Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-504-135/2013

Teisėjas Mindaugas Klemenis Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00979-2011-1

2013 m. birželio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant ir apimant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pakirta bausmė subendrinta su 2012-09-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš D. T. nukentėjusiajam T. K. 500,00 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiajai J. S. 650,00 Lt turtinės žalos, ADB „E. L.“ 1599,00 Lt turtinės žalos atlyginimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 12 d., apie 22.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S., koridoriuje, rankomis pastūmė nukentėjusiąją J. S., šiai miegamajame kambaryje nukritus ant grindų, pridėjęs prie nukentėjusiosios kaklo peilį spaudė jį reikalaudamas pinigų, taip sukėlė J. S. fizinį skausmą, atėmė galimybę priešintis, ir pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausančius 650,00 Lt, padarydamas jai 650,00 Lt turtinę žalą.

Be to, D. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 10 d., apie 8.00 val., prie darbo biržos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini),, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam T. K., taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė jo rankose laikytą D. K. priklausantį 1599,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95 8GB“, padarydamas nukentėjusiajai D. K. 1599,00 Lt turtinę žalą.

Be to, D. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.05 val., atėjęs į UAB „M.“ prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), iš lentynos į prekybos salėje buvusį UAB „M.“ priklausantį pirkinių krepšelį įsidėjo 2 vnt. 0,7 litrų talpos brendžio „Alita VO-38%“,, kurio vieno vertė 36,99 Lt, 2 vnt. viskio „Jack Daniel“, kurio vieno vertė 73,99 Lt, 1 vnt. brendžio „Torres“ su dėže, kurio vertė 45,99 Lt, paskui su krepšeliu ir minėtomis prekėmis išėjo pro prekybos salėje esančius automatinius įėjimo vartelius, nesusimokėjęs už prekes ir išsinešdamas UAB „M.“ priklausantį 25 Lt vertės prekių krepšelį, iš prekybos centro pasišalino, taip pagrobė svetimą UAB „M.“ priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas UAB „M.“ 292,95 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nėra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados dėl tokios nuteistojo D. T. nusikalstamos veikos kvalifikacijos nėra pagrįstos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., pripažino, kad 2011-12-12 jis pagrobė iš nukentėjusiosios J. S. jos turėtus pinigus – 650,00 Lt ir tai padarė rankomis pastūmęs nukentėjusiąją, dėl to ji nugriuvo ant grindų, ir, panaudojęs peilį, spaudė peilį prie nukentėjusiosios kaklo, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir atėmė galimybę priešintis. Tačiau kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniu skundu bei išklausiusi nuteistojo, sprendžia, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis D. T. minėtą veiką padarė pargriaudamas nukentėjusiąją ir panaudodamas peilį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie tai, jog 2011-12-13 naktį buvo apiplėšta J. S., policija gavo pranešimą 2011-12-13 1.25 val. iš nukentėjusiosios kaimynės, kuri pranešė, kad kieme buvo apiplėšta moteris, kuriai iš rankų buvo išplėšta rankinė (1 t., 4 b. l.). J. S. protokole-pareiškime policijai 2011 m. gruodžio 13 d. 2.50 val. nurodė, kad į jos butą 2011-12-13, apie 0.30 val., parėjo anūkas M. S. su draugu, anūkas prašė pinigų, ji jam davė 20 Lt, po to anūkas iš buto išėjo, o jo draugas pasiėmė ir virtuvės stalčiaus peilį, pridėjo prie gerklės ir grasindamas papjauti prašė atiduoti pinigus, ji jam atidavė pasą su 700 Lt, vaikinas iš karto po to išėjo iš buto ir su savimi išsinešė ir peilį (1 t., 6 b. l.). 2012-12-13, iškart po pareiškimo parašymo apklausiama kaip liudytoja, J. S. nurodė analogiškas aplinkybes papildomai nurodydama, kad vaikinas jos su peiliu nesužalojo, o paėmęs pinigus ją nustūmė į miegamąjį kambarį, gavęs pinigus iš karto išėjo iš buto (1 t., 29 b. l.). 2012-01-17 papildomos apklausos metu J. S. nurodė, kad jai gulint lovoje į jos kambarį įėjo anūkas ir paprašė pinigų, ji jam davė 50 Lt, dar jiems būnant kambaryje, jai gulint lovoje pro duris įėjo D. T., matė, kad jis stovėjo koridoriuje ir laukė, anūkas, gavęs pinigus, iš buto išėjo, tuo metu ji (nukentėjusioji) stovėjo ties miegamojo durimis, tuo metu anūko draugo nebuvo, tačiau, kai ruošėsi eiti gulti, pasisukusi pamatė, kad D. ateina iš virtuvės, matė, kad jis rankose laiko kažkokį daiktą, pagalvojo, kad tai žirklės, tačiau pastebėjo, kad tai peilis. Nurodė, kad vaikinas ją stumtelėjo į miegamąjį kambarį, ji nugriuvo kambaryje ties lova ant grindų, krito ant kairio šono, susidaužė ranką, mano, kad buvo praradusi sąmonę, nes atsibudo jau paguldyta lovoje skersai, o šalia stovėjo D., prie kaklo jis buvo pridėjęs peilį ir spaudė, reikalavo pinigų, ji pinigus su pasu atidavė ir vaikinas iš karto pasišalino iš buto, tada ji, kaimynės padedama, išsikvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad po įvykio į medikus nesikreipė, nes ranką buvo tik susitrenkusi, tai sukėlė fizinį skausmą. Ryte anūkas grįžo namo, ji jam viską papasakojo, anūkas pasilenkęs po lovą rado pasą (1 t., 31–32 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad anūkas parėjo apie 8.30 val. vakaro, kartu parsivedė ir draugą, draugas liepė duoti pinigus, ji pasakė, kad neturi, ir norėjo išeiti pas kaimynę, jos neišleido, užstojo duris, po to nuėjo į virtuvę, ir ji pamatė vaikino rankose kažką blizgančio, jis ją (nukentėjusiąją) pastūmė, ir ji nuvirto, sulaužė ranką. Kaip ją į lovą įtraukė, nepamena. Jis pridėjęs peilį prie gerklės liepė atiduoti pinigus, ji ištraukė pasą su pinigais. Nukentėjusioji nurodė, kad daugiau nieko neprisimena, ryte grįžo M. (anūkas), pasas buvo pamestas po lova, iškart nenorėjo važiuoti į ligoninę, nevažiavo iki vasario 10 d. Teisme nukentėjusioji tvirtino, kad buvo sunkiai sužalota, penkis mėnesius išgulėjo ligoninėje. Paklausta, kur tuo metu, kai ji buvo apiplėšta, buvo anūkas, nukentėjusioji neprisiminė, patvirtino, kad policiją iškvietė kaimynė. Taip pat nurodė, kad prikišus peilį prie kaklo sužalota nebuvo (3 t., 41 b. l.).

Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusiosios anūkas M. S. parodė, kad 2011-12-12, jam būnant namie, apie 22.00 val., pas jį atėjo draugas D. T., paprašė cigaretės, jis jam davė ir liepė palaukti, o pats nuėjo į vonią nusivalyti batų, būdamas vonioje išgirdo lauko durų trinktelėjimą ir pagalvojo, kad išėjo D., D. daugiau nematė, močiutei liepė užsirakinti duris, išėjo pas draugą G., namo grįžo 2011-12-13, apie 5.00 val., grįžus jam močiutė J. S. papasakojo, kad jam (M. S.) išėjus iš buto, iš virtuvės su peiliu atėjo D. ir, grasindamas peiliu iš jos pagrobė 700 Lt (1 t., 37 b. l.). Papildomos apklausos metu M. S. nurodė beveik analogiškas aplinkybes papildomai nurodydamas, kad jam grįžus paryčiais į namus vizualiai jokių sužalojimų ant močiutės jis nematė, taip pat nurodė, kad vėliau močiutės pasą rado spintoje (1 t., 38 b. l.). Teisme M. S. parodė, kad dėl girtumo jis nelabai prisimina įvykio aplinkybes, patvirtino, kad iki įvykio šventė gimtadienį su D. T., po to kartu parėjo namo pasiskolinti pinigų, apie tai, kad buvo apvogta, jam papasakojo močiutė, pasakodama močiutė peilio neminėjo, prisiminė, kad močiutės pasą rado ne po lova, o savo kišenėje, taip pat nurodė, kad jokio peilio po įvykio pas D. nematė (2 t., 41–42 b. l.).

