Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-03 · Byla Nr. ATP-101-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-12-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
ATP-101-651/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03773-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
R. A.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-101-651/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03773-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:39.1; 45.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-07 R. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-10-07 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo vairuoti transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino saugumu, susidūrė su kita stovėjusia transporto priemone, ją apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-15 nutarimu R. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė 100 Lt (28 Eur) dydžio baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą 3000 Lt (868 Eur) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Taikant ATPK 33 straipsnį, R. A. galutinę nuobaudą nustatė 3000 Lt (868 Eur) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimą dėl jam paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti, kadangi netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Nurodo, jog nepripažįsta, kad jis suvokęs apie sukeltą eismo įvykį bei apgadinęs kitą transporto priemonę, siekdamas išvengti atsakomybės bei suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Atkreipia dėmesį, kad vairuodamas džipą „Audi Q 7“ atbuline eiga išvažinėjo iš namo vidinio kiemo į pagrindinį kelią. Atlikdamas šį manevrą, vaizdą stebėjo monitoriuje per galinio stebėjimo kameras, atstumo jutikliai buvo įjungti, salone grojo radijas. Užsukdamas džipą į dešinę pusę, jis jokio garso, braškėjimo, traškėjimo ir pan. negirdėjo, juolab nesuveikė atstumo matuokliai bei vaizdo kamera nerodė jokios kliūties. Apeliantas pažymi, kad pagal visas įvykio aplinkybes abi transporto priemonės susilietė galiniais buferiais ir šios detalės nežymiai susibraižė slydimo metu. Nesutinka su liudytojos J. J., kuri matė įvykio aplinkybes, parodymais, kad jo transporto priemonė trenkėsi stačiu kampu į automobilio „Ford Mondeo“ kairės pusės galinį buferį ir nuo smūgio ši transporto priemonė pašoko į šoną per vienos padangos plotą dešiniau, nes tokie liudytojos parodymai prieštarauja jo, kitų liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenims. Apeliantas teigia, kad pagal visus duomenis jo automobilis stačiu kampu ir atbulas trenkėsi į „Ford Mondeo“, nes turėjo kontaktuoti džipo dešinės pusės galinio buferio kampas, o ne šonas. Juolab nuo tokio kontakto turėjo įtrūkti ar būti įlenktas „Ford Mondeo“ kairio šono galinis buferis, bet ne pats galas. Apeliantas pažymi, jog transporto priemonių susidūrimo mechanizmas paneigia liudytojos I. J. parodymus. Liudytojo M. B. parodymai taip pat nėra pakankamai informatyvūs, paremti subjektyviu manymu. Be to, šis liudytojas nenurodė fakto, kad po atsitrenkimo „Ford Mondeo“ pajudėjo iš savo vietos, šios aplinkybės nepagrįstai nurodytos teismo nutarime.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš įvykio. Žala nukentėjusiajam atlyginta, jis pretenzijų neturi, nukentėjusiojo automobilio signalizacija nesuveikė, duomenų, kad jis (apeliantas) skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nėra. Pažymi, kad teisme davė išsamius parodymus, padėjo aiškintis įvykio aplinkybes, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė teisena nutrauktina nesant šio pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jam inkriminuotą teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. A. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis galėjo kliudyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo automobilį „Ford Mondeo“, tačiau nurodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie apelianto teiginiai yra paneigti bylos duomenimis. Remiantis liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad ji matė, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis išvažinėjo atbulas ir trenkėsi gal daugiau šonu, mašina, kurią kliudė, pasistūmėjo kažkur per padangos plotį. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiojo mašinos buvo įlenktas užpakalinis vairuotojo pusės buferis. Iš liudytojos parodymų pagrįstai galima daryti išvadą, jog mašinų susidūrimas buvo pakankamai stiprus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nejausti kliudęs kitą mašiną. Be to, pažymėtina, kad liudytoja parodė, jog ji girdėjo traškesio garsą ir galima sakyti, kad vairuotojas mašiną „nachališkai“ nustūmė (b. l. 65).

Kaip liudytojas apklaustas policijos specialistas M. B., kuris apžiūrėjo apgadintas mašinas, atliko matavimus, parodė, jog pagal įbrėžimų pobūdį vairuotojas turėjo matyti įvykį.

Nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis parodė, kad vairuotojas galėjo nesuprasti kliudęs kitą automobilį, tačiau įvertinus įvykį mačiusios liudytojos parodymus, žymų abiejų automobilių apgadinimą, negalima daryti išvados, jog susidūrimas buvo menkavertis ir vairuotojas jo galėjo nejusti. Priešingai, vairuotojas, turintis nemažą vairavimo stažą (25 m.), atsižvelgiant į automobilių apgadinimų mastą, į įvykio aplinkybes, turėjo suprasti kliudęs kitą automobilį ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau iš jos pasišalino ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau vien toks deklaratyvus apelianto teiginys nepašalina jo atsakomybės, nes, kaip minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pastarasis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, taigi turėjo ir pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė