- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- II-99-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00258-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- M. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. (asm. dok. M. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą M. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad M. N., 2017 m. gegužės 6 d., 11 val. 37 min., Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš trečios eismo juostos, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į protokolą įrašytas administracinis nurodymas iki 2017 m. gegužės 21 d. sumokėti 30 Eur (b. l. 33-35).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gegužės 31 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistė surašė M. N. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskirta 60 Eur bauda (b. l. 31).
2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjus M. N. skundą, 2017 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriuo M. N. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, papildomam tyrimui atlikti (b. l.15-20).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 17 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistas surašė M. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, 2017 m. gegužės 6 d., 11 val. 37 min., Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš trečios eismo juostos, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, žmonės nenukentėjo (b. l. 8-9).
2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos specialistė surašė M. N. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskirta 70 Eur bauda (b. l. 6).
2018 m. kovo 7 d. teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens M. N. skundas dėl 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos AVPK nesurinko jokių papildomų įrodymų, jog jis padarė administracinį nusižengimą, o pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo jo veiksmai. Klaipėdos AVPK pareigūnai atlikdami papildomą tyrimą pakartotinai apklausė jį ir kito automobilio vairuotoją, surašė naują administracinio nusižengimo protokolą. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 3-5).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N. palaikė pateiktą skundą ir paaiškino, kad policijos pareigūnai jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, pakartotinai apklausė jį ir kito 2017 m. gegužės 6 d. eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoją. O po to, 2018 m. sausio 17 d. surašė jam naują administracinio nusižengimo protokolą, 2018 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo už tą patį pažeidimą skyrė 70 Eur.
Duodamas paaiškinimą teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. M. N. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 6 d. važiavo apsipirkti į parduotuvę „Depo“, kartu važiavo žmona, uošvienė ir vaikai. Apsipirkę važiavo atgal, išsuko iš parduotuvės „Depo“ į Šilutės plentą, tada žiedinėje sankryžoje prie „Banginio“ palaukė, kol nebus mašinų iš kairės pusės ir pradėjo važiuoti. Važiavo iš antros eismo juostos į antrą eismo juostą žiedinėje sankryžoje, VW automobilio nematė. Pajuto kažkokį trinktelėjimą, lyg būtų per duobę ar šulinį pervažiavęs. Po to, važiuodamas toliau pastebėjo, kad gale, taip pat antroje juostoje sustojęs automobilis. Tada M. N. sustojo. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Paskambino į pagalbos tarnybą, jam paaiškino, kad galima nekviesti policijos ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o policiją reikia kviesti, jei nesutariama vietoje. Išlipo ir nuėjo prie kito vairuotojo, kuris pradėjo kaltinti M. N., jog tai jis kaltas dėl eismo įvykio. M. N. antrą kartą paskambino į pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavęs policijos ekipažas sustojo ir kalbėjosi su VW automobilio vairuotoju, M. N. priėjus prie pareigūnų, jie pradėjo sakyti M. N., kodėl šis nepildo deklaracijos, nes jis yra kaltas, ir jei nepasirašys, tada atvažiuos kitas ekipažas ir surašys protokolą. Po 15 min. atvažiavo kitas ekipažas. Vėl pradėjo kalbinti M. N., kad pasirašytų deklaraciją. Jam nesutikus, pradėjo forminti įvykį, matuoti atstumus, fotografuoti automobilius. Kad netrukdyti eismui automobiliai buvo patrukti į šalia esančią aikštelę, ten buvo surašytas protokolas, paaiškinimai. Girdėjo, jog policijos pareigūnas aiškina kitam vairuotojui ką jam rašyti paaiškinime. Vėliau ir jis pats rašė paaiškinimą, tačiau pastebėjo, kad pareigūnas, nesulaukęs jo paaiškinimo, neišklausęs kartu su juo važiavusių liudytojų paaiškinimų surašė protokolą. Policijoje M. N. susipažino tik su dalimi medžiagos, nes teisme pateikta daugiau medžiagos. M. N. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą ir joje važiavimo krypties nekeitė, važiavo antra eismo juosta. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis dešinysis sparnas. Mano, jog įvykis kilo dėl to, kad Volkswagen automobilis yra aukštesnis, galbūt jo vairuotojui M. N. vairuojamas Alfa Romeo automobilis buvo nematomumo zonoje.
Apklausiamas eismo įvykio dieną, 2017 m. gegužės 6 d., M. N. policijos pareigūnui pateiktame paaiškinime nurodė, kad apie 11 val. 30 min. važiavo iš parduotuvės „Depo“, nuo Dubysos g. link Baltijos pr. Kadangi iš žiedo turėjo išvažiuoti link autostrados, į žiedinę sankryžą įvažiavo iš antros eismo juostos. Važiuojant žiede pajuto kažkokį sutrenkimą. Iš karto nesuprato, tačiau pažiūrėjęs per galinį veidrodėlį pamatė sustojusį automobilį. Pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis ir iš karto sustojo. Mano, jog eismo įvykis įvyko VW vairuotojui netinkamai persirikiavus žiede. Nematė iš kur atsirado VW automobilis (b. l. 41).
