- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-481-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00101-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-824-2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-824-2021 S. V. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 16 d., 10 val. 46 min., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Vaitkuškio k., Vilniaus rajoniniai keliai, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kur eismo juostas skiria siaura ištisinė linija.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi apelianto skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-294-759/2021 ir bylą perduoti nagrinėti pirmąja instancija pakartotinai arba panaikinti minėtą nutartį bei Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-824-2021 ir bylą nutraukti. Nutraukus administracinio nusižengimo bylą prašo priteisti procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Anot apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nepagrįstais duomenimis, byloje esančius jo kaltę dėl padaryto tariamo teisės pažeidimo paneigiančius įrodymus vertino netinkamai, dalies faktinių jo atsakomybę paneigiančių įrodymų nevertino, dalis faktinių aplinkybių buvo tiesiog iškreiptos.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog jis, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikdamas versiją, kad nusižengimo padarymo metu jam priklausantį automobilį vairavo kiti asmenys, pateikė duomenis tik po teismo įpareigojimo juos pateikti bylos nagrinėjimo metu, iki tol nedėjo jokių pastangų, kad padėtų policijos pareigūnams nustatyti šiuos asmenis, padaryta ignoruojant faktą, kad jis po to, kai jam buvo įteiktas įvykio protokolas, iki paskirto bylos nagrinėjimo Institucijoje, pateikė 2021 m. balandžio 29 d. pranešimą, kuriame nurodė duomenis, kam buvo perduotas jam priklausantis automobilis BMW X7. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., metu. Be to, 2021 m. liepos 8 d. vykusio posėdžio metu teismui pareikalavus pateikti įstatymo formą atitinkantį pranešimą, jį užpildė ir pateikė, taip pat papildomai nurodė aplinkybes dėl minėto automobilio perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, kad automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė šiai bendrovei naudotis jos veikloje, o už tai ši įmonė jam perdavė naudotis automobilį DODGE GRAND CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų gabenimui. Šias aplinkybes patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuris, be kita ko, pažymėjo, kad jo (S. V.) automobilis BMW X7 buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir įvardijo konkretų asmenį, kuris kovo 16 d. vairavo šią transporto priemonę, tai yra V. O.. Anot S. V., minėti duomenys yra administracinio nusižengimo byloje, jie yra aiškūs ir nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir, priešingai nei liudija bylos faktinės aplinkybės, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog jis procese elgėsi pasyviai. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, jei kilo abejonių dėl subjekto, valdžiusio transporto priemonę įvykio, dėl kurio jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, tikrumo, apelianto įsitikinimu, privalėjo papildomai išsiaiškinti šį faktą, įpareigodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. G. pateikti atitinkamus dokumentus, liudijančius minėtą aplinkybę, nes tik jo žinioje buvo dokumentai dėl automobilio nuomos sutarties. Nepaisant to, teismas padarė nepagrįstą ir šališką išvadą, jog jis nenurodė konkretaus asmens, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tiek Institucijos pareigūnams, tiek teismui jis davė tokius pačius paaiškinimus, o faktas, kad pirminiu paaiškinimu nepažymėjo visų įstatyme reikalaujamų duomenų, galėjo būti išaiškintas dar iki priimant 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą, tačiau pareigūnai to nepadarė, nors privalėjo. Teismui buvo nurodyta, kokiu pagrindu transporto priemonė perduota ir kokiam tikslui. Perduota tam pačiam subjektui, kaip ir nurodyta jo pirminiame paaiškinime institucijai. Teisme visos aplinkybės buvo detalizuotos, tad visiškai nelogiška teismo išvada, jog jo teiginiai, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, kuriuos patikrinus būtų galima iš naujo spręsti klausimą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų R. M. ir E. Č. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi ir nesudarė prielaidos tvirtinti, kad policijos pareigūnai buvo subjektyvūs atpažindami S. V., yra prieštaringa. Tai galima patvirtinti sistemiškai įvertinus byloje esančius duomenis: pareigūnų tarnybinius pranešimus, institucijos į bylą pateiktą vaizdo medžiagą bei pačių pareigūnų parodymus teisme. Pasak apelianto, įvertinus, neva jo padaryto pažeidimo užfiksavimo aplinkybes, matyti akivaizdus pareigūnų melagingų parodymų davimo faktas. Abu pareigūnai į administracinio nusižengimo bylą pateikia kone identiškus tarnybinius pranešimus, kurie savo turiniu prieštarauja byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Vienas iš byloje keltų klausimų, ar pareigūnai galėjo atpažinti automobilį vairavusį asmenį, kuomet pareigūno E. Č. vairuojama spec. transporto priemonė prasilenkė su BMW X7. Anot apelianto, iš vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, jog transporto priemonės prasilenkia nesustodamos. Tik jau po prasilenkimo tarnybinis automobilis sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Nepaisant to, pareigūnai pažymi, kad jiems buvo gerai matomas asmuo, vairavęs automobilį, kas nėra logiškai pagrindžiama bei visiškai prieštarauja realybei. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareigūnų ir BMW X7 automobilių prasilenkimo suminis greitis galėjo būti didesnis nei 50 km/h. Šią aplinkybę patvirtino ir tarnybinį automobilį vairavęs E. Č. nurodydamas, kad pro jų spec. transporto priemonę pravažiavo 50–60 km/h greičiu. Pastarasis posėdžio metu pažymėjo, kad BMW X7 valstybinius numerius įsiminė iš automobilio priekio, bet ne iš galo, o iš vaizdo įrašo girdėti, jog pareigūnų dvejonės dėl valstybinių numerių identifikavimo trunka kone visą vaizdo įrašą, tai yra iš karto po prasilenkimo momento, iki kol spec. priemonė sustabdoma. Taigi, apelianto vertinimu, nėra jokio pagrindo kalbėti apie tai, kad pareigūnai galėjo įsiminti automobilyje sėdintį vairuotoją ar juolab tamsiaplaukę keleivę, kaip nurodė R. M.. Be to, nepaisant prasilenkiamų transporto priemonių greičio, pareigūnai absoliučiai negalėjo įžvelgti vairuojančio asmens veido bei kitų asmenį identifikuojančių savybių. Juolab teigti, kad BMW X7 vairuojantis asmuo sulėtino greitį ir pažiūrėjo į pareigūnus, o pareigūnai dar davė nuorodą sustoti, yra absurdiška. Be kita ko, automobilių salonai yra patalpos, į kurias dėl transporto kėbulo struktūros, stiklų storio ribotai patenka šviesa, tai yra žiūrint iš išorės automobiliuose esantys objektai mažiau matomi nei lauke. Kaip girdėti iš vaizdo įrašo, pareigūnai vos tespėjo identifikuoti valstybinius numerius, tad ir jų dėmesys buvo nukreiptas į bandymą juos nustatyti. Apelianto įsitikinimu, visų šių faktorių visuma rodo, jog pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose iškreipia faktines aplinkybes. Taip pat S. V. pažymi, kad jo atstovas prašė teismo paskirti ekspertizę dėl greičio ir matymo kampo, siekiant nustatyti prasilenkiančių automobilių suminį greitį ir matomumą, identifikuojant automobilį valdantį asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Apelianto teigimu, abejonių objektyvumu kelianti aplinkybė yra ir tai, kad tarnybiniai pranešimai surašyti kovo 18 d., tai yra po dviejų dienų po įvykio, kuomet jis buvo atvykęs į komisariatą. Jam tuo metu buvo įteiktas administracinių nusižengimų protokolas, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, yra nurodyta visiškai kita pažeidimo data. Pareigūnai, duodami parodymus teisme, negalėjo prisiminti, ar tuo laikotarpiu reikėjo dėvėti apsaugines kaukes, ar ne, tiksliai negalėjo prisiminti, ar jis buvo su kauke, nors tuomet buvo griežti reikalavimai dėvėti kaukes ir komisariate tai buvo privaloma. Nepaisant to, kad atvykęs į komisariatą buvo su kauke, pareigūnai teigė jį identifikavę kaip asmenį, vairavusį automobilį.
3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek teismas, tiek pareigūnai daro išvadą, jog jis piktnaudžiauja procesu ir vengia nurodyti aplinkybes dėl kovo 16 d. įvykių. Tačiau, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jo atžvilgiu buvo tarytum slepiama bylos medžiaga (policijos pareigūnai nevykdė jo prašymo susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų nurodyti, kas vairavo transporto priemonę BMW X7, kol jis nenuvyko į komisariatą, ir jam visgi nebuvo atsiųstas vaizdo įrašas). Teismo neįtikino faktas, kad įvykio metu jis nuosavybės teise turėjo 5 transporto priemones (prideda duomenis) ir nežinodamas įvykio aplinkybių negalėjo aiškiai pasisakyti dėl to, kokia transporto priemonė yra užfiksuota tariamo pažeidimo metu ir kas ją galėjo tuo metu valdyti. Kuomet jam buvo pateikti visi bylos duomenys, tuomet nedelsdamas ir nurodė aplinkybes, kam buvo perduota transporto priemonė.