Pats nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl J. S. apiplėšimo pripažino tik iš dalies ir nurodė kitas aplinkybes, nei liudytojas ir nukentėjusioji. D. T. teigimu, jis 2011-12-12 su M. S. vartojo alkoholinius gėrimus, M. S. pasiūlė eiti pas jo močiutę, jiems nuėjus pas J. S., M. pradėjo prašyti pinigų, bet nukentėjusioji nenorėjo duoti, M. prašė apie pusvalandį, tada J. S. ištraukė pasą ir ketino M. duoti pinigų, kurie buvo sudėti į pasą, o M. galvos mostu ir žvilgsniu parodė, kad jis (D. T.) pagrobtų pasą su visais pinigais, tada jis iš močiutės rankų ištraukė pasą ir pabėgo pro duris, kartu iš buto pabėjo ir M., kuris bėgdamas dar ištraukė telefono laidą, kad močiutė negalėtų paskambinti į policiją. Nuteistasis visą laiką tvirtino, kad jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė, jos nestūmė, peilio nebuvo paėmęs, smurto nenaudojo, o tik ištraukė J. S. iš rankų pasą su pinigais. Nurodė, kad išbėgus į lauką su M. S. pasidalijo pinigus per pusę, pasą atidavė M., po pinigų pagrobimo ėjo į parduotuvę ir toliau vartojo alkoholį (2 t., 94 b. l.). Teisme D. T. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad su M. S. vartojo alkoholį, vėliau ėjo pas jo močiutę pasiskolinti pinigų, močiutė išsitraukė pasą su pinigais, o M. akimis parodė į pasą, tada jis griebė pasą su pinigais ir pabėgo, jokio peilio nebuvo, M. S. tuo metu taip pat buvo bute (3 t., 20 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu tarp M. S. ir D. T. buvo atlikta akistata. Jos metu M. S. nurodė, kad tuo metu buvo gimtadienyje, po to parėjo namo ir močiutės prašė paskolinti pinigų, močiutė paskolino, D. šalia tuo metu nebuvo, kur jis buvo – bute ar laiptinėje, jis nežino, kai močiutė paskolino pinigus, jis dar nuėjo į vonią nusivalyti batų, o tuo metu D. nuėjo pas močiutę į kambarį, M. S. išėjus į laiptinę, D. dar buvo pas močiutę, o po to atėjo D., ir jie išėjo, D. pasakė, kad pavogė iš J. S. pinigus, jam davė 250 Lt. Teigė, kad įvykio metu buvo labai girtas, todėl negali visko atsiminti, smurto močiutės atžvilgiu nematė, o tai, kad D. pastūmė ir paėmė pinigus, jam kitą dieną papasakojo močiutė, imdamas iš D. T. pinigus, žinojo, kad jie vogti. Nuteistasis su tokiais parodymais nesutiko, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos metu. Akistatos metu ir D. T., ir M. S. pasiliko prie savo parodymų (2 t., 97–98 b. l.).

Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus matyti, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis D. T. pasiėmė peilį iš nukentėjusiosios virtuvės ir jį panaudojo prieš nukentėjusiąją J. S. iš pastarosios pagrobiant pinigus. Apie tai, jog nuteistasis grasino peiliu J. S., galima spręsti tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų, kurie, kolegijos nuomone, prieštaringi ir nenuoseklūs, be to, būtina įvertinti ir liudytojo M. S. parodymų nenuoseklumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien nukentėjusiosios parodymų apie tai, jog D. T. panaudojo peilį, nepakanka nustatytoms aplinkybėms patvirtinti.

Iš bylos matyti, kad, pranešant apie J. S. atžvilgiu atliktus neteisėtus nusikalstamus veiksmus, policijai buvo nurodyta, jog J. S. buvo apiplėšta kieme. Toks pranešimas patvirtina, kad apie įvykį pranešė J. S. kaimynė, tačiau rodo, kad kaimynei J. S. nurodė visiškai kitokias apiplėšimo aplinkybes, apie kurias vėliau pasakojo pareigūnams. Apklausiama pareigūnų apie įvykio aplinkybes J. S. iškart po įvykio nurodė, jog po to, kai padavė pinigus anūkui ir anūkas išėjo, D. T. jai pridėjo peilį prie gerklės, pastūmė į miegamąjį ir grasindamas reikalavo atiduoti pinigus, apie sužalojimus pareigūnams nukentėjusioji nieko nenurodė. Vėlesnėje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad, D. T. ją pastūmus, ji savo kambaryje nugriuvo, buvo praradusi sąmonę, o atsigavusi jau buvo paguldyta lovoje ir pamatė D. T. su peiliu jai prie gerklės, teigė, kad griūdama susitrenkė ranką, tačiau į medikus nesukreipė. Teisme J. S. tvirtino, kad įvykio metu D. T. atėjo su M. S. ir reikalavo pinigų, neleido jai išeiti pas kaimynę, grasino peiliu ir pastūmė, o ji griūdama susilaužė ranką, iš jos ištraukė pasą su pinigais, po to ji ilgai sirgo, kur buvo tuo metu anūkas, ji prisiminti ir teismui paaiškinti negalėjo. M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad D. T. pas jį atėjo pasiskolinti cigarečių. Ką jis darė, M. S. nematė, nes vienu momentu buvo vonioje, o vėliau išėjo iš namų neužrakinęs durų, o apie įvykį sužinojo tik iš nukentėjusiosios. Tačiau akistatos metu su nuteistuoju ir teisme M. S. nurodytos aplinkybės jau iš dalies sutapo su D. T. parodymais, t. y. ta dalimi, kad jie kartu iki įvykio vartojo alkoholį, o vėliau nuėjo pas nukentėjusiąją prašyti pinigų. Ir tik apklausiamas, ar matė, kaip D. T. apiplėšė J. S. panaudodamas peilį, tvirtino, kad nematė, tai motyvuodamas savo girtumu. Apie tai, kad kažkuriuo momentu jis buvo vonioje ir valėsi batus, M. S. teisme nebenurodė, teisme taip pat pripažino, kad pagrobtus pinigus su D. T. pasidalijo, o močiutės pasą rado savo kišenėje.

