Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-23 atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam išeitinę išmoką (kompensaciją), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o taip pat pareikšdamas reikalavimus išieškoti iš darbdavio darbo užmokesčio ir atostoginių įsiskolinimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas, kurių bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu vėliau atsisakė. Darbo ginčų komisija 2018-01-03 sprendimu darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patenkino, priteisė jam DK numatytas su tokiu atleidimu iš darbo susijusias išmokas. Darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, teigia turėjęs pagrindą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pravaikštas), kadangi pastarasis, pasibaigus atostogoms, laikotarpiu nuo 2019-09-12 iki 2017-09-19 nebuvo darbe, nenurodydamas neatvykimo priežasčių.

Darbdavio teigimu, atsakovo atleidimo iš darbo momentu, Sodros duomenimis, jo paskutinė nedarbingumo diena buvo 2017-08-21, o ne 2017-08-28, kaip vėliau teigė atsakovas. Būtent tokiais oficialiais duomenimis vadovavosi darbdavys, skaičiuodamas, kad darbuotojas po atostogų turėtų grįžti į darbą 2017-09-12, o pastarajam neatvykus į darbą nei nurodytą dieną, nei vėliau, pareikalavus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ir jam to nepadarius, t. y. nenurodžius jokių paaiškinimų ir neatvykimo priežasčių, atleido jį iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė pažymėjo, kad šio ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu iš pradžių atsakovo nedarbingumo pabaigos diena Sodroje buvo užfiksuota 2017-08-21 (t. y. ta, kuria vadovavosi darbdavys), tačiau vėliau, A. S. pasikreipus į VšĮ „Šeškinės poliklinika“, pastaroji 2017-11-30 raštu kreipėsi į Sodrą dėl leidimo išduoti jam elektroninį nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28 atgaline data. Gavus šį leidimą, nedarbingumo laikotarpio pabaiga persikėlė iš 2017-08-21 į 2017-08-28, tačiau apie tai oficialiai tapo žinoma tik tų pačių gruodžio mėn..

Darbdavio nuomone, jis buvo maksimaliai apdairus ir rūpestingas, nes pateikė darbuotojui informaciją apie tai, kad darbdavio turimais duomenimis, darbuotojo nedarbingumas baigėsi 2017-08-21 ir kad darbuotojas turi sugrįžti į darbą 2017-09-12, sudarė galimybę darbuotojui pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2017-09-12 ir 2017-09-13 dienomis. Darbdavys pažymėjo, jog nereikalavo pasiaiškinimų už kitas dienas, kadangi už analogiškus iš eilės besikartojančius pažeidimus, jo nuomone, neprivalu pakartotinai reikalauti pasiaiškinimo. Iš tokio pasiaiškinimo darbdaviui paaiškėtų, kad jie skirtingai skaičiuoja atostogų pasibaigimo datą ir nedarbingumo laikotarpio pabaigą, kad, darbuotojo manymu, pratęstos atostogos dar nebuvo pasibaigusios, todėl jis nevyko į darbą ir pan.. Tačiau darbuotojas nusprendė darbdavį ignoruoti, atsakymo į pranešimą ir pasiaiškinimo neteikė, informacijos apie faktiškai pratęstą nedarbingumą darbdaviui nepateikė, t.y. pats buvo ne tik nepakankamai apdairus ir rūpestingas, bet ir, darbdavio teigimu, nebendradarbiavo su juo, nenorėjo ir neketino grįžti dirbti į UAB „Sintiva“, todėl turėtų prisiimti tokio elgesio neigiamus padarinius – atleidimą iš darbo. Be to, darbdavio nuomone, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys, atleisdamas atsakovą iš darbo, neatliko jokių neteisėtų kaltų veiksmų, taip pat į tai, kad darbuotojas pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, neinformuodamas darbdavį apie savo ligos laikotarpį, kad darbuotojas nesiekė toliau dirbti UAB „Sintiva“, o siekė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu su dviejų mėnesių išeitine kompensacija, tuo tikslu pateikdamas darbdaviui 2017-08-04 pasiūlymą, kad atsakovas turėjo ir turi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro, sankcijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, darbdaviui taikymas – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas už visą bylinėjimosi laiką būtų aiškiai neprotingas, neproporcingas ir nesąžiningas, be to, darbdaviui sukeltų pernelyg sunkius finansinius padarinius, kadangi įmonė yra maža, joje dirba tik 3 darbuotojai ir įmonės finansinė padėtis nėra gera. Darbdavys pažymėjo, jog jam neturi būti taikoma sankcija ir jis neturi finansiškai nukentėti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, kuris buvo sąlygotas trečiųjų asmenų VšĮ „Šeškinės poliklinika“ ir/ar VSDFV veiksmų, tinkamai nenurodant atsakovo nedarbingumo laikotarpio (el. b. t. 1 psl. 1- 7).

