- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- A15.-3335-369/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota RAV 4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 126 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.35 val., vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ važiavo Liepkalnio gatve link savo namų. Neneigė, kad persirikiuodamas galėjo kliudyti stovintį M. G. vairuojamą automobilį, tačiau automobilių kontakto nepajuto ir nuvažiavo. Automobiliu kartu su juo važiavo anūkas, kuris taip pat nepasakė, kad persirikiavimo metu jis kliudė kitą automobilį. Sugrįžęs į namus ir kieme pastatęs automobilį nepastebėjo, kad nežymiai nubrauktas priekinis jo automobilio kairės pusės sparnas. Jo automobilis senas, todėl ant kėbulo matyti įvairių pažeidimų ir korozijos židinių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui rašytame paaiškinime J. V. nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. išvažinėjo iš Dzūkų gatvės į Liepkalnio gatvę. Kontakto su kita transporto priemone nepajuto ir išvažiavo namo (b. l. 14).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. G. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.35 val., vairuodamas automobilį „Toyota Rav 4“ važiavo Liepkalnio gatve. Automobiliui sustojus už jo stovėjęs automobilis „Seat“ persirikiuodamas kliudė (perbraukė) jo automobilio galinę dešinę pusę ir nuvažiavo. Supratęs, kad automobilį kliudęs vairuotojas nuvažiuoja jis paspaudė garsinį signalą. Automobilis „Seat“ lyg ir stabtelėjo, tačiau nesustojo ir nuvažiavo. M. G. apklausiamas teisme parodė, kad automobilių kontakto sukeltas garsas nebuvo didelis, kurį jis daugiau pajautė, nei girdėjo. Automobilio remonto kaina sudarė 1 261,78 Eur. Nuostolius atlygino draudimo bendrovė. Automobilis šiuo metu suremontuotas.
Liudytojas M. V. apklausiamas teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V.. Patvirtino, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.00 val., važiavo automobiliu „Seat Alhambra“, kurį vairavo senelis. Jis sėdėjo ant priekinės sėdynės. Važiuojant Liepkalnio gatve jiems persirikiuoti trukdė „džipas“. Senelis sugebėjo iš vienos važiavimo juostos persirikiuoti į kitą ir jie nuvažiavo namo. Kad manevro metu senelis būtų kliudęs kitą automobilį jis nepastebėjo ir nieko įtartino neišgirdo.
J. V. pripažintinas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir jam skirtina administracinė nuobauda, tuo tarpu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina.
ANK 5 straipsnio pagrindu administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 7, 8 straipsniai).
Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (pvz., kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Teismas, išklausęs į posėdį atvykusių administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V., suinteresuoto asmens M. G. ir liudytojo M. V. parodymus bei įvertinęs rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. neigė, kad pajuto kliudęs M. G. vairuojamą automobilį ir tyčia nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos, tvirtino, kad negirdėjo garsinio signalo. Analogiškus parodymus teisme davė ir kartu važiavęs J. V. anūkas – liudytojas M. V.. Suinteresuotas asmuo M. G. apklausiamas teisme parodė, kad automobilio kontakto metu sukeltas garsas buvo nedidelis. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti J. V. automobilio „Seat Alhambra“ kontakto nulemti apgadinimai yra nežymūs. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad J. V. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto, nėra paneigti. Todėl J. V. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje sudėties. Suinteresuotas asmuo M. G. apklausiamas teisme parodė, kad jo automobilį kliudęs automobilis „Seat“ kiek pavažiavęs lyg ir stabtelėjo. Tačiau teigti, kad šio stabtelėjimo priežastis susijusi su tuo, kad J. V. pajuto, jog kliudė kitą automobilį, reikštų daryti prielaidą, kurios pagrindu spręsti, kad J. V. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, negalima. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.
Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 6, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Taip J. V. pažeidė KET 9 ir 126 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. neneigė, jog manevruodamas galėjo netyčia kliudyti automobilį „Toyota RAV 4“. Be J. V. prisipažinimo jo kaltę padarius nagrinėjamą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. 2019 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Liepkalnio g., kilo eismo įvykis ir vienas iš automobilių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas M. G., kuris paaiškino, kad jo automobilį kliudęs automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 3). Eismo įvykio vietos schemoje pateikta eismo įvykio eiga, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai (apgadinta automobilio galinė dešinės pusės dalis, galinis dešinės pusės žibintas) (b. l. 6). Į bylą pateiktos automobilių „Toyota RAV 4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Seat Alhambra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos (b. l. 7, 9-10, 19). Iš teismui pateiktos UAB „Tokvila“ PVM sąskaitos-faktūros serija 4T2 Nr. 153533 seka, kad automobilio „Toyota RAV 4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina sudarė 1 261,78 Eur (b. l. 23). Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus ir aplenkdamas stovintį automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko saugaus tarpo iš priekio, šį kliudė ir apgadino. Tokie J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas J. V. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (pasireiškė eismo saugumo srityje), įvertina J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis (nustatytas 40 procentų dydžio darbingumo lygis, neturi galiojančių nuobaudų). J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu J. V. sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs pateiktas aplinkybes teismas sprendžia, kad administracinių nuobaudų paskirtis bus pasiekta J. V. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam skirti dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi J. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19101197721.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.