Apklausiamas 2018 m. sausio 17 d. M. N. nurodė analogiškas eismo įvykio kilimo aplinkybes (b. l. 12).
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba atsiliepime į M. N. skundą nurodė, kad M. N. skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. vasario 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistas (b. l. 56-59). Į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teismo posėdyje 2017 m. rugpjūčio 8 d. liudytojas M. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 6 d. vairavo automobilį VW Krafter, važiavo nuo PC „Depo“ antra eismo juosta, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą važiavo į antrą eismo juostą, kai automobilis Alfa Romeo važiuodamas trečia eismo juosta iš karto įvažiavo į antrą eismo juostą ir tada automobiliai susidūrė. Iš karto po susidūrimo, tik įvažiavus į žiedinę sankryžą sustojo. Automobilis Alfa Romeo tuo pačiu metu įvažiavo į sankryžą, po susidūrimo jis nuvažiavo maždaug 100 m., sustojo jau prie kito išvažiavimo iš sankryžos. M. M. vairuotam automobiliui VW apgadintas priekinis bamperis, kairysis sparnas ir viduje smulkmenos, tą nustatė ekspertai. Matė, kad automobilis Alfa Romeo įvažiavo iš trečios eismo juostos, tame automobilyje buvo vaikas, pagyvenusi moteris ir jauna moteris. Po įvykio M. N. nelipo iš automobilio, jis kažkam skambino, vėliau prasidarė dureles, paklausė ar pripažįsta kaltę. M. M. nepripažinus kaltės, buvo iškviesti pareigūnai. Iš pradžių atvyko vienas ekipažas policijos, vėliau kitas. Automobiliai susidūrė tarp 12 val. ir 14 val. Kol tyrėjai neatvažiavo, automobiliai nebuvo patraukti. Paaiškinimą rašė pats, pareigūnas paaiškino kaip teisingai užpildyti paaiškinimą. Patvirtino 2017-05-06 duotus paaiškinimus. Tarp pareigūnų atvykimo buvo apie 20 min. tarpas. Paaiškinimus rašė „Peugeot“ centro aikštelėje.
Apklausiamas eismo įvykio dieną M. M. policijos pareigūnui pateiktame paaiškinime nurodė, kad važiavo nuo Dubysos g. link Baltijos pr., važiavo antra eismo juosta ir į žiedinę sankryžą įvažiavo į antrą eismo juostą. Tada jį kliudė automobilis, kuris kartu įvažiavo į žiedinę sankryžą iš trečios eismo juostos, kuris važiavo į antrą eismo juostą ir šonu atsitrenkė jo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Matė, kad atsitrenkęs automobilis stovėjo trečioje eismo juostoje, šalia jo vairuojamo automobilio (b. l. 40).
2018 m. sausio 11 d. pateiktame paaiškinime M. M. nurodė analogiškas eismo įvykio kilimo aplinkybes (b. l. 11).
Apklausiama 2017 m. rugpjūčio 8 d. teisme liudytoja V. K. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Automobilio VW vairuotojas aiškino, kad važiavo antra eismo juosta ir trečia eismo juosta važiavęs automobilis kliudė kairį šoną. O kitas, automobilio Alfa Romeo vairuotojas nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, automobilis VW važiavo pirma eismo juosta ir tada rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė Alfa Romeo automobilį. Pagal visus išmatavimus ir automobilių apgadinimus aiškiai matėsi, kad važiuojant pirma juosta, automobilis negalėjo persirikiuoti. VW automobiliui buvo apgadintas kairys sparnas ir bamperis, o Alfa Romeo automobiliui apgadintas dešinės pusės galinis bamperis ir sparnas. Įvykio vietoje dirbo su pareigūnu M. B.. Paaiškinimus abu vairuotojai rašė savarankiškai, jiems buvo paaiškinta tik kaip teisingai nurodyti laiką, vietą, tačiau faktines aplinkybes vairuotojai nurodė patys. Paprastai dėl eismo įvykių rašomas vienas tarnybinis pranešimas nebent būtų nukentėjusių asmenų.
Apklausiama 2017 m. rugpjūčio 14 d. teisme liudytoja I. M. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialiste. Pagal turėtą medžiagą, dalyvaujant administracinėn traukiamam asmeniui priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nubausto asmens kaltę nustatė pagal pateiktą medžiagą, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu. Pranešimo dėl paaiškinimų pateikimo M. N. nesiuntė, papildomai paaiškinti neprašė. Bylos nagrinėjimas užtruko iki 15 min. M. N. asmeniškai nepažįsta, asmeninio suinteresuotumo apkaltinti asmens neturėjo. M. M. taip pat nepažįsta. Vaizdo registratoriaus medžiagos prie bylos medžiagos nebuvo.
