Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 28-925(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2S-4778 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3). Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 5 d. 8.30 val. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. 8.10 val. miegojo. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis dėl įvesto draudimo rūkyti 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjo badauti, o 2015 m. rugsėjo 4 d. save smarkiai susižalojo. Nurodo, kad buvo pristatytas greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, kur jam buvo susiūtos žaizdos. Pasak pareiškėjo, į Vilniaus PN jis buvo parvežtas tik 2 val. nakties. Pareiškėjas skunde nurodo, kad badavimą baigė 2015 m. rugsėjo 14 d. Iš karto po to jam buvo skirta nuobauda – patalpinimas į baudos izoliatorių, kurio kameroje (Nr. 2), be kita ko, trūko vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto. Pasak pareiškėjo, pasiaiškinti nei vieną iš minėtų dienų, kada jis buvo pastebėtas miegantis, nebuvo paprašyta. Pareiškėjas paaiškino, kad visa tai lėmė dideles kančias – dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.Atsakovas Vilniaus PN, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–19).Vilniaus PN paaiškino, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą (dienotvarkės nesilaikymą ir pareigūnų nurodymų nevykdymą) patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai. Vilniaus PN atsiliepime nurodė nesutinkantys, kad badavimas atleido pareiškėją nuo jo pareigų vykdymo (dienotvarkės laikymosi), o 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykęs pareiškėjo tyčinis susižalojimas autoagresijos būdu pareiškėjo sveikatai ar gyvybei didesnio pavojaus nesukėlė, todėl pareiškėjas privalėjo laikytis nustatytos dienotvarkės ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Pasak Vilniaus PN, skiriant pareiškėjui nuobaudą, buvo atsižvelgta į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas pasiaiškinti atsisakė. Vilniaus PN atsiliepime taip pat paaiškino, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 2K plotas yra 14,35 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, nes kamerose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, nei jose yra įrengtų miegamųjų vietų. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, prašoma priteisti suma taip pat nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Be to, pasak Vilniaus PN, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.