3.4. Skunde pažymima, kad nors asmuo negali būti nubaustas pagal ANK jo kaltę grindžiant prielaidomis, tačiau šiuo atveju pareigūnai kovo 16 d. įvykį kvalifikavo kaip pažeidimą. Pasak S. V., esant kelio ženklui Nr. 325 draudžiama lenkti automobilį, išskyrus atvejus, kuomet lenkiama transporto priemonė neviršija 30 km/h greičio. Pareigūnai teismo posėdžio metu šią išimtį pažymėjo, tačiau faktinį greitį įvertino subjektyviai, tai yra rėmėsi savo asmenine patirtimi. Pareigūnų teigimu, lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė, gabenusi didelį kiekį medienos, lenkimo metu buvo išvysčiusi kone 70 km/h greitį, tačiau iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pareigūnų parodymai prieštarauja realybei. Apelianto teigimu, sunkiasvorė transporto priemonė, vizualiai vertinant vaizdo medžiagą, visą įrašo laiką (38 s) važiavo panašiu greičiu. Tuo metu, kuomet ši transporto priemonė prasilenkinėjo su pareigūnų spec. priemone, pastaroji važiavo atbuline eiga (vaizdo įrašo 13–17 s). Ši vaizdo atkarpa rodo, kad abiejų transporto priemonių greičiai buvo kone vienodi – sunkiasvorė transporto priemonė pareigūnus, važiavusius atbuline eiga, aplenkė nežymiai didesniu greičiu. Pasak S. V., akivaizdu, kad tiek pareigūnai, tiek ir sunkiasvorė transporto priemonė negalėjo važiuoti didesniu greičiu nei 30 km/h, jau nekalbant apie pareigūnų akcentuotą 70 km/h greitį. Vien ši faktinė aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, net nepaisant to, kas tą transporto priemonę vairavo, tai yra nėra nusižengimo objektyviosios pusės. Taip pat skunde pažymima, kad policijos pareigūnų valdomo tarnybinio automobilio vaizdo įrašymo kamera techniškai nefiksavo priešais važiuojančių transporto priemonių greičio, o atliko tik filmavimo funkciją, todėl pažeidimas nustatytas ne konkrečiomis techninėmis priemonėmis (greičio matuokliu) ar atstovo inicijuota ekspertize (teikė teismui prašymą skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokiu greičiu važiavo lenkiama transporto priemonė, kuris buvo atmestas), o vien pareigūnų subjektyvia nuomone, priemonėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvumo. Dėl to, apelianto įsitikinimu, visiškai nelogiška teismo išvada, jog byloje surinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė prašo S. V. skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos manymu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra S. V. pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, o skundžiama nutartis ir Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimas priimti motyvuotai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. V. neigia padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, teigdamas, jog jis jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 16 d. nevairavo, ginčija paties nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apie padarytą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
6. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad S. V. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl S. V. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. V. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju S. V. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį kelio ženklo Nr. 325 Lenkti draudžiama (draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu) galiojimo zonoje, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kur eismo juostas skiria siaura ištisinė linija.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas kritikuoja teismo nutartį, kuria patvirtintas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, jog S. V. padarė jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Anot apelianto, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apskritai buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, nes lenkiamos transporto priemonės greitis vaizdo įraše nėra matomas ir nėra užfiksuotas kitomis techninėmis priemonėmis, ir tai, kad jam inkriminuotą nusižengimą padarė būtent jis. Apelianto vertinimu, lenkiama transporto priemonė važiavo ne didesniu nei 30 km/h greičiu, dėl to ją buvo galima lenkti net ir kelio ženklo Nr. 325 galiojimo zonoje. Be to, apelianto teigimu, policijos pareigūnai davė melagingus parodymus, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jie negalėjo identifikuoti jo kaip asmens, vairavusio nurodytą automobilį, taip pat jis pateikė duomenis apie