Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-09-16 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 62² straipsnio 2 dalį 3000 litų dydžio bauda už tai, kad 2014-03-21 (duomenys neskelbtini) girininkijos 67 kvartale, 26, 31, 32 sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiuose V. K. ir B. K., be valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti ar išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-13 įsakymo Nr. 237 6 punkto reikalavimus, ištraukė ir išvežė 18,78 kietmetrio savavališkai iškirstos žalios medienos (2014-05-07 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 17).

Šį nutarimą B. K. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-12 nutartimi Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-09-16 nutarimą pakeitė, taikė ATPK 30¹ straipsnį, pagal ATPK 62² straipsnio 2 dalį paskirtą baudą sumažino iki 346 Lt (tai sudaro 100 eurų).

Apeliaciniame skunde nubaustasis B. K. tvirtina, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis padaryti administracinio teisės pažeidimo dėl medienos ištraukimo ir išvežimo iš miško be miškų tarnybos darbuotojų (šiuo konkrečiu atveju A. R.) leidimo jokios tiesioginės ar netiesioginės tyčios neturėjo. A. R. ikiteisminio tyrimo organų pavedimu atliko savavališkai nenustatytų asmenų iškirstos medienos apmatavimą ir, surašydamas aktą, informavo, kad visus klausimus dėl medienos išsivežimo iš miško spręs policijos įstaiga, kad jis su šios medienos išvežimu neturės nieko bendro. Žinodamas, kad ir šiai vagių iškirstai medienai išvežti iš miško reikalingas būtent jo (A. R.) ar bendradarbio R. L. raštiškas leidimas, A. R., kaip patyręs šios institucijos darbuotojas, būtų jį (B. K.) įspėjęs. Toks A. R. elgesys apeliantą suklaidino. Todėl, apelianto įsitikinimu, jis be reikalo dėl medienos išvežimo iš miško 2014-03-06 raštu kreipėsi ne į Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinį poskyrį, o į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Natūralu, kad vagių iškirsta mediena tyrimui nebuvo reikalinga, ji buvo jo (B. K.) asmeninė nuosavybė, todėl vyr. tyrėja davė žodinį leidimą šią iškirstą medieną iš miško išsivežti savo nuožiūra. B. K. nuomone, jis veikė ne savavališkai, o vykdydamas pareigūnų nurodymus. Nors teismas nutartyje ir konstatavo, kad buvo susidariusi neįprasta situacija, tačiau be pagrindo nurodė, kad jis, kaip miško savininkas, išties turėjo būti susipažinęs ir savo veikloje vadovautis miškų tvarkymą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos teisės normomis, su kuriomis buvo pakankamai susipažinęs, nes buvo baustas administracine tvarka už šios rūšies administracinius teisės pažeidimus. B. K. neneigia, kad kaip miško sklypų savininkas jis tikrai yra susipažinęs su daugeliu norminių aktų, kurie susiję su miškų priežiūra, naudojimu, kirtimu, tačiau tik ne su tokia situacija, kai miškas buvo pavogtas. B. K. teigimu, jis administracine tvarka buvo nubaustas už miškotvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau už visai kitokio pobūdžio pažeidimus, jų lyginti su šiuo pažeidimu negalima. Apeliantas pažymi, kad, esant nenormaliems ir suasmenintiems santykiams tarp miškų tarnybos darbuotojų ir miško savininko, pareigūnai visada suranda kokį nors formalų miško savininko pažeidimą tam, kad jį galėtų nubausti administracine tvarka, kadangi miškų priežiūros ir naudojimo įstatymuose yra daug formalumo ir svarstytinų dalykų, kurie nėra miškų naudotojų naudai.

Tai, kad nutarimą surašiusios institucijos atstovas teisme parodė, jog iškirstą medieną buvo galima apdirbti insekticidais „Fastac“ ar nužievinti, neatitinka jokių protingumo kriterijų, kadangi tam reikalingos dar ir papildomos nemažos materialinės išlaidos ir papildomos darbo sąnaudos. Be to, insekticidais apdirbus medieną, nepasiekiama reikiamo tikslo, nes skystis purškiamas ant medžio žievės, o kenkėjai yra po žieve, jie lieka nesunaikinti ir toliau gadina medieną. Be to, didesniam nurodyto insekticido kiekiui pirkti reikalingas specialus pažymėjimas dėl galėjimo dirbti su cheminėmis medžiagomis, o tam reikia baigti atitinkamus paruošiamuosius kursus. Nužievintus medžius puola kiti kenkėjai, ir tokie medžiai labai greitai praranda savo prekinę vertę.

