- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- TS-20-1046/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nuteistasis
- V. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 01/7-3126 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios V. S. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 01/7-3126 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 01/7-3126 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajai V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį (taikant intensyvią priežiūrą). Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai, išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, narkotikų vartojimas, netinkamas gyvenimo būdas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nusikaltimams būdingas modelis, nelanko savitarpio paramos grupės užsiėmimų) nesudaro pagrindo manyti, kad V. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. rugsėjo 27 d. gautas V. S. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 01/7-3126 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, ir prašo jį panaikinti bei išnagrinėti jos skundą, objektyviai įvertinti visas išvardintas aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
Skunde V. S. nurodo, kad lygtinio paleidimo komisija skundžiamą nutarimą priėmė vadovaujantis formaliu situacijos įvertinimu ir nesigilino į visas aplinkybes. Nori pažymėti, jog bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, atlikdama bausmę yra išklausiusi adaptacijos programą, dalyvauja įvairiose programose: yra baigusi ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimus, neformalaus švietimo programą ,,Pažink kompiuterį“, dalyvavo akcijoje ,,Namukai“, lanko sveikatos stiprinimo programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose, yra baigusi 10 klasių. Šios aplinkybės rodo, kad nepaisant išsilavinimo stokos, yra nusiteikusi ir pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, kuris pasak lygtinio paleidimo komisijos buvo netinkamas. Kitas lygtinio paleidimo komisijos argumentas – darbinės patirties stoka. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad būdama Panevėžio pataisos namuose dirba pasiūlytą darbą, už stropų darbą yra net skatinta vieną kartą. Tai reiškia, kad nevengia darbo bei įdeda daug pastangų pagal savo sugebėjimus jį kuo geriau atlikti. Išėjusi į laisvę planuoja susirasti darbą, tačiau tikrai nesiruošia sugrįžti prie nusikalstamos veiklos (narkotikų platinimo). Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais: vaikais, mama, seserimis, broliais bei sugyventiniu (vaikų tėvu). Bendravimas vyksta laiškais, telefoninių pokalbių, pasimatymų metu. Išėjusi į laisvę iš artimųjų gaus visapusišką materialinį ir moralinį palaikymą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji V. S. Panevėžio pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja įvairiose pataisos programose, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė vieną kartą, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra vieną kartą skatinta, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. V. S. netekėjusi, turi 3 nepilnamečius vaikus, santykiai su mama, seserimis, broliais geri. Su jais bendrauja nuolat, kalba apie juos su meile. Su artimaisiais bendrauja laiškais, telefoniniais skambučiais, nuolat lankoma pasimatymų metu. Su sugyventiniu (vaikų tėvu) ryšys atrodo teigiamas, palaikantis gali veikti kaip apsauginis faktorius. Ji mokėsi ir baigė 10 klasių sutrikusio intelekto specialiojoje mokykloje, todėl negalėjo toliau tęsti mokymo kurso Panevėžio Suaugusiųjų mokymo centro skyriuje (Panevėžio pataisos namuose), specialybės neturi. Darbinė patirtis labai menka apie puse metų teko dirbti valytoja. Panevėžio pataisos namuose nuo 2017 m. gruodžio 1 d. įdarbinta VĮ ,,Mūsų amatai“.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad V. S. šiuo metu bausmę atlieka už vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu. Tokio pobūdžio nusikaltimais atskleidžia didesnį nuteistosios pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistosios asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistosios elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (32 balai pagal OASys metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statiniai svertiniai balai sudaro tik 10 balų, o 22 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistoji savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl kol kas nėra pagrindo išvadai, jog V. S. daro pažangą mažindama savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji iki Komisijos posėdžio 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo skatinta tik vieną kartą, o prieš tai vieną kartą buvo pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Ir nors nuteistoji šiuo metu laikoma neturinčia nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti jos elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, nuteistosios V. S. siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas V. S. yra nuteista nebe pirmą kartą, ji neturi tvirto finansinio ir socialinio pagrindo, nuteistosios išsilavinimas yra gana menkas – tik 10 klasių, profesijos V. S. neturi, o darbo patirtis taip pat menka, kas sudaro pagrindą spręsti, jog išėjusi į laisvę nuteistoji ir vėl susidūrusi su finansiniais sunkumais, gali grįžti prie analogiškų nusikalstamų veikų darymo.
Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistosios elgesio pokyčių – ji buvo paskatinta, šiuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistąja ir manyti, kad ji ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistoji iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Darydamas tokią išvadą teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vertindama savo veiksmų pasekmes nuteistoji gali neįvertinti ilgalaikių pasekmių, stokoja kritiško požiūrio, gali būti per daug optimistiška, numatydama potencialius sunkumus, problemines sritis įvardina labai apibendrintai, suvokia, kad jų yra, tačiau vertinimai dviprasmiški, kas dar sykį patvirtina, jog vis dar reikalinga koreguoti nuteistosios elgesį.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios V. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padaryto nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 01/7-3126 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajam“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.