Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti du juridinius faktus, kad inžineriniai statiniai kelio Nr. 9A tęsinys ir Kelias Nr. 12 priklauso jai. Ji šiuos inžinerinius statinius valdo, naudojasi (juos prižiūri ir remontuoja) daugiau kaip 10 metų ir ketina naudotis ateityje. Šie inžineriniai statiniai nėra įregistruoti viešajame registre kito asmens vardu. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso geležinkelio privažiuojamasis kelias Nr. 9 ir Nr. 9A.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti.Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčo inžinerinius statinius valdo nuosavybės teise, kas reiškia, kad ji turi dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl nepagrįstai kreipėsi į teismą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėja neprašo nustatinėti juridinių faktų į tuos inžinerinius statinius, kurie jai VĮ Registrų centro duomenimis priklauso nuosavybės teise.Teismas neįvertino nekilnojamojo turto objektų inventorinių duomenų, nepasisakė dėl kiekvieno iš išvardintų atskirų inžinerinių statinių esamos teisinės registracijos būklės, apsiribojo paviršutiniška 2004 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties objekto interpretacija, neįvertino pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad minėtoje sutartyje neįvardintas Kelio Nr. 9A tęsinio ir Kelio Nr. 12 nuosavybės teisinis rėžimas.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: pareiškėja nuosavybės teises į inžinerinius statinius yra įgijusi sandorių pagrindu, todėl nebegali įgyti nuosavybės teisių kitu pagrindu – įgyjamąja senatimi.Suinteresuotas asmuo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos (apeliantės) pareiškimas, konstatuojant, kad ji turi dokumentus, partvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliantė kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti du juridinius faktus, kad įgyjamosios senaties pagrindu ji nuo 2010 m. gruodžio 29 d. įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius statinius: geležinkelio privažiuojamąjį kelią, kurio Nr. 9A (nuo iešmo Nr. 17 iki kelio 9A atramos / atmušos, t. y. kelio Nr. 9A tęsinys), ilgis L= 250,5 m (toliau – Kelio Nr. 9A tęsinys), ir geležinkelio privažiuojamąjį kelią, kurio Nr. 12 (nuo iešmo Nr. 17 iki kelio Nr. 12 atramos / atmušos), ilgis L = 128 m (toliau – Kelias Nr. 12), esančius žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ji neprašo nustatinėti juridinių faktų į tuos inžinerinius statinius (geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. 9 ir Nr. 9A), kurie jai VĮ Registrų centro duomenimis priklauso nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai neįvertino apeliantės pareiškime nurodytos aplinkybės, kad sandoriuose neįvardintas Kelio Nr. 9A tęsinio ir Kelio Nr. 12 nuosavybės teisinis rėžimas.Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą įrodinėjimas nevyksta. Priimdamas pareiškimą teisėjas sprendžia tik formalius dalykus ir nesprendžia juridinę reikšmę turinčio fakto įrodytumo, jo buvimo ar nebuvimo. Įrodinėjimo procesas vyksta tik po to, kai ieškinys (pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2006). Taigi, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas nustatinėja tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrina ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms sąlygoms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. (3.1.6)KAS–381 (b. l. 52) nurodoma, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir kadastro žemėlapio grafiniais duomenimis, žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti geležinkelio privažiuojamasis kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir geležinkelio privažiuojamasis kelias (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad šie geležinkelio privažiuojamieji keliai nuosavybės teise priklauso apeliantei ir viešajame registre yra įregistruoti jos vardu, t. y. kelias Nr. 9 ir Nr. 9 A. Kaip matyti iš prie apeliantės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2004 m. rugsėjo 1 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pridėtų schemų Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 17, 18), kurios sudaro neatskiriamą šios sutarties dalį (6.2. punktas), kelias Nr. 9 yra nuo iešmo Nr. 15 kryžmės galo sandūros iki iešmo be numerio rėminio bėgio sandūros, kurio ilgis 275 m; o kelias Nr. 9A yra nuo iešmo be numerio bėgio sandūros iki iešmo Nr. 17 kryžmės galo sandūros, kurio ilgis 181,5 m su iešmu Nr. 17 (iš viso ilgis 456,5 m). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. kovo 30 d. rašte Nr. (3.1.6)KAS–381 (b. l. 52) taip pat nurodoma, kad geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 9A tęsinio ir atšakos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ 2016 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 2(IF-2)1049 (b. l. 53), šiam suinteresuotam asmeniui peržiūrėjus apeliantės pateiktas kadastrinių matavimų bylas, konstatuota, kad geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 9A (buvęs 181,5 m) ir geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 9A tęsinio (250,5 m) (bendras ilgis 432, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 12 (ilgis – 128 m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių minėtame žemės sklype, suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ nėra savininkas ir nevaldo patikėjimo teise. Šis suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad apeliantė ypatingosios teisenos tvarka nusistatytų juridinį faktą pagal įgyjamąją senatį inžineriniams statiniams – geležinkelio privažiuojamajam keliui Nr. 9A (ilgis – 432, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir geležinkelio privažiuojamajam keliui Nr. 12 (ilgis – 128 m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas 2016 m. balandžio 7 d. raštu (b. l. 54) taip pat informavo, kad šių inžinerinių statinių nevaldo, nenaudoja ir jais nedisponuoja. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Aukščiau nurodyti duomenys rodo, kad apeliantės nuosavybės teisė į inžinerinius statinius kelio Nr. 9A tęsinį ir kelią Nr. 12 nėra kvestionuojama kitų asmenų. Taip pat nėra kvestionuojama tai, kad apeliantė neturi dokumentų (sandorių ar VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo), paliudijančių jos nuosavybės teisę į šiuos inžinerinius statinius. Apeliantė teigia, yra sąžiningai įgijusi šiuos daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai juos valdo kaip savą turtą. Kaip nurodo apeliantė, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) yra vieninteliai dokumentai, kuriais aprašyti ir identifikuoti ginčo inžineriniai statiniai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro netekusioje galios archyvinėje bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje nurodytas Kelio Nr. 9A tęsinys ir Kelias Nr. 12, kas pagrindžia, kad šios bylos sudarymo metu Kelio Nr. 9A tęsinys ir Kelias Nr. 12 faktiškai egzistavo. Tačiau, kaip minėta, teismo vertinimas dėl apeliantės prašomų nustatyti faktų, galimas tik po to, jeigu pareiškimas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2006).Kadangi pareiškėja negali VĮ Registrų centui pateikti reikalingų nuosavybės teisę į ginčo statinius (pravažiuojamąjį kelią Nr. 9 A tęsinį ir Nr. 12) paliudijančių dokumentų (antra sąlyga) ir negalima kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti tokių dokumentų (trečia sąlyga), o nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą apeliantei atsirastų asmeninės ir turtinės teisės (pirma sąlyga), yra visos sąlygos, suteikiančios teisę kreiptis į teismą dėl fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatumus, kuomet CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti apeliantės pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme dėl to, kad pareiškėja turi jos siekiamus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančius dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda apeliantės pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.