Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutarties, kuria pateiktas skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-10-18 gautas G. K. skundas privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamojo proceso pradėjimo D. K. atžvilgiu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutartimi G. K. skundas nepriimtas ir jam grąžintas. Teismas konstatavo, kad G. K. teismui pateiktas skundas privataus kaltinimo tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. numatytų reikalavimų.

G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 1, 2 d., numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu, skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šie skundui ar pareiškimui privataus kaltinimo tvarka keliami reikalavimai iš esmės atitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau BPK 412 str. 1, 2 d. numatyta, kad tokiu atveju skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis gali pateikti duomenis teismo posėdyje, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Aprašant veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7–337/2006) turi būti nurodomas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymų leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad privatus kaltintojas teismui privalo pateikti skunde nurodytus faktus patvirtinančius duomenis. Tačiau nagrinėjamame G. K. skunde juokia medžiaga nebuvo pateikta. Pareiškėjas nurodo datą, kada galimai buvo išspausdintas dienraštis, tačiau teigdamas, kad straipsnis iki šiol neišimtas iš interneto, nenurodo jokios internetinės nuorodos, kur publikuojamas šis straipsnis. Be to, pareiškėjas ne tik nepateikė jo skunde išdėstytą kaltinimą patvirtinančių įrodymų, tačiau ir nepateikė prašymo teismui šiuos duomenis gauti. Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie gali tapti įrodymais, tačiau konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Pažymėtina ir tai, kad skunde suformuluotame kaltinime neaiškiai ir nekonkrečiai aprašytos veikos. G. K. skunde taip pat nurodo, kad „tokiuose jo veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų BK 154 str. 1 ir 2 d., BK 155 str. 1 d.“, t.y. nurodo tris galimas nusikalstamas veikas, tačiau iš skundo lieka neaišku, kokiais būtent veiksmais kokios konkrečiais iš šių veikų padarytos. Teigdamas, kad D. K. spaudos leidinyje jį įžeidė, bei šmeižė, G. K. nenurodė kokiais veiksmais buvo įžeistas, o kokiais šmeižiamas. Tiek šmeižimas, tiek įžeidimas turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau aprašant nusikalstamų veikų padarymu kaltinamo asmens galimai parašytus neteisėtus žodžius ar kt., jų padarymo eiliškumą, seką, bei nurodant, kurie teiginiai ar žodžiai buvo įžeidžiantys, o kurie šmeižiantys, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, dėl kurių asmuo mano, jog jis yra įžeistas ar šmeižiamas, o tuo pačiu ir užtikrintų kaltinamo asmens teisę gintis nuo reiškiamų kaltinimų.

Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti pakankamai išsamių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Be to, pastebėtina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutartis, kuria grąžintas skundas pareiškėjui dėl BPK 412 str. reikalavimų neatitikimo, pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Įvertinęs skundo argumentus bei pateiktą skundo medžiagą teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto teismo 2012-11-07 nutartis, kuria G. K. skundas dėl bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka D. K. atžvilgiu buvo nepriimtas ir jam grąžintas, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-07 nutartį.

Nutartis neskundžiama.