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausios patrulės V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017m. gegužės 6 d. apie 11 val. 37 min., Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje M. N., vairuodamas automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta nuo Šilutės pl. link Baltijos pr. įvažiavęs į žiedinę sankryžą nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. ir su juo susidūrė (b. l. 36).
Eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog eismo įvykio data – 2017 m. gegužės 6 d., vieta – Šilutės pl. ir Baltijos pr., Klaipėda. Nustatyta, jog schemoje nurodyti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 37).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, kroviniam automobiliui Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų fotolentelių matyti automobilių Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 50-54).
Informacija iš policijos įvykių registro nustatyta, jog M. N. telefonu pranešė apie eismo įvykį, nurodė, kad prie PC „Banginis“ (pusėje prie Statoilo) pranešėjo automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu VW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutaria dėl kaltės. Pranešėjo skambučio laikas 2017-05-06 11:32. Nurodyta įvyko įregistravimo tada ir laikas 2017-05-06 11 val. 37 min. Taip pat matyti, jog įvykio vietą siųstos pajėgos „L 1706“ - išsiuntimo laikas 2017-05-06 11:45:41, atvykimo laikas 2017-05-06 11:53:44, baigimo laikas 2017-05-06 12:08:42, ir „L1819“ – išsiuntimo laikas 2017-05-06 12:04:07, atvykimo laikas 2017-05-06 12:10:55, baigimo laikas 2017-05-06 12:59:28 (byla Nr. II-184-795/2017, b. l. 57-58).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11K-224(17) pateikta išvada, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis. Jeigu eismo įvykio metu automobiliu Alfa Romeo į žiedinę sankryžą buvo įvažinėjama trečia eismo juosta ir persirikiuojama į antrą, kuria į sankryžą įvažinėjo automobilis Volkswagen, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Alfa Romeo vairuotojo M. N. veiksmai, - persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrąją nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui Volkswagen. Jeigu eismo įvykio metu automobiliu Alfa Romeo į žiedinę sankryžą įvažinėjo antra eismo juosta ir į jį atsitrenkė iš pirmos į antrą eismo juostą persirikiuojantis automobilis Volkswagen, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Volkswagen vairuotojo M. M. veiksmai, - persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui Alfa Romeo (byla Nr. II-184-795/2017, b. l. 75-80).
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. 2018 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog papildomai dėl eismo įvykio aplinkybių apklaustas M. M. ir M. N.. M. N. kaltę įrodo, kad tai, kad po susidūrimo automobilis VW sustojo susidūrimo vietoje ir stovi tiesiai automobilio galine dalimi link Šilutės pl., antros eismo juostos, iš kurios ir pradėjo važiuoti. Jei VW automobilis būtų važiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, tai dėl automobilio gabaritų nebūtų galimybės jį taip sustabdyti esant trumpam atstumui. M. N. vairuotojo automobilio apgadinimai įrodo, kad automobilis keitė važiavimo kryptį, t. y. persirikiavo, yra galimybė, kad tuo metu greta važiuojantis automobilis VW vairuotojui buvo nematomas dešiniajame veidrodėlyje, nes buvo „aklojoje“ zonoje (b. l. 10).
Teismas konstatuoja:
M. N. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.
M. N. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu M. N. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 6 d., 11 val. 37 min., Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš trečios eismo juostos, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintos transporto priemonės Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė, jog aukščiau nurodytais veiksmais M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punkto reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 9 punkte numatyta bendroji eismo dalyviai pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 101 punkte nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 104 punkte numatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. gegužės 6 d., Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, M. N. pateko į eismo įvykį. M. N. paaiškino, kad įvykio dieną, apie 11 val. 30 min. važiavo iš parduotuvės „Depo“, nuo Dubysos g. link Baltijos pr., iš žiedo turėjo išvažiuoti link autostrados, todėl į žiedinę sankryžą įvažiavo iš antros eismo juostos ir žiedinėje sankryžoje judėjimo krypties nekeitė. Važiuojant žiede pajuto lyg būtų kažkokį sutrenkimą. Iš karto nesuprato, tačiau pažiūrėjęs per galinį veidrodėlį pamatė sustojusį automobilį, tada suprato, kad galimai įvyko eismo įvykis ir sustojo. M. N. nurodo, jog Volkswagen automobilio nematė, o eismo įvykis kilo dėl to, kad Volkswagen automobilis yra aukštesnis ir galbūt jo vairuotojui M. N. vairuojamas Alfa Romeo automobilis buvo nematomumo zonoje. Kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės – krovinio automobilio Volkswagen, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. paaiškino, kad važiavo nuo Dubysos g. link Baltijos pr., važiavo antra eismo juosta ir į žiedinę sankryžą įvažiavo į antrą eismo juostą. Tada jį kliudė automobilis, kuris kartu įvažiavo į žiedinę sankryžą iš trečios eismo juostos, kuris važiavo į antrą eismo juostą ir šonu atsitrenkė jo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Matė, kad atsitrenkęs automobilis stovėjo trečioje eismo juostoje, šalia jo vairuojamo automobilio. Atliekant papildomą tyrimą ir pakartotinai apklausus eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus, jie nurodė analogiškas eismo įvykio kilimo aplinkybes (b. l. 11, 12).
Taigi abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai teigia, kad prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą važiavo antra eismo juosta ir žiedinėje sankryžoje važiavimo juosto nekeitė.
Pažymėtina, jog tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių M. N. kaltę byloje nėra. M. N. kaltė negali būti grindžiama vien tik kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens – M. M. paaiškinimu.
Apklaustos policijos pareigūnės V. K. ir I. M. tiesiogiai eismo įvykio nematė. Liudytoja I. M. paaiškino, jog pagal turėtą medžiagą, dalyvaujant administracinėn traukiamam asmeniui priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o nubausto asmens kaltę nustatė pagal pateiktą medžiagą, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu. Policijos pareigūnė V. K., vykusi į eismo įvykio vietą pagal iškvietimą, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 36) ir papildomai paaiškino, jog įvykio vietoje automobilio VW vairuotojas aiškino, kad važiavo antra eismo juosta ir trečia eismo juosta važiavęs automobilis kliudė kairį šoną. O kitas, automobilio Alfa Romeo vairuotojas nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, automobilis VW važiavo pirma eismo juosta ir tada rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė Alfa Romeo automobilį. Pagal visus išmatavimus ir automobilių apgadinimus aiškiai matėsi, kad važiuojant pirma juosta, automobilis negalėjo persirikiuoti.
Nagrinėjant M. N. skundą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl 2017 m. gegužės 6 d. eismo įvykio buvo paskirta teismo ekspertizė.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11K-224(17) pateikta išvada, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis. Ekspertas, pateikęs išvadą nurodo, kad jeigu eismo įvykio metu automobiliu Alfa Romeo į žiedinę sankryžą buvo įvažinėjama trečia eismo juosta ir persirikiuojama į antrą, kuria į sankryžą įvažinėjo automobilis Volkswagen, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Alfa Romeo vairuotojo M. N. veiksmai, - persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrąją nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui Volkswagen. Jeigu eismo įvykio metu automobiliu Alfa Romeo į žiedinę sankryžą įvažinėjo antra eismo juosta ir į jį atsitrenkė iš pirmos į antrą eismo juostą persirikiuojantis automobilis Volkswagen, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Volkswagen vairuotojo M. M. veiksmai, - persirikiuodamas iš pirmos (b. l. 75-80).
Taigi, Lietuvos teismo ekspertizės Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertas, transporto inžinierius, turintis 26 metų ekspertinio darbo stažą, nustatė, jog byloje surinktų duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nepakanka.
2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byla grąžinta institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą papildomam tyrimui atlikti. Iš teismui grąžintos bylos medžiagos matyti, jog papildomas administracinio nusižengimo tyrimas iš esmės nebuvo atliekamas, buvo apsiribota paaiškinimų iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paėmimu (b. l. 11, 12), pateiktuose paaiškinimuose nurodytos analogiškos eismo įvykio kilimo aplinkybės, tiek M. N., tiek ir M. M. nurodė, jog važiavimo krypties nekeitė, abudu teigė į žiedinę sankryžą įvažiavę antra eismo juosta. Atlikti šiuos procesinius veiksmus jokios papildomos ir tyrimui reikšmingos aplinkybės nepaaiškėjo. 2018 m. sausio 17 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl M. N. kaltės grindžiamos prielaidomis, kurių po eismo įvykio praėjus beveik vieneriems metams negalima patikrinti.
Pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nubausti asmenį galima tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nutarimas nubausti asmenį turi būti grindžiamas įrodymais, kurie gali būti patikrinti teisme. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Net ir grąžinus bylą papildomam tyrimui atlikti, duomenų, patvirtinančių, jog būtent M. N. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis (2017 m. gegužės 6 d. eismo įvykiu), negauta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. vasario 13 d. nutarimu M. N. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 70 Eur bauda nubaustas nepagrįstai, neįrodyta, kad M. N. padarė administracinį nusižengimą, o pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. vasario 13 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena M. N. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
M. N. (asm. dok. M. N.) skundą tenkinti.
Panaikinti 2018 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį 70 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną M. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.