Aptarti įrodymai leidžia daryti tik tokią neginčijamą išvadą, jog nuteistasis D. T. matė, kad nukentėjusioji pase turėjo susidėjusi pinigus, ir tai jis pamatė tuo metu, kai nukentėjusioji skolino pinigų M. S., taip pat tai, kad pinigus su pasu D. T. iš nukentėjusiosios pagrobė ir pagrobtus pinigus pasidalijo su M. S., M. S. atidavė nukentėjusiosios pasą. Tačiau pažymėtina, jog to, kad nuteistasis D. T. turėjo tyčią užvaldyti pas nukentėjusiąją buvusį turtą panaudodamas peilį jos atžvilgiu, nenustatyta. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų ir apie tai, kad D. T. įvykio metu stūmė nukentėjusiąją, ir ši miegamajame nukrito ant grindų, nes, kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes ir sužalojimus davė nenuoseklius parodymus: protokole - pareiškime policijai apie stūmimą ir nugriuvimą iš viso nenurodė, apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad D. T. ją tik pastūmė į miegamąjį, vėliau nurodė, kad stūmė, ir ji parkritusi prarado sąmonę bei susitrenkė ranką, teisme teigė, kad D. T. ją stūmė, ji pargriuvo ir krisdama sunkiai susižalojo, tačiau byloje jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad D. T. ją stūmė ir pagriovė, nėra, kaip nėra ir duomenų, jog griūdama ji susilaužė ranką, dėl to ilgai gydėsi, kaip tvirtino teismo posėdyje. Toks nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas pagrįstai leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu remtis tik jais pagrindžiant D. T. kaltę dėl peilio ir smurto panaudojimo apiplėšiant J. S..

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, be to, byloje nėra surinkta kitų įrodymų, kurie patvirtintų juos, daroma išvada, kad nukentėjusiosios J. S. parodymai nėra patikimas įrodymų šaltinis. Dėl šių motyvų nuteistajam D. T. neinkriminuotinas peilio panaudojimas užvaldant pas J. S. buvusį turtą bei iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės, jog D. T. rankomis pastūmė nukentėjusiąją J. S., šiai miegamajame kambaryje nukritus ant grindų, pridėjęs prie nukentėjusiosios kaklo peilį spaudė jį reikalaudamas pinigų, taip sukėlė J. S. fizinį skausmą, atėmė galimybę priešintis.

Apeliacinė instancija, vertindama surinktus įrodymus, nustato, kad nuteistasis D. T. 2011 m. gruodžio 12 d., apie 22.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S., koridoriuje ištraukdamas iš J. S. rankų pasą su jame buvusiais pinigais, pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausančius 650,00 Lt, padarydamas jai 650,00 Lt turtinę žalą. Tokie nuteistojo D. T. veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi jis, ištraukdamas iš nukentėjusiosios rankų pasą su jame buvusiais pinigais nukentėjusiajai tai matant, tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą, priklausantį J. S..

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. S. pinigų pagrobimo keistina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., už kurią buvo nuteistas D. T., dėl J. S. priklausančio turto pagrobimo, yra sunkus nusikaltimas, o veika, į kurią šiuo procesiniu dokumentu yra perkvalifikuojamas jam inkriminuotas nusikaltimas, priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, todėl nuteistajam skirtina švelnesnė laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, skirdamas D. T. bausmę pagal BK 178 str. 2 d. atsižvelgia į tai, kad ši nusikalstama veika nuosavybei yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikaltimas buvo daromas savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti, D. T. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), pastarojo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vertinant D. T. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, neišnykus teistumui, iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 kartus, iš J. S. pinigus pagrobė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu niekur nesimokė ir nedirbo. Šios aplinkybės rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl, atsižvelgus į tai, taip pat į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, jam po nusikalstamos veikos perkvalifikavimo skirtina tos pačios rūšies, bet mažesnės trukmės bausmė. Įstatyme, reglamentuojančiame atsakomybę už aukščiau aptartą nusikalstamą veiką, yra numatytos ir kitos alternatyvios be laisvės atėmimo bausmės, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tokių alternatyvių su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimas nuteistajam D. T. nesvarstytinas.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., turi būti subendrintos LR BK 63 str. 1, 4, 5 dalių pagrindu su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme už LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, o paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, turi būti subendrinta su 2012-09-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį dėl D. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir bausmių bendrinimo pakeisti.

D. T. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl 650 Lt pagrobimo iš J. S. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir D. T. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su 2012-09-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Į D. T. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visą bausmės laiką, atliktą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.