- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-475-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02462-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Audrius Cininas, Arūnas Kiesielius
- Nuteistasis
- D. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. 80 parų arešto bausme.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena nuo 2013-12-15 iki 2013-12-16.
D. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip išplatinti, laikė narkotinę medžiagą, o būtent:
jis, 2013-12-15, apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) su savimi laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams keturiolikoje folijos lankstinukų įgytą narkotinę medžiagą – 0,102 g heroino, kurią pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinta Z. S., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė 80 parų areštą, neatsižvelgė, kad 2014-12-18 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių reali bausmė Vilniaus apygardos teismo2015-04-15 nutartimi atidėta 2 metams, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta veika padaryta 2013 metais, kai apeliantas buvo visiškai neadekvatus, t.y. priklausomas nuo narkotikų.
Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas arešto bausmę, neatsižvelgė, kad apeliantas pastoviai naudoja medikamentus, liga nepagydoma, nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl arešto bausmės vykdymas dar labiau pablogins sveikatos būklę.
Apeliantas nurodo ir tai, kad šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, narkotikų nevartoja, nuo 2014-07-25 iki 2015-01-11 gydėsi, o nuo 2015-04-29 dalyvauja specialioje programoje, kuri motyvuoja nevartoti narkotikų. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad pastarojo gyvenimas susitvarkė, jis turi šeimą, rūpinasi mažamete dukra. Taip pat nurodo manantis, kad turėdamas darbą, galėtų sumokėti baudą.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendis nė ra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės rūšies, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. arešto bausmę, savo trukme didesnę nei numatyta įstatymo už apelianto padarytą nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, normoje, pažeidė bausmės skyrimo pagrindus.
Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. R. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d., įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, motyvus ir tikslus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistajam D. R. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam D. R. už padarytą nusikaltimą pagrįstai parinko bausmės rūšį – areštą. Pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė yra teisinga, adekvati tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo asmenybei. Nuteistasis D. R. praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 97-102). Matyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, paskirtos švelnios bausmės – baudos įtakos neturėjo, apeliantas vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama apelianto veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau, aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam D. R. gali būti pasiekti tik paskiriant su laisvės atėmimu susijusią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Paskirtoji arešto bausmė D. R. savo rūšimi nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Kolegijos nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantui D. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d. paskyrė arešto bausmę savo trukme ilgesnę nei numatytas vidurkis baudžiamojo įstatymo specialiojoje dalyje. LR BK 49 str. 3 d. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Pažymėtina ir tai, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numato, kad, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių teisme nustatyta nebuvo. Baudžiamojo įstatymo normos numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 1, 2 d.d.).
Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad apeliantas D. R. labai stengiasi išsigydyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui. Kaip nurodo apeliaciniame skunde, o tas aplinkybes patvirtina ir kartu prie apeliacinio skundo pridėti bei baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai dokumentai, kad šiuo metu D. R. dirba UAB „R“ mūrininku, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nuo 2014-07-25 iki 2015-01-11 gydėsi, nuo 2015-04-29 dalyvauja specialioje programoje, kaip nurodo pats – narkotikų nevartoja, gyvenimas susitvarkė, santykiai su šeimos nariais pasitaisė, rūpinasi mažamete dukra. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistasis D. R. deda pastangas tam, kad pasikeistų jo gyvenimo būdas.
Vertinant apelianto asmenybę, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką D. R. padarė 2013 m. gruodžio mėn., teismas neturi duomenų, apie vėlesniu laikotarpiu galimai apelianto įvykdytas nusikalstamas veikas, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi, pakeitęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį, taikė LR BK 75 str. nuostatas ir realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, be kitų pareigų nustatydamas D. R. pareigą gydytis priklausomybės ligas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui D. R. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d., skirtina arešto bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei specialiojoje normoje už šią nusikalstamą veiką numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. R. dirba bei yra įpareigotas gydytis priklausomybės ligas, nustatoma arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1, 2 p.p. nusprendė :
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendį pakeisti:
D. R., pripažintam kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d., paskirti 30 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis, areštinėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti D. R., kad, jeigu jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo.