Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-210/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-23
Bylos Nr.
2A-210/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vincas Verseckas
Ieškovas
D. G., V. G.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Achema“
Advokatai
Diana Gumbrevičiūtės-Kuzmickienė
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-210/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1.; 17.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.16. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: D. G. , Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovams D. G. , V. G. , ieškovų atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzmickienei,

atsakovo atstovui Egidijui Kaseliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-425-343/2007 pagal ieškovo ieškovų D. G. ir V. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Achema“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. G. ir V. G. 2006 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Achema“, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovams po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad jų sūnus L. G. darbo sutarties pagrindu nuo 2003 m. kovo 17 d. dirbo AB „Achema“ kalcio amonio salietros cecho sandėlio darbininku-mašinistu. Ieškovai nurodė, kad 2003 m. spalio 15 d. apie 23 val. 40 min. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu L. G. buvo mirtinai sužalotas. Ieškovų nuomone, dėl jo mirties yra kaltas atsakovas, kadangi nelaimingo atsitikimo metu L. G. buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su atsakovu, o žalos atsiradimas susijęs išimtinai su darbo veikla, jo darbo laiku bei jam esant darbo vietoje. Ieškovų teigimu, darbdavio neteisėta veikla pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Ieškovai pažymėjo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2003 m. lapkričio 7 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 4 bei parengė nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo tyrimo medžiagą. Ieškovų teigimu, pagal minėto akto 8 punktą 2003 m. spalio 15 d. kalcio amonio salietros cecho gatavos produkcijos atkrovimo mazge pamaina B pradėjo darbą kaip įprasta ir L. G. dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą. Apie 22 val., pastačius hoperį po bunkerio iškrovimo latakais ir atidarius latakų uždorius, kraunama produkcija per latakus iš bunkerio nebyrėjo, nors bunkeryje produkcijos buvo; daužant metaliniais įrankiais per bunkerio sekcijų apatinę dalį, dalis produkto iš bunkerio per latakus išbyrėjo, tačiau kita dalis liko pakibusi. Negalėdami tęsti darbų aparatininkas D. D. ir L. G. pasakė aparatininkui-brigadininkui, kad eina apžiūrėti bunkerio viršutinę aikštelę, per kurią kraunama produkcija į bunkerį. Užlipę į aikštelę, D. D. atsineštu grandikliu stumdė bunkeryje esančią produkciją link neužsikimšusios bunkerio sekcijos, o L. G. švietė jam rankiniu šviestuvu. Vėliau L. G. , pasiėmęs priešgaisrinį kastuvą, pateko į bunkerį ir ėmė kasti jame buvusią produkciją. Dalį produkcijos nukasus ir atsiradus vietos kitam darbuotojui, D. D. taip pat pateko į bunkerį ir grandikliu žėrė produkciją link L. G. , kuris ją perkasinėjo link neužsikimšusios bunkerio sekcijos. Maždaug po 15 min. jie pasikeitė vietomis, o po minutės L. G. prasmego produkcijoje. L. G. pavyko ištraukti maždaug po 40 minučių ir po nesėkmingos atvykusių medikų reanimacijos 2003 m. spalio 16 d. apie 00 val. 45 min. buvo konstatuota L. G. mirtis. Ieškovai pažymėjo, kad 2003 m. spalio 16 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1205 konstatuota, jog L. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir smegenų skilvelius. Ieškovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatytos priežastys, kurios sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens, kas sąlygojo rizikos neįvertinimą dėl „susigulėjusio“ produkto saugaus šalinimo būdų; L. G. nebuvo laiku instruktuotas darbo vietoje pagal Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų (Nr. DS-000-03) 3.13.5 punktą, taip pat buvo pažeisti Vyr. aparatininko-brigadininko pareigų ir darbų saugos instrukcijos 2.2 punktas, Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcija bei kiti individualieji ir bendrieji aktai; 2) nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių priėmimas dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrengimus; 3) paties nukentėjusiojo jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento reikalavimo pažeidimas – nesilaikyta pareigos saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti. Ieškovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo organizacinės bei techninės priežastys detalizuotos 2004 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-616, kurioje konstatuota, kad neaiški nei pati procedūra, kaip turėjo būti instruktuojami atsakovo darbuotojai, nei kaip konkrečiai buvo instruktuotas L. G. , be to, konstatuota, kad darbų saugos instrukcija Nr. T-125-13 suderinta 2003 m. spalio 13 d., t. y. likus dviem dienom iki L. G. mirties, ir neabejotina, kad atsakovas per dvi dienas negalėjo įdiegti tų reikalavimų, kurie turėjo garantuoti L. G. darbo saugą. Ieškovai pažymėjo, kad minėtoje išvadoje taip pat nustatyta, jog instrukcijos Nr. T-125-13 tekstas yra neaiškus, jame nebuvo nei vienos nuostatos kaip turi elgtis sandėlio darbininkas-mašinistas užsikimšus bunkeriui ir nors instrukciją patvirtino gamybos direktorius, tačiau nėra dokumento, kuriuo jam būtų pavesta tokius dokumentus tvirtinti. Ieškovai pažymėjo, kad tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis nebuvo nustatyta, ar apskritai L. G. buvo supažindintas su instrukcija Nr. T-125-13, kokia darbuotojų instruktavimo metodika ar procedūra buvo taikoma. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovas būtų įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, o žalos susiformavimui įtakos turėjo ir laiku nepravestas periodinis instruktavimas darbo vietoje. Ieškovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte taip pat nustatyta, jog atsakovas pažeidė įrengimų projektavimo bei jų eksploatavimo taisykles. Ieškovų nuomone, vertinant visą nelaimingo atsitikimo medžiagą, akivaizdu, jog atsakovas nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingam atsitikimui, savo neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos, įrengimų projektavimo ir eksploatavimo norminių teisės aktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo mirtinai sužalotas L. G. , todėl tarp atsakovo neveikimo ir L. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovai pažymėjo, kad, nustačius, jog žala nukentėjusiam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą. Ieškovai nurodė, kad jie neteko sūnaus, todėl buvo ir yra sukeliamas didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas ir dvasinis sukrėtimas. Ieškovai pažymėjo, kad nors L. G. buvo pilnametis, tačiau gyveno su tėvais ir buvo ypatingai dvasiškai prie jų prisirišęs. Ieškovai nurodė, kad po nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi, išgyvenimai atsiliepė ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Ieškovai pažymėjo, kad ieškovas V. G. dėl fizinio skausmo negalėjo dalyvauti sūnaus laidotuvėse, 2003 m. spalio 30 d. jam buvo diagnozuotas akivaizdus pablogėjimas po nervinės įtampos, jis buvo gydomas iki 2003 m. lapkričio 15 d., jo būklė nėra stabili iki šiol, jis yra nuolat gydomas, turi antrą invalidumo grupę, jis jaučiasi sužlugdytas ir kaip tėvas, ir kaip asmenybė, be to, V. G. stacionariai buvo gydomas ir Vilniaus priklausomybės ligų centre. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė D. G. tapo pažeidžiama, užsisklendusi savyje, negalėjo susikaupti darbui, pablogėjo sveikata, iki šiol neramiai miega, nuolat pravirksta, jaučiasi palikta nežinioje ir sutrikusi, dėl itin didelio psichologinio streso ieškovė buvo priversta atsisakyti darbo, o ieškovo gaunama invalidumo pensija nėra pakankama net būtiniausiems šeimos poreikiams padengti, be to, ieškovai pardavė suremontuotą trijų kambarių butą, nes neįstengė jo išlaikyti. Ieškovų teigimu, dėl materialinių sunkumų psichologinį stresą bei įtampą dar sunkiau įveikti. Ieškovai pažymėjo, kad apie sūnaus netektį nebuvo iškart informuoti, todėl skausmas buvo daug didesnis, nes jiems buvo užkirsta galimybė būti nelaimingo atsitikimo vietoje iškart po įvykio. Ieškovų teigimu, ieškovų skausmą dar labiau didino L. G. mirties aptarimas masinėse informavimo priemonėse – ieškovams teko išgyventi visuomenės domėjimąsi, įvairius komentarus, o ieškovų skausmo paviešinimas reikalavo ir iki šiol reikalauja žymiai didesnių emocinių ir fizinių pastangų, be to, ieškovus itin įžeidė išspausdintų straipsnių turinys, kuriuose atsakovas neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai prašė priteisti kiekvienam po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įvertinęs liudytojų S. Laskauskienės, R. B. , D. G. , kurie patvirtino, kad ryšys tarp ieškovų ir jų žuvusiojo sūnaus buvo labai artimas, konstatavo, kad ieškovai D. G. ir V. G. turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvus L. G. , o atsakovo argumentus, kad ieškovai, kaip pilnamečio sūnaus žuvusio darbe tėvai, yra netinkama šalis, atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio pirmąją dalį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo. Atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. gruodžio 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad L. G. savavališkai, pažeisdamas darbų saugos instrukcijų reikalavimus bei nesilaikydamas elementarių saugaus darbo ir savisaugos taisyklių, negavęs atitinkamo nurodymo ir atskiro leidimo atlikti kokius nors darbus gatavos produkcijos bunkerio viduje, savo aktyviais veiksmais sudarė pavojingą savo sveikatai ir gyvybei situaciją ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs L. G. mirtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neskundė minėto Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Jonavos rajono vyriausiajam prokurorui, konstatavo, kad ieškovai su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinį grindžia 2003 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens; 2) neįvertinta rizika dėl produkto susidarymo bunkeryje bei jo šalinimo būdų; 3) paties nukentėjusiojo jam privalomo dokumento pažeidimas, ir akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių eiliškumu. Teismas nurodė, kad ekspertas T. D. paaiškino, jog nustatyta, kad L. G. buvo instruktuotas, jog jis neturėjo teisės lįsti į bunkerį negavęs nurodymo. Teismas pažymėjo, kad darbo inspektorė M. R. J. parodė, jog neįtikėtina, kad žmogus gali sugalvoti pralįsti pro transporterį bei įlįsti į bunkerį, ir tuo iš esmės prieštaravo akte nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių eiliškumui.

Teismas nurodė, kad tik teismas, kilus ginčui gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, ekspertų išvados yra įrodymai tarp kitų byloje esančių įrodymų ir vertinami kaip visuma kartu su kitais įrodymais priimant byloje sprendimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymu, konstatavo, kad pats L. G. yra kaltas dėl savo žūties. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų davęs nurodymą L. G. dirbti bunkerio viduje, be to, tiek darbo inspektorė M. R. J. , tiek ekspertas T. D. patvirtino, kad tarp L. G. neteisėtų veiksmų ir jo žūties buvo tiesioginis priežastinis ryšys, nes jis savavališkai įlindo į bunkerį, neturėdamas tam darbdavio leidimo, nebūdamas specialiai dėl darbo bunkeryje instruktuotu, neturėdamas darbui bunkeryje reikalingų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš liudytojų, dirbusių įvykio metu su L. G. , nepatvirtino aplinkybės, kad būtų buvęs nurodymas dirbti bunkeryje, atvirkščiai – liudytojas R. D. parodė, kad į bunkerį su žuvusiuoju lindo savo iniciatyva, ir liudytojai R. D. , D. D. parodė, kad jie buvo apmokyti dirbti, buvo supažindinti su instrukcijomis, žinojo, kad lįsti į bunkerį negalima. Teismas pažymėjo, kad darbo inspektorė R. M. J. parodė, jog neįtikėtina, kad žmogus gali sugalvoti pralįsti po transporteriu ir įlįsti į bunkerį. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. G. saugaus darbo reikalavimų, instrukcijos reikalavimų nesilaikymas, savavališki veiksmai yra tiesioginė jo žūties priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad, atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, antra jo priežastimi Valstybinė darbo inspekcija nurodė aplinkybę, kad darbdavys neįvertino produkto „susigulėjimo“ rizikos, tačiau darbo inspektorė R. M. J. parodė, kad to padaryti darbdavys ir negalėjo, nes tokio įvykio nebuvo buvę, todėl teismas šią priežastį nelaimingam atsitikimui darbe įvykti atmetė kaip neįrodytą.

