 str. reikalavimų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t. y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip buvo nurodyta, CPK 558 str. 2 d. įtvirtinta nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriui pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog ir po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-23 nutarties, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas, o skolininkas UAB „GRG technologijos“ ir apeliantė įkeisto turto savininkė B. M. įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola, palūkanos ir delspinigiai bei žyminio mokesčio išlaidos nebus grąžinti, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Tokiu būdu skolininkui ir apeliantei buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). Minėta teismo nutartis skolininkui UAB „GRG technologijos“ buvo įteikta per antstolį 2010-10-01, o apeliantei įkeisto turto savininkei B. M. įteikta 2010-07-28. Tačiau ir po teismo įspėjimo įteikimo dienos nutartimi nustatyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti – skola, palūkanos ir delspinigiai kreditoriui nebuvo grąžinti. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-11-24 nutartimi konstatavusi, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-12-07 overdrafto sutartis Nr. 07-133298-OJ su esamais ir būsimais jos pakeitimais ir papildymais nėra įvykdyta, pagrįstai CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo apeliantei priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą.
Apeliantė taip pat nesutinka su pareiškėjo teismui nurodytu delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas dydžiu. Kaip jau minėta, argumentai, kuriais ginčijama hipoteka užtikrintos overdrafto sutarties pagrindu išieškomų sumų dydžiai, nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas hipotekos teisėjui nenustato pareigos patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus priskaičiuotų delspinigių dydžio, skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jie skaičiuojami, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, inicijuodamas civilinį ginčą pagal ieškinio teisenos taisykles, tokiame ginče bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2007-05-08 nutartis c. b Nr. 3K-3-201/2007).
Teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,60 Lt (b.l. 121) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8,60 Lt (aštuonis litus, 60 centų) dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.