- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- A-502-617-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „MTV Networks Baltic“
- Atsakovas
- Žurnalistų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MTV Networks Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MTV Networks Baltic“ skundą dėl atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MTV Networks Baltic“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SPR-6 „Dėl animaciniame seriale „Popiežiaus miestas“ (MTV Lietuva, 2006-12-25, 20 val., 2007-01-05, 14 val. 30 min., 2007-01-12, 14 val. 30 min., 2007-01-17, 22 val. 30 min.) paskelbtos informacijos“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjo nuomone, Žurnalistų etikos inspektorius, spręsdamas, ar skleidžiama informacija kursto diskriminaciją dėl religijos, peržengė savo kompetencijos ribas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija griežtai apibrėžiama Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje, taip pat Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnyje. Inspektoriaus kompetenciją taip pat riboja kitoms institucijoms suteikta kompetencija. Nei Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnis, nei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnis nesuteikia teisės Žurnalistų etikos inspektoriui vertinti, ar skleidžiama informacija kursto neapykantą ar nesantaiką dėl tikėjimo (religijos). Išimtinę kompetenciją prižiūrėti, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių religinės neapykantos kurstymą, Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos suteikia tik Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktą Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę spręsti, ar viešoji informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Tačiau, spręsti, ar informacija kursto diskriminuoti dėl religijos, Žurnalistų etikos inspektorius neturi teisės. Tik jeigu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendžia, jog informacija kursto diskriminuoti dėl religijos, Žurnalistų etikos inspektorius gali priskirti šią informaciją neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra net du kartus vertinusi, ar animacinis serialas „Popiežiaus miestas“ kursto religinę nesantaiką (diskriminaciją dėl religijos) ir abu kartus nusprendė, kad šis serialas nekursto diskriminuoti ar neapkęsti dėl religijos. Pareiškėjas nurodė, kad muzikinis televizijos kanalas „MTV Lietuva“ yra skirtas jauno amžiaus auditorijai, kuriuo transliuojama populiarioji muzika ir laidos, skirtos jaunimo ugdymui, saviraiškai ir pramogai. Siekdami šios auditorijos dėmesio, MTV kanalai (šiuo metu įvairiose pasaulio valstybėse jų yra 150) daugiau nei penkiolika metų transliuoja įvairią moderniąją animaciją suaugusiam jaunimui. Tačiau MTV transliuojama animacija nesiekiama kurstyti nesantaiką tarp visuomenės grupių, neapkęsti kurio nors žmogaus ar žmonių grupės dėl jų priklausymo kuriai nors religijai arba dėl to juos diskriminuoti, žeminti kurio nors žmogaus ar žmonių grupės garbės ir orumo. MTV griežtai laikosi visų jai taikomų įstatymų reikalavimų ir atsiriboja nuo bet kokių politinių, religinių pažiūrų skleidimo bei nekviečia neapkęsti kurios nors religijos. Animacinis serialas „Popiežiaus miestas“ yra humoristinio, satyrinio žanro, kuriame karikatūriškai vaizduojamas Vatikaną primenantis miestas ir jame gyvenančių bei veikiančių asmenų, panašių į bažnyčios hierarchijos įvairių grandžių atstovus, nuotykiai. Animaciniame filme rodomose situacijose pateikiamas alternatyvus požiūris į bažnytinius stereotipus, sarkastiškai vaizduojami bažnyčios, kaip religinės ir visuomeninės organizacijos, žemiški nukrypimai – korupcija, seksualinė prievarta, intrigos. Animaciniame filme nerodomi jokie konkretūs kardinolai, kiti bažnyčios veikėjai, dabartinis ar buvę popiežiai. Filmo herojai nėra panašūs į jokį realų asmenį. Filme nesiekiama skleisti ar neigti jokių religinių pažiūrų ar tiesų. Užkirtus kelią rodyti tokio pobūdžio kūrinius, būtų akivaizdžiai be pagrindo suvaržyta galimybė fantazuoti ir juokauti bažnytine ar religine tematika, šitaip akivaizdžiai ribojant minties ir saviraiškos laisvę. Animaciniu filmu „Popiežiaus miestas“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į bažnyčią krečiančias problemas bei paskatinti tiek visuomenę, tiek bažnyčią ieškoti būdų, kaip šias problemas spręsti. Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės 2007 m. vasario 2 d. posėdžio protokolo Nr. V4-3 matyti, kad patys ekspertai, vertinę animacinį serialą „Popiežiaus miestas“, nebuvo vieningos nuomonės. Ekspertas G.M., prieštaraudamas L.A. vertinimui, jog seriale yra smurto požymių, nurodė, kad šis smurtas (tai, kad vienuolė spardosi, kad daužoma su ginklu) yra humoristinis. Ekspertas L.A. išreiškė nuomonę, kad animaciniame seriale kurstoma diskriminacija dėl religijos, tačiau kokią žmonių grupę ar kokia būtent animacinio filmo siužeto dalis kursto diskriminuoti ir kokiu būdu, nenurodoma. Todėl tokia eksperto išvada niekuo nepagrįsta. Ekspertės R.B. vertinimu, „animaciniame filme atsispindi tikinčiųjų diskriminacija, dvasininkija pateikiama kaip destruktyvi sistema be atsvarų“. Tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas jokiais konkrečiais animacinio filmo siužeto elementais. Animacinio filmo herojų elgesys, kaip pastebėjo vienas iš ekspertų, pirmiausia kelia humorą. Herojų elgesys įvairiose animacinio filme siužeto situacijose sąmoningai vaizduojamas kaip naivus, kvailas, hiperbolizuotas, kas turi kelti žiūrovo juoką, bet jokiu būdu ne pyktį ar neapykantą. Kai kurių filmo herojų elgesys (korupcija, paleistuvystė, gobšumas ir kitos ydos) vaizduojamas kaip neigiamas, tokiu būdu skatinant netoleruoti būtent tokio elgesio, bet jokiu būdu ne kokių nors religinių pažiūrų ar tikėjimo. Tokie neigiami vaizdiniai gali neigiamai paveikti nepilnamečių pasaulėžiūrą, todėl šis serialas žymimas „N-7“ ženklu, informuojant, jog reikėtų riboti serialo rodymą šiems nepilnamečiams. Žurnalistų etikos inspektorius skundžiamame sprendime nurodė, kad animacinis serialas „Popiežiaus miestas“ turi būti žymimas ženklu „N-14“, tačiau inspektorius net nesvarstė, kodėl šiuo atveju nepakanka tokio žymėjimo, kuris buvo naudojamas transliuojant serialą („N-7“), net jeigu ir būtų pagrindas laikyti animacinį filmą kaip kurstantį diskriminaciją dėl religijos.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, inspektorius peržengė savo kompetencijos ribas. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas paaiškino, jog Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka inspektorius. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas skelbia, kad inspektorius rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kriterijai yra nustatyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Viešosios informacijos atitikimą šiems kriterijams ir jos poveikį nepilnamečiams vertina prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti specialių žinių turinčių ekspertų grupė, kuri teikia savo išvadas inspektoriui. Todėl nagrinėjamu atveju gavęs ekspertų grupės išvadą, patvirtinančią paskelbtos informacijos priskyrimą viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kategorijai, atsakovas, vadovaudamasis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Nepilnamečiai visuomenės informavimo srityje yra ypatinga socialinė grupė, nes viešosios informacijos poveikis nesubrendusiai asmenybei yra visiškai kitoks, negu suaugusiam žmogui. Todėl, vertinant viešosios informacijos poveikį, pirmiausia atsižvelgiama į nepilnamečių, kaip jautriausios visuomenės dalies, interesus. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nedaro išimčių nei vieno iš įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų kriterijų priskyrimui. Todėl prie inspektoriaus veikiantys ekspertai yra kompetentingi vertinti visos viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, taip pat ir tos, kuri kursto diskriminaciją dėl religijos pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Atsakovas taip pat nurodė, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, 2007 m. sausio 22 d. posėdyje svarsčiusi klausimą dėl animacinio serialo „Popiežiaus miestas“ (MTV Lietuva, 2007 m. sausio 5 d., 14 val. 30 min.) ir nustačiusi, kad šios serijos negalima vertinti kaip kurstančios religinę neapykantą Visuomenės informavimo įstatymo prasme, paprašė posėdyje dalyvavusio inspektoriaus spręsti klausimą dėl šio serialo galimo neigiamo poveikio nepilnamečiams. Tai reiškia, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija supranta skirtingas nepilnamečių ir suaugusių asmenų informacijos suvokimo galimybes bei pripažįsta inspektoriaus kompetenciją, kurią nepilnamečių apsaugos srityje jam suteikia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ekspertai, vertinę animacinį serialą „Popiežiaus miestas“, nebuvo vieningos nuomonės. Iš ekspertų 2007 m. vasario 2 d. posėdžio protokolo matyti, kad ekspertai vienbalsiai pritarė, kad minėtame seriale paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šiuo atveju ekspertai nustatė, jog buvo piktybiškai menkinami, išjuokiami, nuvertinami dvasininkijos ir tikinčiųjų, kaip socialinės grupės, simboliai, atributai, raiškos būdai, įsitikinimai, pažiūros, nepateikiant kito požiūrio. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad kai kurių filmo herojų elgesys (korupcija, paleistuvystė, gobšumas ir kt.) vertinamas kaip neigiami vaizdiniai, galintys neigiamai paveikti nepilnamečių pasaulėžiūrą, todėl šis serialas žymimas „N-7“. Tačiau, atsakovo nuomone, serialo žymėjimas indeksu „N-7“ yra nepakankamas, kadangi tokio turinio informacija nepilnamečių tinkamai gali būti suvokta tik nuo 14 metų amžiaus. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog MTV kanale transliuojama modernioji animacija yra skirta suaugusiam jaunimui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui nėra pritaikytos jokios teisinio poveikio priemonės. Atsakęs į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kreipimąsi dėl informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, inspektorius nusprendė, kad pati Lietuvos radijo ir televizijos komisija pagal kompetenciją turi spręsti pareiškėjo, kaip transliuotojo, atsakomybės klausimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, prašydama įvertinti 2006 m. gruodžio 25 d. „MTV Lietuva“ programoje transliuotą animacinį filmą „Popiežiaus miestas“. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2007 m. sausio 8 d. nusprendė, jog transliuotojas UAB „MTV Networks Baltic“, 2006 m. gruodžio 25 d. parodydamas animacinį serialą „Popiežiaus miestas“, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, draudžiančių religinės neapykantos kurstymą, bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų (b.l. 20-23). Analogiškas sprendimas buvo priimtas ir 2007 m. sausio 22 d. įvykusiame Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdyje (b.l. 24-28). Žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-19 pavedė ekspertų grupei nustatyti, ar animaciniame seriale „Popiežiaus miestas“ (MTV Lietuva, 2006 m. gruodžio 25 d. 20 val., 2007 m. sausio 5 d. 14 val. 30 min., 2007 m. sausio 12 d. 14 val. 30 min., 2007 m. sausio 17 d. 22 val. 30 min.) paskelbta informacija priskirtina viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kategorijai, ir pateikti šiuo klausimu išvadą (b.l. 36). Ekspertų grupė, įvertinusi animaciniame seriale „Popiežiaus miestas“ paskelbtą informaciją, 2007 m. vasario 2 d. nustatė, kad animacinio serialo nurodytose serijose paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, t. y. atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą kriterijų (b.l. 36). Žurnalistų etikos inspektorius, remdamasis ekspertų grupės išvada ir vadovaudamasis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 2007 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. SPR-6 nusprendė kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių taikymo pagal kompetenciją (b.l. 37). Šiuo sprendimu jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai UAB „MTV Networks Baltic“ nenustatyti. Pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar pareigas minėtas sprendimas objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jo teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijamas aktas. Pareiškėjas tik teigia, kad jo pagrindu Lietuvos radijo ir televizijos komisija UAB „MTV Netvvorks Baltic“ generaliniam direktoriui gali taikyti administracines nuobaudas. Tačiau šioje byloje pareiškėjas yra juridinis asmuo, o ne jo vadovas. Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. vasario 9 d. sprendime Nr. SPR-6 užfiksuotus faktus gali ginčyti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu. Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas būtent su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Pareiškėjui skundžiamas sprendimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SPR-6 yra nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „MTV Networks Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. spendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio už skundą ir 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindė savo nesutikimą su skundžiamu Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimu. Teismas savo sprendimą grindė tik tuo, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjas apskritai negalėjo jo ginčyti. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 4 dalies nuostatoms, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, jog Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad visi be išimčių žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų. Ši nuostata apima ir Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją taikytų atsakomybės priemones Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidėjams. Be to, kiekvienas neteisėtas viešojo administravimo subjekto aktas, kuris priimtas tam tikro asmens atžvilgiu, pažeidžia to asmens interesus nepaisant to, kad tam asmeniui nėra nustatomi tiesioginiai leipimai ar draudimai ką nors atlikti. Pareiškėjo nuomone, teismo išvada, kad ginčijamas inspektoriaus sprendimas nepažeidė jokių UAB „MTV Networks Baltic“ teisių ar įstatymų saugomų interesų, yra klaidinga. Ginčijamame inspektoriaus sprendime yra nurodoma, jog pareiškėjas viešai skleidė informaciją, kuria buvo kurstoma diskriminuoti dėl religijos, t.y. sprendime nurodoma, kad pareiškėjas atliko priešingus teisei veiksmus, padarė teisės pažeidimą. Šis sprendimas buvo viešai paskelbtas leidinyje „Informaciniai pranešimai“ (2007 m. vasario 14 d., Nr. 12-161). Tai menkina UAB „MTV Networks Baltic“ reputaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis užtikrina visiems juridiniams asmenims teisę į dalykinę reputaciją ir draudžia bet kokiems subjektams, įskaitant ir viešojo administravimo subjektus, jai kenkti, ją žeminti ar gadinti. Būtent šią UAB „MTV Networks Baltic“ teisę pažeidžia ginčijamas sprendimas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2005 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-224-05 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos „sprendimas turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai) ir dėl tokio savo pobūdžio yra laikytinas teisinio poveikio (kontrolės) priemone, kuria siekiama užtikrinti įstatymo ir kitų teisės aktų dėl žurnalistinės etikos laikymąsi). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad generalinis direktorius yra vienas iš pagrindinių bendrovės valdymo organų. Bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, gali veikti tik per savo valdymo organus. Todėl administracinės atsakomybės taikymas bendrovės valdymo organui tuo pačiu reiškia ir pačios bendrovės veiklos neteisėtumo pripažinimą. Teismo teiginys, jog asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, šiuo atveju – UAB „MTV Networks Baltic“ generalinis direktorius, galėtų ginčyti žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime užfiksuotus faktus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu, taip pat yra nepagrįstas. Žurnalistų etikos inspektoriaus priimto akto teisėtumas tokiu atveju būtų preziumuojamas, o šiai prezumpcijai nuneigti įstatymai numato apskundimo administraciniams teismams tvarką. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl ginčo esmės, pareiškėjo nuomone, byla turi būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų ginčą iš esmės, teismo posėdyje turėtų būti apklausti liudytojai L. A., R. B., G. M., P. R., kurie yra išreiškę savo nuomonę dėl serialo „Popiežiaus miestas“ turinio ir kurių parodymai būtų svarbūs vertinant, ar iš tiesų serialas kursto diskriminuoti dėl religijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Dėl ginčo esmės atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas inspektoriaus sprendimas jokių pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas inspektoriaus sprendimas pažeidžia jo teisę į dalykinę reputaciją. Teisė į dalykinę reputaciją nėra absoliuti, todėl būtina atriboti šios neturtinės vertybės pažeidimą nuo inspektoriaus, kaip pareigūno, prerogatyvos vertinti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmus įstatymo nuostatų laikymosi prasme. Inspektorius skundžiamą sprendimą priėmė įgyvendindamas savo, kaip pareigūno, funkcijas, todėl tokio dokumento priėmimas, jo perdavimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai bei paskelbimas yra teisėtas ir negali būti laikomas pareiškėjo dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimu. Atsakovo nuomone, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė įstatymus, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilęs dėl žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių taikymo pagal kompetenciją.