Teismas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažintas draudiminiu įvykiu, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodyta, kad žuvusysis turėjo būti instruktuotas 2003 m. spalio 9 d., tačiau tai nebuvo padaryta ir galbūt, jei nebūtų šio pažeidimo, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Teismas pažymėjo, kad tai yra tik prielaidos, todėl teismas jų nevertina, bet, įvertinus aplinkybę, kad darbdavys atsako ir be kaltės, teismas konstatavo, jog atsakovas žalą ieškovams yra visiškai atlyginęs. Teismas pažymėjo, kad ieškovams atsakovas yra sumokėjęs 27 504 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir šios sumos gavimo faktą ieškovai pripažino. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovai neigė, kad tai yra žalos atlyginimas, tačiau nepaaiškino, dėl ko tie pinigai jiems buvo išmokėti. Dėl to teismas konstatavo, kad tai buvo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai iš VSDFV Jonavos skyriaus gavo virš 90 000 Lt draudimo išmoką dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ir ieškovai tai pripažino. Tai įvertinęs teismas konstatavo, kad ieškovams tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra atlyginta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai D. G. ir V. G. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvados dėl civilinės atsakomybės pagrindo ir sąlygų yra prieštaringos.Teismas, konstatuodamas, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu darbdavio įgaliotas asmuo būtų davęs nurodymą L. G. dirbti bunkerio viduje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo tarp šalių naštą, kadangi kaltės įrodinėjimo našta, sprendžiant darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo žūties klausimą, tenka darbdaviui, t. y. atsakovui.Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, jog nelaimingas atsitikimas įvyko L. G. veikiant darbdavio interesais ir jo naudai.Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo įrodytos ne tik atsakovo atsakomybę lemiančios papildomos sąlygos – L. G. žūties metu egzistavę darbo santykiai, darbinių pareigų vykdymas, tačiau ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei L. G. mirties bei darbdavio kaltė.Teismo išvada, kad kadangi ieškovai neskundė Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. gruodžio 4 d. nutarimo Jonavos rajono vyriausiajam prokurorui, todėl su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, nepagrįsta, kadangi jeigu ieškovai būtų sutikę su minėto nutarimo išvadomis, ieškovai nebūtų kreipęsi į teismą civiline tvarka.Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai darbo inspektorės R. M. J. parodymus laikė didesnę juridinę galią turinčiu įrodymu, nei Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 4.Teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ekspertas T. D. teismo posėdžio metu parodė priešingai, nei yra nustatyta galiojančiuose 2004 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje bei 2005 m. gegužės 24 d. ekspertizės akte.Teismo išvada, kad atsakovas žalą ieškovams yra pilnai atlyginęs, nes sumokėjo 27 504 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįsta. Ieškovams išmokėta 27 504 Lt suma yra išimtinai turtinės žalos atlyginimas ir atsakovas tai pripažįsta. Be to, teismas, konstatuodamas, jog 27 504 Lt suma buvo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, turėjo nurodyti ir motyvuoti, kokia suma sudaro turtinės ir kokia – neturtinės žalos atlyginimą..Teismo išvada, kad VSDFV Jonavos skyriui išmokėjus virš 90 000 Lt draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra atlyginta, nepagrįsta. Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas dėl sūnaus mirties patirtos neturtinės žalos neatlygino, o tik kompensavo patirtus turtinius praradimus (išmokant laidojimo pašalpą). Kadangi neturtinė žala pagal minėtą įstatymą negali būti atlyginta, ją privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo, t. y. atsakovas.Teismas, konstatavęs, kad atsakovas ieškovams neturtinę žalą jau yra atlyginęs, nevertino, ar šis tariamai atlygintos neturtinės žalos dydis yra pakankamas ir pagristas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Achema“ nurodo, kad su ieškovų D. G. ir V. G. apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad AB „Achema“ kalcio amonio salietros gamybos cecho sandėlio darbininkas – mašinistas L. G. 2003 m. spalio 15 d. dirbdamas AB „Achema“ kalcio amonio salietros cecho gatavos produkcijos atkrovimo mazge užlipo į bunkerio viršutinę aikštelę, 14,05 m. atžymoje, pasiėmęs priešgaisrinį kastuvą pateko (įlindo) į bunkerio vidų per šoninę transporterio U-508/2 rėmo 430 mm x 760 mm dydžio angą bei bunkerio F-510/2 1150 mm x 1250 mm dydžio angą, esančią po juostiniu transporteriu, kastuvu kasė bunkeryje esantį produktą, nusiėmė šalmą ir apie 23 val. 40 min. staiga prasmego tarp granulių. L. G. buvo ištrauktas maždaug po 40 min. ir medicinos darbuotojai bandė suteikti pagalbą L. G. , tačiau 2003 m. spalio 16 d. apie 00 val. 45 min. konstatavo L. G. mirtį.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto 2003 m. lapkričio 7 d. Nr. 4 11 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto asmens – neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei jo šalinimo būdų Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijoje Nr. T-125-13; savalaikiai nepravestas periodinis instruktavimas darbo vietoje; pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 3.31.5 punktas – periodiškai darbo vietoje instruktuoti kartą per 6 mėnesius, Vyr. aparatininko pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-06 2.2 punktas – instruktuoti pavaldžius darbuotojus saugiai dirbti ir Kalcio amonio salietros cecho nuostatų Nr. T-125-01 4.31 punktas – kontroliuoti kaip vykdomi įsakymai, nurodymai, prierašai bei 4.3 punktas – kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos darbe, darbo drausmės ir aplinkos apsaugos reikalavimų; 2) kitos – nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių priėmimas dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrengimus; pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:5:2002 statinio projektavimas 77, 77.2.5, 79.6, 79.6.5, 8.5 punktai bei Profesinės rizikos nuostatų, patvirtintų 2002 m. birželio 26 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro bei socialinės apsaugos ministro, 7, 71 punktų reikalavimai; 3) paties nukentėjusiojo jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento reikalavimo pažeidimas – pažeistas Sandėlio darbuotojo-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 3.16 punkto reikalavimas – saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti. Darbdavys AB „Achema“ priede prie nelaimingo atsitikimo darbe akto nurodė, kad nelaimingo atsitikimo su darbuotoju L. G. akto 11 punkte nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis, atsižvelgiant į pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį ir svarbą, jos turi būti išdėstytos tokia eilės tvarka:pirma priežastimi laikyti 3 papunktyje išdėstytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį, t.y. pirmą ir trečią papunkčius sukeičiant vietomis. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus 2005 m. birželio 3 d. rašte Nr. 04-10-918 nurodyta, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje 2003 m. lapkričio 7 d. buvo gautas darbdavio raštas Nr. 070/3831, kuriame buvo parašyta, kad 2003 lapkričio 7 d. surašyto akto Nr. 4 11 punkte reikia sukeisti vietomis pirmą ir trečią priežasčių papunkčius, tačiau rašte nebuvo pateikti papildomi duomenys, turėję įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežastims keisti, todėl Valstybinė darbo inspekcija nerado pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą ir paliko aktą Nr. 4 galioti. Minėto nelaimingo atsitikimo darbe momentu bei nurodyto akto surašymo momentu galiojo Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.

Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 str.). Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą ir jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). CK 6.245-6.248 straipsniai reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą, rūšis bei sąlygas ir 6.250 straipsnis reglamentuoja neturtinę žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Reikalavimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, saugaus darbo organizavimo ir vykdymo nustatyti DK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir atsakovas AB „Achema“ įrodė, kad L. G. žuvo ne dėl darbdavio AB „Achema“ neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nei nutarimai, priimti ikiteisminio tyrimo eigoje, nei Valstybinės darbo inspekcijos surašyti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai bei jų išvados tokiu atveju neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/1999, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-892/2002).

Pareigas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos turi ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo L. G. , priežastis yra ne nelaimingo atsitikimo darbe akto 2003 m. lapkričio 7 d. Nr. 4 11 punkto 1) ir 2) papunkčiuose nurodytos priežastys, bet 3) papunktyje nurodyta priežastis – paties nukentėjusiojo (darbuotojo) jam privalomo saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento pažeidimas – Sandėlio darbuotojo-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijos Nr. T-125-13 3.16 punkto reikalavimo – saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti pažeidimas. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad darbdavys ar jo atstovas nedavė nurodymo L. G. dirbti bunkerio viduje ir L. G. neturėjo pareigos pagal darbo sąlygas dirbti bunkerio viduje, kad L. G. buvo apmokytas dirbti, supažindintas su darbo saugos instrukcijomis ir žinojo, jog savavališkai patekti (lįsti) į bunkerį negalima, kad L. G. savo iniciatyva, nepranešęs darbdaviui ar jo atstovui, savavališkai pateko (įlindo) į bunkerį ir nusiėmęs apsaugos šalmą dirbo, kad patekimas į bunkerio vidų per šoninę transporterio U-508/2 rėmo 430 mm x 760 mm dydžio angą bei bunkerio F-510/2 1150 mm x 1250 mm dydžio angą, esančią po juostiniu transporteriu aikštelėje, 14,05 m. atžymoje, yra labai sudėtingas ir todėl papildomos apsaugos priemonės (aptvarai ir pan.), ribojančios patekimą į bunkerio vidų, nėra būtinos, kad L. G. buvo tinkamai aprūpintas darbo apsaugos priemonėmis, kad darbdavys ar jo atstovas, atsižvelgiant į kalcio amonio salietros cecho dydį, L. G. savavališkus veiksmus bei šių veiksmų trukmę, neturėjo realios galimybės kontroliuoti tokius L. G. savavališkus veiksmus ir juos nutraukti. Pagal darbo sutarties sąlygas bunkerio vidus nebuvo L. G. darbo vieta ir savavališkas patekimas į bunkerį nėra darbo pareigų atlikimas ar darbas darbdavio naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos sudėtingos patekimo (įlindimo) į bunkerio vidų sąlygos ir aiškiai bei akivaizdžiai pavojingos savavališko buvimo bei darbo bunkerio viduje sąlygos patvirtina, kad L. G. ne tik pažeidė saugos darbe aktų reikalavimus, bet ir nesilaikė asmens elementaraus saugaus elgesio, t.y. atidaus, rūpestingo, protingo asmens tiek darbe, tiek kitoje veikloje elgesio. Darbdavys neturi objektyvios galimybės priskirti kiekvienam darbuotojui jį pastoviai kiekvienu momentu kontroliuojantį kitą darbuotoją ar nuolatos stebėti bei kontroliuoti kiekvieną darbuotojo veiksmą, nes dėl to negalėtų vykdyti savo veiklos. Tinkamas, reikiamas saugaus darbo organizavimas ir vykdymas bei jų kontrolė negali visiškai bei absoliučiai pašalinti darbo saugos reikalavimų pažeidimų dėl savavališkų, elementariai neatsargių darbuotojo veiksmų.

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2003 m. kovo 17 d. atliktas įvadinis saugos darbe instruktavimas L. G. (t.1, b.l. 88-89), kad 2003 m. balandžio 9 d. L. G. papildomai instruktuotas pagal Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukciją Nr. T-125-13 (t.1, b.l. 90-91) ir kad 2003 m. liepos 31 d. L. G. periodiškai instruktuotas pagal Kalcio amonio nitrato cecho priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. DS-125-01 bei Kalcio amonio nitrato cecho avarijų likvidavimo planą Nr. DS-125-02 (t.1, b.l. 92). Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbo saugos instrukcijos Nr. T-125-13 turinys bei bylos duomenys patvirtina, kad L. G. instruktavimo su nurodyta instrukcija metu buvo instruktuotas ir su šioje instrukcijoje nurodytomis kitomis darbų saugos instrukcijomis. Bylos duomenys patvirtina, kad L. G. buvo apmokytas pagal AB „Achema“ naujų darbininkų mokymo programą, taip pat apmokytas pagal Gatavos produkcijos aparatininkų praktinio apmokymo amonio salietros ceche programą, kurioje nurodyti saugos darbe instruktavimai, mokymai bei atestavimas, ir 2003 m. birželio 5 d. atestuotas (t. 1, b.l. 68-87). Aplinkybė, kad instrukcija Nr. T-125-13, patvirtinta 2003 m. kovo 12 d. AB „Achema“ gamybos direktoriaus ir galiojanti nuo 2003 m. kovo 19 d., su AB „Achema“ technikos direktoriaus pavaduotoju – saugos darbe skyriaus viršininku buvo suderinta 2003 m. spalio 13 d., neturi teisinės reikšmės šios instrukcijos galiojimui bei pagal ją instruktavimui, kadangi minėtu laikotarpiu instrukcija nebuvo keičiama, ir taip pat neturi reikšmės nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo L. G. . AB „Achema“ darbų saugos organizavimo bendrovėje nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkte nurodyta, kad periodiškai darbo vietoje instruktuojama kartą per 6 mėnesius 3.13.14 punkte nurodyta tvarka. Pateiktas į bylą AB „Achema“ darbininkų darbo vietos teorinių ir darbų saugos žinių tikrinimo protokolas Nr. 50/125 (t.1, b.l. 85) patvirtina, kad L. G. minėtų žinių tikrinimo data yra 2003 m. birželio 5 d. ir kad L. G. atestuotas savarankiškam darbui sandėlio darbininko pareigoms pagal 5 kategoriją. Nurodyta aplinkybė paneigia, kad buvo pažeistas nuostatų Nr. DS-000-03 3.13.5 punkto reikalavimas. Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe momentu galiojusios Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 39.1 punkte nurodyta, kad periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių 38.1-38.5 punktuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, instruktavimo dėl darbo saugos periodiškumas neturėjo įtakos bei reikšmės nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo L. G. . Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad L. G. buvo pakankamai ir reikiamai apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, o nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl L. G. žinių saugiai dirbti stokos ar netinkamo saugaus darbo organizavimo ir vykdymo, bet dėl L. G. savavališkų veiksmų, kuriais nebuvo laikomasi elementaraus saugaus elgesio. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2005 m. gegužės 24 d. Nr. 11-3142(05) išvada, kad organizaciniu požiūriu tiriamą nelaimingą atsitikimą įtakojo netinkamas (neatitinkantis Tvarkos (4)) sandėlio darbininko-mašinisto L. G. instruktavimas darbo vietoje (prijungta baudžiamoji byla Nr. 61-1-1312-03, t.2, b.l. 132-135). Pažymėtina, kad ekspertas T. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jie (darbuotojai) buvo instruktuoti, jog į bunkerį lįsti negalima, bet įtarė, kad instrukcijos, jog negalima lįsti į bunkerį, jie nematė (t.2, b.l. 143). Teisėjų kolegijos nuomone, pareigingai, apdairiai, rūpestingai ir elementariai saugiai besielgiančiam darbuotojui ar kitam asmeniui ir be instruktavimo aišku, kad savavališkai patekti (lįsti) į minėto bunkerio vidų negalima dėl aiškaus bei akivaizdaus pavojaus gyvybei ar sveikatai. Pagal darbo sutarties sąlygas bunkerio vidus nebuvo L. G. darbo vieta. Todėl nepagrįstai nelaimingo atsitikimo darbe akto 2003 m. lapkričio 7 d. Nr. 4 11 punkto 1) papunktyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbo atlikimas neinstruktuoto asmens – neįvertinta rizika dėl „susigulėjusio“ produkto susidarymo bunkeryje bei šalinimo būdų Sandėlio darbininko-mašinisto pareigų ir darbų saugos instrukcijoje Nr. T-125-13.

Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepagrįstai minėto akto 11 punkto 2) papunktyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nepakankamas rizikos įvertinimas bei priemonių priėmimas dėl kalcio amonio salietros „susigulėjimo“ bunkeriuose projektuojant ir eksploatuojant įrengimus. Pažymėtina, kad cechas ir bunkeris, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe priimti naudoti teisės aktų nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatyta tvarka darbai minėtame ceche ir bunkeryje nėra sustabdyti. Gatavos produkcijos sandėlio ir atkrovimo mazgo įrengimų eksploatavimo instrukcijos Nr. T-125-22, pagal kurią L. G. buvo instruktuotas bei apmokytas, 6 skyriaus Technologinio proceso grėsmės ir jų šalinimo būdai skirsnyje Gatavos produkcijos sandėlis, fasavimo pusautomatis poz. 11 6 punkte nurodyta, kad, jei nebyra produktas iš bunkerio, reikia tiekti produktą į bunkerį arba apstuksenti bunkerį. Minėtu būdu nepašalinus produkto nebyrėjimo iš bunkerio kliūčių darbai gali būti atliekami tik pagal Saugaus remonto darbų atlikimo instrukciją Nr. DS-000-02, pagal kurią L. G. buvo taip pat instruktuotas ir kurioje nurodyti papildomi saugaus darbo reikalavimai ir papildomos darbo apsaugos priemonės. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, darbdavys AB „Achema“ lokaliniais norminiais aktais nustatė saugias minėto bunkerio naudojimo, eksploatavimo, kliūčių tinkamai naudoti šalinimo bei remonto sąlygas. Pažymėtina, kad naudojant įrenginius objektyviai neįmanoma išvengti jų eksploatavimo kliūčių, gedimų ar remonto darbų atlikimo, tačiau reikšminga tai, ar pagal saugaus darbo organizavimo ir vykdymo tvarką galima saugiai pašalinti tokias kliūtis, gedimus bei atlikti remonto darbus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo L. G. , priežastis yra L. G. aiškus darbo saugos reikalavimų, kuriuos jis žinojo, pažeidimas dėl savavališkų veiksmų bei elementaraus saugaus elgesio nesilaikymas. Atsakovas AB „Achema“ įrodė, kad minėtas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl darbdavio veiksmų ir kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, darbdavio geranoriškas išlaidų, susijusių su darbuotojo mirtimi nelaimingo atsitikimo metu, atlyginimas darbuotojo tėvams nėra kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas. Todėl atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieškovams neturtinę žalą (DK 1, 249, 250, 264, 270, 274 str.; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 25, 33 str.; CK 1.1, 6.245-6.250 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVincas Verseckas