tai, kad nurodytą automobilį protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo ne jis, dėl to nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nepagrįstais duomenimis, netinkamai vertino jo kaltę paneigiančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Patikrinęs skundžiamą nutartį apygardos teismas konstatuoja, kad visi apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti tiek policijos pareigūnų parodymais, tiek vaizdo įrašu, tiek ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priešingai nei skunde teigia S. V., policijos pareigūnų R. M. ir E. Č. parodymai vertintini kaip nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi bei paneigiantys apelianto keliamas versijas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais dėl šių pareigūnų parodymų patikimumo ir objektyvumo. Liudytojai R. M. ir E. Č. apklausti apylinkės teisme kategoriškai nurodė, kad gerai matė lenkimo momentą draudžiamoje vietoje, taip pat automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veidą, kurį įsidėmėjo automobilių prasilenkimo metu, kuomet jų tarnybinis automobilis susilygino su pažeidėjo automobiliu, tai yra per pažeidėjo automobilio kairės pusės vairuotojo langą, S. V., kaip automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui atvykus į policijos komisariatą po dviejų dienų iš veido bruožų ir plaukų (spalvos, kirpimo) atpažino šį asmenį, kaip automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją pažeidimo padarymo metu. Liudytojas E. Č. taip pat pažymėjo, kad įvykio metu kitos transporto priemonės važiavo leistinu, ne mažesniu greičiu, tai yra lenkiama transporto priemonė važiavo ne mažesniu nei 30 km/h greičiu, kuomet ją būtų galima toje vietoje aplenkti. Tokie šių liudytojų parodymai sutampa su R. M. ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nors S. V. teigia, kad į policijos komisariatą jis atvyko su kauke, todėl policijos pareigūnai jo negalėjo atpažinti, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia policijos pareigūnų parodymų teisingumo ir patikimumo. Iš tiesų, teismo posėdžio metu nei R. M., nei E. Č. negalėjo pasakyti, ar S. V. į policijos komisariatą atvyko su veido kauke ar be jos, tačiau jie aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad iš karto atpažino S. V. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai padarė ne tik iš veido bruožų, bet ir plaukų, šukuosenos, kurių, be abejonės, po kauke paslėpti neįmanoma.
11. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad liudytojų R. M. ir E. Č. parodymai prieštarauja byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Nors S. V. teigia, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūno E. Č. vairuojama spec. transporto priemonė prasilenkė su BMW X7 nesustodamos ir automobilių prasilenkimo suminis greitis galėjo būti didesnis nei 50 km/h, be to pareigūnų dėmesys buvo nukreiptas kitur, tai yra į valstybinių numerių įsiminimą, todėl jie niekaip negalėjo gerai matyti ir įsiminti BMW X7 automobilio vairuotojo ar juo labiau tamsiaplaukės keleivės, kaip nurodė liudytojas R. M., tačiau tai yra tik subjektyvus apelianto vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog jame nėra užfiksuotas automobilio BMW X7 ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio prasilenkimo momentas, kuomet šie automobiliai susilygino, tai yra tas momentas, kuriam esant policijos pareigūnai nurodė įsidėmėję BMW X7 vairuotoją. Kita vertus, iš byloje esančio vaizdo įrašo galima spręsti, kad automobiliai prasilenkia esant pakankamai nedideliam greičiui, kaip nurodė E. Č. – apie 50–60 km/h, be to, policijos pareigūnams sumažinus važiavimo greitį, taip pat vaizdo įraše matosi, kad BMW X7 šalia vairuotojo sėdi dar vienas asmuo, o tai patvirtina liudytojo R. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog šalia vairuotojo sėdėjo ir tamsiaplaukė moteris. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms, o policijos pareigūnams matomumas buvo labai geras (jų neakino saulė, o BMW X7 vairuotojas buvo gerai apšviestas). Taip pat pažymėtina, kad automobilio BMW X7 valstybiniai numeriai yra išskirtiniai ir pakankamai lengvai įsimenami, tai yra jų įsiminimas nereikalauja didelio dėmesio ir susitelkimo, apie kurį skunde kalba apeliantas. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo gerai matyti ir įsiminti BMW X7 automobilio vairuotojo bei po dviejų dienų jo atpažinti.
12. Sutiktina su apeliantu, kad vaizdo įraše ar kitomis techninėmis priemonėmis nėra užfiksuotas lenkiamos transporto priemonės greitis, taip pat, kad lenkiama transporto priemonė yra didelių gabaritų ir su kroviniu, todėl jos važiavimo greitis galėjo būti mažesnis. Kita vertus, abu teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai R. M. ir E. Č. vienareikšmiškai nurodė, kad BMW X7 automobilio lenkiama didelių gabaritų transporto priemonė važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu, R. M. pažymėjo, kad krovininio automobilio greitis buvo apie 70 km/h. Iš vaizdo įrašo, priešingai nei teigia S. V., nematyti, kad krovininis automobilis lenkimo momentu galėjo važiuoti mažesniu nei 30 km/h greičiu, tai yra itin lėtai, ar kad šios transporto priemonės greitis visą laiką yra maždaug vienodas, nes iš vaizdo įrašo matosi, jog policijos pareigūnams įjungus švyturėlius priešinga kryptimi važiuojančios transporto priemonės sulėtino važiavimo greitį, todėl pagrindo netikėti policijos pareigūnais nėra. Tuo labiau, kad apelianto teiginiai apie didelių gabaritų transporto priemonės greitį yra paremti tik jo subjektyviu vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių vertinimu, kurio niekaip negalima pagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis BMW X7 visgi lenkė ne vieną, o dvi transporto priemones, todėl šiuo atveju net nėra būtina nustatyti tikslų lenkiamų transporto priemonių greitį, kadangi kelio ženklo Nr. 325 galiojimo zonoje galima lenkti tik pavienes transporto priemones (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu nei 30 km/h greičiu.
13. Dėl pačių policijos pareigūnų suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį nepagrįstai apkaltinti jam inkriminuoto nusižengimo padarymu, tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Policijos pareigūnai teisme patvirtino, jog nei vienas iš jų S. V. iki nagrinėjamo įvykio asmeniškai nepažinojo, jokie ryšiai jų nesiejo, pagrindo nepagrįstai apkalbėti S. V. jie neturėjo. Pareigūnai R. M. ir E. Č. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, kaip jau minėta jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina kita bylos medžiaga. Taigi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi tik deklaratyvūs pasvarstymai, kad policijos pareigūnai siekė turtinės naudos arba jų neteisėtus veiksmus nulėmė susidariusi nuomonė dėl apeliantui priklausančio prabangaus automobilio, šių teiginių nepagrindžiant jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nurodomi argumentai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški ar kad S. V. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, taip pat niekaip nepatvirtina, kad R. M. ir E. Č. davė melagingus parodymus ar kaip nors piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių buvo apklausti teismo posėdyje, o iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis S. V. surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas dėl neteisingai nurodytos nusižengimo padarymo datos ir S. V. buvo surašytas ir įteiktas naujas administracinio nusižengimo protokolas pagal visas ANK įtvirtintas procedūras, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės niekaip nebuvo suvaržytos ar pažeistos.
14. Apeliacinį skundą S. V. motyvuoja ir tuo, kad pažeidimo padarymo metu jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Anot apelianto, jis tiek Institucijai, tiek teismui pateikė duomenis, kas minėtu laiku naudojosi jo automobiliu, procese elgėsi aktyviai, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis nenurodė ar netinkamai nurodė asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, procese elgėsi pasyviai, yra nepagrįstos. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, S. V. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai, o skunde nurodomos aplinkybės bei papildomai pateikti dokumentai jo atsakomybės nagrinėjamu atveju nešalina.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi (nusižengimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, <...>. ANK 611 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, pažymėta, kad tuo atveju, jei administracinį nusižengimą, kuris užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, kad tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas, o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi būtent transporto priemonės savininkas.
16. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl kartu su administracinio nusižengimo protokolu kaip ir 2021 m. kovo 18 d., taip ir 2021 m. balandžio 2 d. (anuliavus ankstesnį administracinio nusižengimo protokolą) S. V. buvo įteiktas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriuo S. V. buvo informuotas apie tai, jog jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, jis turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusį instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (b. l. 12, 13). Pranešimas S. V. įteiktas po to, kai apeliantas, atvykęs į policijos komisariatą, policijos pareigūnams nurodė, jog nežino, kas vairavo jam priklausantį automobilį BMW X7. S. V. patvirtino, kad yra gavęs tiek 2021 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą, tiek minėtą pranešimą. 2021 m. balandžio 26 d. susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, S. V. 2021 m. balandžio 29 d. Institucijai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. 10.46 val. automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Kaip matyti, S. V. pranešimą pateikė praėjus beveik visam nustatytam terminui, be to, ne tik, kad nenurodė konkretaus asmens ir jo duomenų, kaip jo buvo prašoma, tačiau nurodė, jog pranešime nurodytas juridinis asmuo jo automobilį eksploatavo 2021 m. kovo 9 d. 10.46 val., tai yra ne pažeidimo dieną, nors tuo metu jam buvo žinoma, jog jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. kovo 16 d. 10.46 val. Taigi S. V. nenurodė asmens, valdžiusio ar naudojusio jam priklausantį automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, kaip to reikalauja ANK 611 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. V. jau nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, tai yra 2021 m. kovo 16 d. 10.46 val., jam priklausančią transporto priemonę BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė (ja naudojosi) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G., kad minėtą automobilį jis perdavė šiai įmonei naudotis jos veikloje, už tai įmonė jam perdavė naudotis automobilį DODGE GRAND CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų gabenimui, jokios sutarties sudarę nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. iš esmės patvirtino šias S. V. nurodytas aplinkybes ir teigė, jog jam perduotą naudotis automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo bei perdavė trečiajam asmeniui, tai yra V. O., tačiau nei jis, nei S. V. nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, minėtas liudytojas netgi nenurodė, kad su šiuo trečiuoju asmeniu buvo sudaryta kokia nors rašytinė nuomos ar kita sutartis. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu S. V. jau pateikė 2021 m. kovo 16 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 210316-1, kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama direktoriaus R. G., nuo 2021 m. kovo 16 d. 10 val. iki 2021 m. kovo 19 d. 17 val. išnuomojo automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. O., kopiją.
17. Nors apeliantas teigia, kad jis nežinojo, kokius duomenis reikia pateikti pareigūnams, manė, kad jo pateiktų duomenų pakanka, jo nebuvo prašoma pateikti konkrečių duomenų ar juos patikslinti, kad jam buvo sunku iš karto pasakyti, kas vairavo jo automobilį, nes jis įvykio metu nuosavybės teise turėjo 5 transporto priemones ir nežinodamas įvykio aplinkybių negalėjo aiškiai pasisakyti dėl to, kokia transporto priemonė yra užfiksuota tariamo pažeidimo metu ir kas ją galėjo tuo metu valdyti, tačiau tokie S. V. teiginiai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Iš bylos duomenų matyti, jog S. V. 2021 m. balandžio 2 d. pranešime buvo aiškiai nurodyta, kokius konkrečius duomenis jis privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų. Be to, nors, kaip teigia, jis įvykio metu nuosavybės teise turėjo ir daugiau transporto priemonių, todėl jam buvo sunku pateikti duomenis, tačiau iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad jis turėjo vienintelį BMW markės automobilį ir vienintelį automobilį tokiais išskirtiniais valstybiniais numeriais, o administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodytas tiek automobilis, su kuriuo buvo padarytas nusižengimas, tiek ir jo valstybiniai numeriai. Taip pat pažymėtina, kad jeigu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. O. 2021 m. kovo 16 d. iš tiesų buvo sudaryta automobilio BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tai S. V., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, ją galėjo gauti ir pateikti per pranešime nurodytą 30 dienų terminą, taip pat nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Ir tik gavęs apylinkės teismo nutartį, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jo teiginiai, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, kartu su apeliaciniu skundu jau pateikė minėtą nuomos sutartį, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar pateikta sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2021 m. kovo 16 d. Tuo labiau, kad apie tokią rašytinę sutartį net neužsiminė teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas R. G., dėl ko pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo apeliantas, būtų privalėjęs papildomai aiškintis šį faktą ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. G. pateikti atitinkamus dokumentus. Toks S. V. elgesys, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, iš tikrųjų rodo, jog jis sąmoningai klaidino tiek policijos pareigūnus, tiek teismą, nurodydamas vis kitas aplinkybes ar pateikdamas papildomus duomenis. Kita vertus, pažymėtina tai, kad net ir pateikta nuomos sutarties kopija šiuo atveju nepaneigia aplinkybės, jog S. V. galėjo vairuoti transporto priemonę, kadangi jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje esančių, aukščiau aptartų ir įvertintų duomenų visuma, o būtent: policijos pareigūnų R. M. ir E. Č., kurie atpažino S. V. kaip asmenį, kuris protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW X7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažeidė Kelių eismo taisykles, parodymais, vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės dėl paties pažeidimo padarymo fakto, tačiau pabrėžtina, kad begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, o nutarimą priėmusiam pareigūnui ir apylinkės teismui nekilo abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodymų pakankamumo, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas.
18. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl S. V. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu S. V. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumą, įvertino visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad Institucijos paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (170 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, paskirtos vadovaujantis administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Turint omenyje, kad nenustatyta S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu S. V. paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė laikytinos proporcingomis ir teisingomis.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti S. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kadangi S. V. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl pagrindo svarstyti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.