- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2-853-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00302-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. Š. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Ajoma“ atžvilgiu – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant – piniginių lėšų, esančių visuose atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose, areštą 50 000 Eur sumai.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad šalys 2018 m. liepos 10 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią M. Š. suteikė UAB „Ajoma“ 50 000 Eur paskolą. M. Š. kreipėsi į UAB „Ajoma“ dėl paskolos grąžinimo, tačiau paskola grąžinta nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Ajoma“ neturi lėšų atsiskaityti su pareiškėju, siūlo įsigyti transporto priemones, autocisterną, kurios pareiškėjui yra nereikalingos. M. Š. nurodo, kad UAB „Ajoma“ pardavinėdama ar įkeisdama kreditoriams savo turtą nebeturės lėšų įvykdyti savo įsipareigojimų jo atžvilgiu. Atsakovo vengimas vykdyti savo prievoles reiškiant nepagrįstus kaltinimus yra rimtas pagrindas abejoti atsakovo mokumu ir sąžiningumu, todėl pareiškėjas negali būti užtikrintas, kad jam palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas. Be to, skolos suma atsakovui yra didelė, kadangi savo susirašinėjimu jis patvirtina, kad tokios skolos jis grąžini negali. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma bei grėsmė galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui yra pakankami pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
4. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Priešingai, vien iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (paskolos sutartis, mokėjimo nurodymas, reikalavimas grąžinti paskolos sumą, šalių susirašinėjimas, kiti dokumentai), galima daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo ir yra galimybė pareikšti norimą ieškinį, o papildomus įrodymus, jeigu tokių būtų, galima pateikti nagrinėjant bylą teisme.
5. CPK 147 str. 3 d. taip pat numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas turi sumokėti CPK 80 str. 5 d. nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 str. 1 d. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. CPK 80 str. reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, iš pareiškėjo prašymo matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, t. y. dėl 50 000 Eur paskolos grąžinimo. CPK 80 str. 1 d. numatyta, kad turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų sumos yra mokamas devynių šimtų eurų plius 2 procentų nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų dydžio žyminis mokestis. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato sumokėjimą.
6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pareikštas kartu su ieškiniu. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad yra sumokėjęs CPK 147 str. 3 d. numatyto dydžio užstatą.
7. Nustačius, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.