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir Skyrius) prašė teismą spęsti bylą savo nuožiūra ir nagrinėti ją Skyriaus atstovams nedalyvaujant. Nurodė, kad elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 89 punkte yra nurodyti duomenys, kurie turi būti suvedami pildant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau – EPTS). Pagal Taisyklių 96 punktą gydytojui ar kitam asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui suvedus visus reikiamus duomenis, suformuojamas elektroninis pažymėjimas. EPTS suformuotas elektroninis pažymėjimas gydytojui pasirašius elektroniniu parašu automatiškai nusiunčiamas į VSDFV teritorinį skyrių. Remiantis Taisyklių 77 punktu, elektroninius pažymėjimus šiose Taisyklėse nenustatytais atvejais gali išduoti asmenis gydantys gydytojai, gavę VSDFV teritorinių skyrių leidimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, teikdamas prašymą išduoti elektroninį pažymėjimą už tam tikrą laikotarpį, nurodo priežastis, dėl kurių elektroninis pažymėjimas nebuvo išduotas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Nurodė, kad VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2017-11-30 raštu kreipėsi į Skyrių su prašymu atgaline data išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą už atsakovo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28, nes dėl techninių kliūčių elektroninis nedarbingumo pažymėjimas neišsisaugojo. Prašymui pagrįsti buvo pateiktos VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gydytojų konsultacines komisijos išvados ir A. S. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijos. Įvertinus pateiktus dokumentus, Skyrius 2017-12-05 raštu Nr. (9.1E) 3E-33967 leido išduoti atsakovui elektroninį nedarbingumo pažymėjimą atgaline data jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28. Trečiasis asmuo atkreipė teismo dėmesį, kad nurodytas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 2017-12-07 (el. b. t. I, psl. 157-159).

Šios civilinės bylos bei Darbo bylos Nr. Nr. APS-1-21158 duomenimis nustatyta, kad 2011-08-29 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 5 (toliau – darbo sutartis, Sutartis) (darbo bylos l. 29-31), kurios pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju mokant kas mėnesį 350 Eur dydžio atlyginimą. Atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 str. 2 dalies 1 punktą (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą) už neatvykimą į darbą be svarbios priežasties nuo 2017-09-12 iki 2017-09-19 (Darbo bylos l. 112).

Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į darbą, priteisti jam išeitinę išmoką (kompensaciją) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (el. b. t. 2 psl. 2-3). 2018-01-03 sprendimu Darbo ginčų komisija šiuos darbuotojo reikalavimus patenkino (el. b. t. 1 psl. 8-13).

Šioje civilinėje byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą (už pravaikštas)) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

DK 58 straipsnio 1 dalis numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Minėto DK straipsnio 3 dalies 1 punkte vienu iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimu laikoma darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Pagal DK 58 straipsnio 5 punkto nuostatas, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Bylos duomenimis 2017-09-11 įmonės vadybininkas paskambino atsakovui telefonu, o vėliau 20.00 val. el. paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl pasikeitusių darbo sąlygų, nurodydamas, kad pastarasis turi atvykti dirbti pranešime nurodytu adresu Justiniškių g. 119D, Vilniuje, paties darbuotojo teigimu, 6 val. ryto (Darbo bylos l. 113-114). Atsakovas į šį pranešimą atsakė tokio turinio el. laišku: „Tokį pranešimą turi teisę pasiųsti tik įmonės direktorius, bet ne vadybininkas. Tinkamo negavau“ (Darbo bylos l. 115). Jokios užuominos ar paaiškinimo apie tai, kad jis neprivalo išeiti į darbą savo atostogų metu darbuotojas nepateikė, 2017-09-12 nebuvo nei įprastoje darbo vietoje Justiniškių g. 91, Vilniuje, nei 2017-09-11 pranešime nurodytu adresu Justiniškių g. 119D, Vilniuje, 6 val. ryto ar vėliau. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Jas pripažino ir pats atsakovas.

2017-09-12 pranešimu, išsiųstu darbuotojui el. paštu 2017-09-13 14 val., darbdavys paprašė darbuotojo pasiaiškinti dėl jo neatvykimo į darbą, taip pat priminė dėl būtinumo pristatyti asmens medicininę kortelę (Darbo bylos l. 102). Darbuotojas darbdaviui 2017-09-13 18:14 val. išsiuntė el. paštą, kuriuo patvirtino, jog gavo 2017-09-12 reikalavimą, tačiau nurodė, jog nesupranta, apie ką kalbama, neigė gavęs darbdavio pranešimą dėl darbo, nors dieną prieš tai 2017-09-12 09.33 val. darbdaviui rašė, kad tokį pranešimą turi teisę siųsti tik direktorius, bet ne vadybininkas (Darbo bylos l. 103, 115). Jokios užuominos ar paaiškinimo apie tai, kad darbuotojas neprivalo išeiti į darbą savo atostogų metu, darbdaviui nepateikė, neparodė jokio siekio ir iniciatyvos išsiaiškinti akivaizdžiai esamą nesusipratimą.

Darbdavys reikalavimo pasiaiškinti nepatikslino, nenurodė, kodėl darbuotojas nuo 2017-09-12 turėtų sugrįžti į darbą po kasmetinių atostogų. Atsakovui neatvykstant į darbą 2017-09-12, 2017-09-13, 2017-09-14, 2017-09-15, 2017-09-18, 2017-09-19 dienomis, buvo surašyti atitinkami aktai (Darbo bylos l.149-153). Kadangi darbuotojas 6 darbo dienas be pateisinamos priežasties nevyko į darbą ir neteikė paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą, darbdavys 2017-09-19 priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (Darbo bylos l. 110).

Minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tikrai buvo laikinai nedarbingas iki 2017-08-28, todėl jis pagrįstai iki 2017-09-18 naudojosi kasmetinėmis atostogomis ir vyko į darbą tik 2017-09-19. Tačiau labai svarbu ir tai, kad ieškovui 2017-08-22 - 2017-09-19 laikotarpiu (ir vėliau) objektyviai nebuvo žinoma, kad atsakovas nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28 buvo laikinai nedarbingas, todėl jis taip pat pagrįstai laikė, kad darbuotojas turi atvykti į darbą 2017-09-12.

Taigi, aplinkybė, kad atsakovo nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28 nebuvo užfiksuotas e-sveikatos sistemoje, nei laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2017-09-18 nei darbo sutarties nutraukimo dieną (2017-09-19) šalims nebuvo žinoma. Ir tame nėra nei vienos šio darbo teisinio santykio šalies kaltės.

Bylos medžiaga rodo, ir nagrinėjamo ginčo turiniui nustatyti yra svarbi ir ta aplinkybė, kad darbuotojas neketino tęsti darbo santykių, kadangi savo turimo nedarbingumo metu – 2017-08-04 jau pasamdyto advokato suformuotu siūlymu (Darbo bylos l. 40) išreiškė valią juos nutraukti, o darbdaviui neišreiškus sutikimo šiuos santykius nutraukti darbuotojo nurodytomis sąlygomis, nustojo su darbdaviu bendradarbiauti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad darbuotojui buvo žinoma, jog pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui darbdavys ketina siūlyti jam dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taip pat kad darbdavys nurodė, jog jo duomenimis nedarbingumas yra iki 2017-08-21 ir nuo šios dienos jam yra skaičiuojama nepanaudotų 15 darbo dienų atostogos ir kad darbe, anot darbdavio, darbuotojas turi būti 2017-09-12. Iš darbdavio pateiktų dokumentų matyti, jog darbuotojas negalėjo nežinoti, jog darbdavys turi ir gali vadovautis kitais duomenimis, t.y. dėl kitokio nedarbingumo laikotarpio. Ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma darbuotojui, tačiau susirašinėdamas su darbdaviu jis jam apie tai jokia forma neužsiminė, nors tuo metu jau naudojosi teisininko pagalba.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir turimų įrodymų kontekste teismas darbo išvadą, kad darbuotojui prioritetiškai buvo žinomos aplinkybės dėl jo nedarbingumo, kurias jis, išpildydamas abiems darbo teisinio santykio šalims tenkančią pareigą veikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai, negalėjo nepateikti darbdaviui. Konstatuotina, kad yra akivaizdi DK 24 str. dispozicijoje įtvirtintos sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigos stoka iš darbuotojo pusės.

Šio ginčo kontekste, iš vienos pusės, svarbu pažymėti tai, jog darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovui pratęstą nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017-08-22 iki 2017-08-28, kadangi šis laikotarpis nebuvo užfiksuotas VSDFV duomenų bazėje, o duomenų apie tai, kad darbuotojas, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, būtų darbdavį informavęs apie jam pratęstą nedarbingumo laikotarpį, byloje nėra, tokių aplinkybių darbuotojas nenurodė nei darbo ginčų komisijai, nei teismui. Darbuotojas net nebandė išsiaiškinti, kodėl jam nurodoma atvykti dirbti 2017-09-12, o vėliau reikalaujama pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2017-09-12 ir 2017-09-13 dienomis. Sutiktina su atsakovu, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui nėra privalu atsiliepti į darbdavio skambučius ar skaityti jo elektroninius pranešimus, tačiau šiuo atveju atsakovas neneigia, kad perskaitė pranešimą ir žinojo jo turinį, tačiau net nebandė išsiaiškinti, kodėl jame nurodyta sekančią dieną atvykti dirbti, nors jo atostogos nėra pasibaigusios, o akcentavo tik tai, kad pranešimą išsiuntė, jo manymu, darbdavio neįgaliotas asmuo, teigė manąs, kad tai darbdavio "provokacija".