Tokį sprendimą atsakovą įgalina priimti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktą darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystimuisi laikoma ir viešoji informacija, kurioje kurstoma diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės. Tokia, neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančia, informacija ginčijamu sprendimu pripažinta animaciniame seriale „Popiežiaus miestas“ (MTV Lietuva, 2006-12-25, 20 val., 2007-01-05, 14 val. 30 min., 2007-01-12, 14 val. 30 min., 2007-01-17, 22 val. 30 min.) paskelbta informacija. Pažymėta, kad filme kurstoma diskriminacija dėl religijos, dvasininkija pavaizduota kaip destruktyvi sistema, tokiu būdu formuojami stereotipai, galintys iškreipti dvasinio pasaulio supratimą nepilnamečiams.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis žurnalistų etikos inspektoriui paveda šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad inspektorius rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi. Paminėto įstatymo nuostatų analizė įgalina teigti, kad atsakovas ginčijamu sprendimu atliko veiksmus, priskirtus jo kompetencijai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo paskleistos informacijos vertinimo bei pripažino, jog ginčijamas sprendimas neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakovo sprendimas pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, jų nepakeitė ir nepanaikino. Tai tėra pagrindas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, atliekant Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje nustatytas funkcijas, spręsti dėl poveikio priemonių taikymo (1 dalies 11 punktas). Tik šiame procese ir ginčijant jame priimtą sprendimą iš esmės turi būti vertinama paskleista informacija. Teisinį reguliavimą aiškinant kitaip, būtų paneigtas įstatymų leidėjo sumanymas paskleistos informacijos vertinimui ir kontrolei bei nepagrįstai apribotos specialių administravimo subjektų funkcijos.
Atsakovo sprendimas viešai paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, vykdant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus, o ne kaip atskira sankcija pareiškėjui pagal to paties įstatymo straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl nelaikytina, kad toks paskelbimas veikia pareiškėjo teises, pareigas ar teisėtus interesus.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 7 dalis, nustatančios, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų, yra bendro pobūdžio normos, numatančios galimybę sprendimų apskundimui bei apskundimo terminą, tačiau nekeičiančios administracinių bylų teiseną reguliuojančių nuostatų. Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą buvo realizuota priėmus skundą ir jį išnagrinėjus iš esmės teismo procese, nagrinėjamoje byloje. Tačiau sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo patenkinimo visuomet būtina aiškintis dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Teismo pareiga – vykdyti teisingumą, apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą pagal suinteresuotų asmenų arba pagal subjektų, kuriems įstatymas suteikia teisę ginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą, kreipimąsi(ABTĮ 5,6 straipsniai). Nenustačius ginčijamu sprendimu pažeistos ar ginčijamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomo intereso, skundas pagrįstai atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MTV Networks Baltic“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.