Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1196-460/2011

2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12-164/2011 pagal ieškovės M. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovo E. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei ieškovės (apeliantės) M. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; santuoką, įregistruotą 1981 m. balandžio 25 d. Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 113) tarp ieškovės M. A. (A.) ir E. A., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes A., A.; ieškovei priteisti 6 000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF0AXXGCDAWR10687; atsakovui priteisti 72 000 Lt vertės 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.156 ha 38 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3 500 Lt vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6 000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W0L0TGF08X5132719; 1 000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WAUZZZ8AZMA017273; 600 Lt vertės šaldytuvą „Whirlpool ARZ 5200/S“; 800 Lt vertės skalbimo mašiną „Gorenje Prological (duomenys neskelbtini) P“; 5 000 Lt vertės odinį svetainės kampą su foteliu; 250 Lt vertės žurnalinį staliuką; 800 Lt vertės sekciją; 400 Lt vertės televizorių LG 70 cm įstrižainės; 200 Lt vertės kompiuterį „Intel Pentium 4“ su monitoriumi VEC M1-75F, spausdintuvu HP 656C ir kolonėlėmis „Creative SW 320“; 150 Lt vertės kampinę kompiuterio spintą; 300 Lt vertės miegamąją sofą-lovą; 4 000 Lt vertės miegamojo baldų komplektą; 200 Lt vertės dulkių siurblį „Electrolux Z 5621“; 500 Lt vertės vaizdo kamerą „Canon“; 500 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“, 1 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą; 2 000 Lt vertės stacionariai įmontuojamą stiklo keramikinę viryklę su orkaite GORENJE B50; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 65 850 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto padalyto turto dalį; priteisti iš ieškovės 1 756 Lt žyminio mokesčio ir 21,55 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo 2 156 Lt žyminio mokesčio ir 21,55 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo 66 Lt žyminio mokesčio, 1 210 litų advokato pagalbai apmokėti, 500 litų už turto vertinimą M. A. naudai.

1.2.1.1) 6 000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF0AXXGCDAWR10687;

1.2.1.2) kilnojamąjį turtą: 1 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą; 2 000 Lt vertės stacionariai įmontuojamą stiklo keramikinę viryklę su orkaite GORENJE B50; 600 Lt vertės šaldytuvą „Whirlpool ARZ 5200/S“; 800 Lt vertės skalbimo mašiną „Gorenje Prological (duomenys neskelbtini) P“; 5 000 Lt vertės odinį svetainės kampą su foteliu; 250 Lt vertės žurnalinį staliuką; 800 Lt vertės sekciją; 400 Lt vertės televizorių LG 70 cm įstrižainės; 200 Lt vertės kompiuterį „Intel Pentium 4“ su monitoriumi VEC M1-75F, spausdintuvu HP 656C ir kolonėlėmis „Creative SW 320“; 150 Lt vertės kampinę kompiuterio spintą; 300 Lt vertės miegamąją sofą-lovą; 4 000 Lt vertės miegamojo baldų komplektą; 200 Lt vertės dulkių siurblį „Electrolux Z 5621“; 500 Lt vertės vaizdo kamerą „Canon“; 500 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“;

2.1.1) 38 000 Lt vertės 0,156 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.2) 3 500 Lt vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.3) 6 000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W0L0TGF08X5132719; 1 000 Lt vertės lengvąjį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WAUZZZ8AZMA017273;

2.2) priteisti iš E. A. M. A. 12 650 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto padalytino turto dalį;

2.3) priteisti iš E. A. visas M. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliantė teismui pateikė šiuos argumentus: 1) civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti faktą, kad ginčo butas nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams; 2) kyla pagrįstų abejonių dėl teismo motyvo, kad šiame ginčo bute atsakovas gyveno nuo mažens su savo tėvais, net jei ir būtų tai nustatyta, šios aplinkybės negali patvirtinti nuosavybės teisės buvimo; 3) teismo motyvas, jog bandant taikiai bendru sutikimu nutraukti santuoką ir pasidalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovė M. A. sutiko, kad jai būtų mokama kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais; 4) apeliantės nuomone, ji ginčo butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes: 1994-12-20 sutartimi Nr. 9025 ginčo butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, už šį butą sumokėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais, daiktinė teisė – nuosavybės teisė į ginčo butą – įregistruota tik apeliantės vardu, o ne kaip bendroji jungtinė nuosavybė, 1994-12-20 sutartyje Nr. 9025 nėra numatyta, kad šį ginčo butą kaip bendraturtis įgyja ir atsakovas; 5) teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, inter alia privalo išspręsti turto padalijimo klausimą, todėl privalėjo sudarytu turto balansą, t. y. pirmiausiai nustatyti, koks turtas priskiriamas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kuris turtas yra asmeninės nuosavybės teise; 6) teismas, turėdamas duomenų, kurie buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais bei patvirtinti paties atsakovo, kad atsakovas neturi piniginių lėšų, bei priteisdamas atsakovui turtą, o ieškovei atitinkamai atsakovo mokamą kompensaciją, priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė M. A. ir atsakovas E. A. susituokė 1981 m. balandžio 25 d. Santuoka įregistruota Telšių r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 113 (t. 1, b. l. 6). Apeliantė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Pagal šalių paaiškinimus, nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai ir nebeveda bendro ūkio (t. 1, b. l. 177).

Byloje šalys labiausiai nesutaria dėl to, kam po santuokos nutraukimo turi atitekti 72 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų reikalavimų

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui tvirtina, kad ginčo butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, jog „santuokos metu įsigijome turto, kuris mums dabar priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai – 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 2, 85). Atsiliepime į priešieškinį apeliantė pretenzijų, kad ginčo butas jai paklauso asmeninės nuosavybės teise, nereiškė. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė nuo 1994 metų iki apeliacijos pateikimo (2011-04-18) būtų reiškusi pretenzijas dėl ginčo buto jai pripažinimo asmeninės nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat materialinio pobūdžio atsikirtimus (CPK 312 straipsnis). Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys to neginčija, šiuo atveju yra nagrinėjamas ne vaikų išlaikymo klausimas, ne vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, o šalių turto dalijimo klausimas, todėl negali būti taikoma šių taisyklių išimtis - leidimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35-2009).

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyto ieškinio dalyko pakeitimo sąlygos buvo galimos tik pirmosios instancijos teisme, todėl atmestinas apeliantės prašymas pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei M. A. ir į dalytino turto balansą santuokos nutraukimo metu netraukiamas (CPK 7, 301 straipsniai, CPK 312 straipsnis, CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Be to, bylos šalys susituokė 1981-04-25. Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ypatingai pabrėžtina, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje apeliantės pozicija atitiko buto privatizavimo metu –1994-12-20 – galiojusio Santuokos ir Šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas. Šioje teisės normoje buvo nustatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip bylai teisiškai nereikšmingus kitus apeliantės argumentus dėl ginčo buto jai asmeninės nuosavybės teise pripažinimo.

Dėl kitų apeliantės argumentų

Apeliantė teigia, jog civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti faktą, kad ginčo butas nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas teigė, jog iki buto privatizavimo butas priklausė jo tėvams, byloje atsakovas reikalavimą priteisti butą natūra grindė tuo, jog šiame bute jis su tėvais, kuriems jis buvo paskirtas, ir kitais šeimos nariais gyvena nuo vaikystės (t. 1, b. l. 69), todėl šiame kontekste pirmosios instancijos teismo sprendime pavartotas žodis „priklausė“ negali būti tapatinamas su turto nuosavybės teise CK 4.37 str. prasme. Pabrėžtina, jog apeliantė ir neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas ginčo bute užaugo ir ten prabėgo jo vaikystė. Teisėjų kolegija nurodo, jog tokių aplinkybių įrodinėti nereikia, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo nustatyti ir konstatuoti aplinkybių, susijusių su atsakovo gyvenimu ginčo bute (CPK 182 str. 5 p., CPK 187 str.).

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, jog bandant taikiai bendru sutikimu nutraukti santuoką ir pasidalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovė M. A. sutiko, kad jai būtų mokama kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, jog 2011-03-04 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė į atsakovo advokato klausimą atsakė: „pripažįstu, kad buvome sutarę dėl taikos sutarties sudarymo taip, kad atsakovui liktų butas, o man piniginė kompensacija“ (t. 1, b. l. 178). Apeliantė neneigė ir fakto, kad prieš bylos nagrinėjimą jai už visą atsakovui atitenkantį turtą buvo pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija (t. 1, b. l. 178). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms matyti, kad apeliantė sutiko, kad jai būtų mokama kompensacija, tik keisdama savo nuomonę ji nesutiko su pasiūlytos 72 500 Lt kompensacijos dydžiu. Be to, iš minėto posėdžio protokolo akivaizdu, kad buvo padaryta pertrauka, kad būtų galima atsakovo paklausti, ar atsakovas sutinka ieškovei sumokėti jos norimą 100 000 Lt sumą, tačiau gavus neigiamą atsakymą, apeliantė dėl piniginės kompensacijos persigalvojo ir paprašė „atvirkštinio varianto“ nei taikos sutartyje, t. y. ji pasiūlė atsakovui sumokėti taikos sutartyje nustatytą 72 500 Lt kompensaciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog nėra jokių rašytinių įrodymų, kad apeliantė sutiko, kad jai būtų mokama kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį (CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str. 1 d.).

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, inter alia privalo išspręsti turto padalijimo klausimą, todėl privalėjo sudarytu turto balansą, t. y. pirmiausiai nustatyti, koks turtas priskiriamas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kuris turtas yra asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas sprendime yra aiškiai nustatyta, jog „bendras turto balansas yra 143 700 Lt vertės, kiekvienam atitenka už 71 850 Lt vertės turto“, teismas nustatė, koks turtas priskiriamas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kuris turtas yra asmeninės nuosavybės teise, todėl ir šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d., CPK 178 str.).

Dėl turto padalijimo

Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto – buto – nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008;2009 gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Nagrinėjamoje byloje konstatuoti priešiški sutuoktinių santykiai, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (t. 1, b. l. 35, 37, 40–41) (CPK 178 str.). Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai, jog butas yra specifinio išplanavimo – turi du pereinamus kambarius, todėl tuo atveju, jeigu butas būtų padalytas, nebūtų galimybės atskirti ieškovės ir atsakovo erdvių, todėl nebūtų užtikrintas jų siekis gyventi atskirai (t. 2, b. l. 25) (CPK 178 str.). Pabrėžtina, jog ir apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismo 2011-03-04 posėdžio metu pripažino, kad realiai buto padalyti neįmanoma, nes kiekvienas iš jų neturės savo erdvės (t. 1, b. l. 179). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirti sutuoktinių erdves yra būtina, nes bendraturčių galimybė kartu gyventi bute su pereinamais kambariais – nesant izoliuotų patalpų dėl šalių konfliktiškų veiksmų–yra neįmanoma (CPK 178 str., CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą pateikė duomenis, jog ieškinio pateikimo metu jos pajamos, sumokėjus privalomus mokesčius, sudaro vidutiniškai 1 412,17 Lt (t. 1, b. l. 43). Atsižvelgiant į privalomus mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kitus mokesčius, priteisus ginčo butą apeliantei, akivaizdu, kad jai piniginės kompensacijos sumokėjimas sutuoktiniui gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalės to padaryti. Pabrėžtina, jog abejones dėl kompensacijos išmokėjimo realumo išsklaido pati apeliantė, atsiliepime į priešieškinį pareiškusi, kad tik 9 850 Lt dydžio kompensaciją sugebėtų sumokėti atsakovui, o patikslintame ieškinyje apeliantė prašė priteisti jai daugiau turto tokiu santykiu, kad iš apeliantės atsakovui būtų priteista būtent 9 850 Lt dydžio kompensacija, o tai tik patvirtina realias apeliantės galimybes, t. y. realią ribą, kurią apeliantė pajėgi atsakovui sumokėti (t. 1, b. l. 84, 86) (CPK 178 str., CPK 185 str.). Ypatingai pabrėžtina, jog apeliantė priešingai – kaip tvirtą – vertina atsakovo turtinę padėtį. Byloje ji nurodė, jog atsakovas apie 10 metų dirba užsienyje, periodinėmis įmokomis pervesdavo pinigus šeimai į Lietuvą (t. 1 , b. l. 92–94), apeliantė suskaičiavo, kad atsakovas šeimai pervedė tik mažesnę dalį savo uždirbtų pinigų – apie 200 000 Lt, apeliantė neabejoja, jog atsakovas stabiliai uždirba (t. 1, b. l. 178) (CPK 178 str., CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo 2009-07-07 ieškančiojo darbo atmintinė nėra priežastis manyti, jog atsakovas negauna pajamų (t. 1, b. l. 72), iš bylos duomenų aišku, jog tuo metu atsakovas buvo patyręs traumą (t. 1, b. l. 35, 37), ir priešingai, byloje pateikti duomenys, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 60, 178).

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra būtina atskirti sutuoktinių erdves, t. y. priteisti vienam iš sutuoktinių ginčo butą, todėl tik įvertinus realias šalių galimybes atsakovui priteistinas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o apeliantei priteistina buto 72 000 Lt vertės kompensacija (CK 3.127 str. 3 d., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).

Kadangi atsakovui priteistinas ginčo butas, atmestinas apeliantės prašymas priteisti jai bute esančius baldus ir kitus daiktus, todėl buto baldus ir kitus daiktus tikslinga priteisti tokiu būdu, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas, t. y. atsakovui priteisiant 600 Lt vertės šaldytuvą „Whirlpool ARZ 5200/S“; 800 Lt vertės skalbimo mašiną „Gorenje Prological (duomenys neskelbtini) P“; 5 000 Lt vertės odinį svetainės kampą su foteliu; 250 Lt vertės žurnalinį staliuką; 800 Lt vertės sekciją; 400 Lt vertės televizorių LG 70 cm įstrižainės; 200 Lt vertės kompiuterį „Intel Pentium 4“ su monitoriumi VEC M1-75F, spausdintuvu HP 656C ir kolonėlėmis „Creative SW 320“; 150 Lt vertės kampinę kompiuterio spintą; 300 Lt vertės miegamąją sofą-lovą; 4 000 Lt vertės miegamojo baldų komplektą; 200 Lt vertės dulkių siurblį „Electrolux Z 5621“; 500 Lt vertės vaizdo kamerą „Canon“; 500 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“, 1 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą; 2 000 Lt vertės stacionariai įmontuojamą stiklo keramikinę viryklę su orkaite „GORENJE B50“ iš atsakovo apeliantei priteisiant šio turto kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.