Iš kitos pusės, ieškovui 2017-09-13 elektroniniu paštu siųstas 2017-09-12 pranešimas dėl pasiaiškinimo bei registruotu paštu siųstas 2017-09-13 pranešimas dėl pasiaiškinimo nėra pakankamai informatyvūs - juose išsamiai nenurodytos aplinkybės, pagal kurias darbdavys pripažino, kodėl ieškovas 2017-09-12 privalėjo būti darbe, nenurodyta, kad darbuotojas tokiais veiksmais įtariamas padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam gali būti skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant pateiktam tinkamo turinio reikalavimui pasiaiškinti, darbuotojas, besinaudojantis advokato pagalba, tikėtina, kitaip sureaguotų į reikalavimą ir pasiaiškintų, ar bent bandytų paaiškinti, dėl neatvykimo į darbą priežasčių. Tokiu būdu aplinkybės dėl neužfiksuoto nedarbingumo laikotarpio, manytina, būtų paaiškėjusios žymiai anksčiau ir drausminė nuobauda dėl tų aplinkybių, dėl kurių ji šiuo atveju buvo pritaikyta, negalėtų būti taikoma. Svarbu tai, jog šis atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda, todėl turi būti griežtai paisoma DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo procedūros, kas šiuo atveju buvo padaryta tik iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad apie tai, jog atsakovo nedarbingumas tęsėsi iki 2017-08-28 ir jis, atitinkamai, turi teisę į kasmetines atostogas iki 2017-09-18, tuo metu žinojo tik pats darbuotojas, kuris, kaip minėta, apie tai darbdavio neinformavo. Remiantis tuo metu turima informacija ir atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas jokiu komunikavimo būdu neteikė paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą nuo 2017-09-12 ir nevyko į darbą 6 darbo dienas po to, akivaizdžiai suprasdamas, kad darbdaviui yra kilę neaiškumų, manytina, kad darbdavys net negalėjo numatyti, kada darbuotojas iš viso atvyks ir ar atvyks į darbą. Kadangi darbuotojas iki reikalavime pasiaiškinti nurodyto termino (t.y 2017-09-18) ir vėliau 2017-09-19, net palikdamas darbdaviui kitus dokumentus ir apie tai pranešdamas sms žinute, jokio paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė (o pagal VSDFV duomenis, jo nedarbingumas pasibaigė 2017-08-21, taigi, darbdavys pagrįstai manė, kad darbuotojas privalo grįžti į darbą po pratęstų atostogų 2017-09-12), tai darbdavys pagal jo tuo metu turimus duomenis pagrįstai laikė, kad darbuotojas nevyko į darbą pasibaigus kasmetinėms atostogoms be svarbių priežasčių, be darbdavio žinios ir sutikimo, nevykdė darbdavio nurodymų, todėl sekančią darbo dieną po reikalavime pasiaiškinti nurodytos datos, jo įsitikinimu, pagrįstai skyrė darbuotojui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes iš darbuotojo elgesio negalėjo tikėtis, kad jis dirbs toliau.

Taigi, paties darbuotojo elgesys, vengiant konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo su darbdaviu, įtakojo darbdavio sprendimą nutraukti su atsakovu darbo santykius, skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurį, pagal tuo metu darbdavio turimą informaciją, darbdavys pagrįstai manė, kad darbuotojas yra padaręs nevykdamas į darbą be pateisinančių priežasčių ir darbdavio sutikimo 6 darbo dienas.

Kita vertus nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybei, kad darbuotojas neturėjo svarbios priežasties nevykti į darbą. Priešingai, šią svarbią priežastį darbuotojas turėjo, tačiau ši svarbi priežastis buvo žinoma tik jam vienam ir liko žinoma jam vienam dėl akivaizdžios komunikavimo su darbdaviu stokos.

Kadangi atsakovas nepageidauja būti gražintas į darbą pas ieškovą, tai jis į buvusį darbą negrąžinamas. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 6 dalimi, teismas pripažįsta, kad darbo sutartis taip ieškovo ir atsakovo nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.