B. K. tvirtinimu, teismas visiškai neįvertino to, kad A. R. ligos metu R. L., kaip pavaduojantis pareigūnas, žinodamas susidariusią situaciją, klausimo dėl medienos išvežimo iš miško neišsprendė, šio klausimo sprendimą atidėjo iki A. R. pasveikimo. Tokio valstybės pareigūno sprendimo teismas neįvertino, nors, sergant bendradarbiui, būtent R. L. turėjo išduoti leidimą dėl miško išvežimo arba nors nurodyti, kad jis pavaduoja sergantį A. R. ir ligos metu atlieka jo darbo funkcijas, taip pat suteikia reikiamą informaciją, išrašo leidimus.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr. D 1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 straipsnyje nurodyta, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 1o C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medelyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Šis ministro įsakymas aiškiai nurodo, kad turi būti imamasi skubių iškirstos spygliuočių medienos išgabenimo priemonių iš miško, jeigu yra tam galimybė, o tik šių galimybių nesant, panaudojamos kitos apsaugos nuo kenkėjų priemonės. B. K. teigimu, šiuo konkrečiu atveju jis turėjo galimybę išgabenti iš miško medieną, išsaugodamas jos maksimalią prekinę vertę, todėl, buvus būtinajam reikalingumui, tuo ir pasinaudojo. B. K. nurodo, kad kartais dėl gamtos sukeltų situacijų būna suniokotas miškas, būna daug išvartų ir nulaužtų medžių, kurie guli ant miško paklotės ir genda, todėl susidaro geros sąlygos plisti medžių kenkėjams. Tokiai medienai tvarkyti, jai išvežti iš miško joks raštiškas miško tarnybų darbuotojų leidimas nereikalingas. Šiuo konkrečiu atveju, kai medžiai jau buvo iškirsti tyrimo nenustatytų asmenų, susidarė analogiška situacija, todėl medieną reikėjo išgabenti iš miško kuo greičiau. B. K. įsitikinimu, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas jo kaltės konstatuoti negalėjo, kadangi jis medieną išvežė dėl to, kad jį suklaidino miškų priežiūros tarnybos ir policijos pareigūnai.

B. K. prašo 2014-09-16 nutarimą ir skundžiamą nutartį panaikinti ir jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos priteisti 2000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Esant galimybei, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Z. pareiškė nuomonę, kad, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas tinkamai išsiaiškino visas faktines aplinkybes, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu B. K. neginčijo faktinių (objektyviųjų) aplinkybių, pripažino, kad, neturėdamas leidimo, organizavo ir atliko jam inkriminuoto 18,78 ktm medienos ištraukimą (išvežimą) iš miško, tvirtino, kad dėl šio leidimo būtinybės buvęs nepakankamai informuotas, netgi suklaidintas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir Miškų tarnybos specialistų. Teismas iš dalies sutiko su B. K. argumentais, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išsaugoti jam priklausančios medienos vertę, tačiau pripažino, kad visiškai administracinės atsakomybės ši aplinkybė nešalina. B. K. ne kartą už šios rūšies pažeidimus buvo taikytos administracinio poveikio priemonės (paskutinį kartą 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 20 AM 113325 paskirta 300 Lt bauda (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutarimas administracinėje byloje Nr. II-2-729/2014), todėl, Valstybinės miškų tarnybos nuomone, apeliantas su teisės normomis, reglamentuojančiomis miškų tvarkymą, yra susipažinęs.

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus P. Z. nuomone, klausimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo gali būti sprendžiamas tik priėmus galutinį teismo sprendimą pareiškėjo naudai, tačiau tik proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Valstybinės miškų tarnybos nuomone, šį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtinybės, nes apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o apeliantas savo prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvų nenurodė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokių pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 62² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 237 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkte nurodyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti.

Teismo posėdyje B. K. neneigė aplinkybės, kad jis, neturėdamas leidimo, išvežė iš savo miško ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iškirstą medieną tam, kad mediena nesupūtų ir dėl to nepatirtų nuostolių. Tvirtino, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jį suklaidino, nurodydami, jog klausimą dėl medienos turi spręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. B. K. teigė, kad jis keletą kartų buvo nuvykęs į Valstybinę miškų tarnybą, tačiau nerado pareigūno A. R., kuris buvo atsakingas už leidimo išvežti mišką išdavimą (b. l. 61–62).

2014-03-06 B. K. prašymas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nepaneigia aplinkybės, kad B. K. prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų leisti jam sutvarkyti nukirstus medžius, pasiimti medieną savo reikmėms (b. l. 56).

Teismo posėdyje A. R. tvirtino, kad B. K. pažeidimus daro nuolat, kad B. K. žinojo, jog dėl leidimo išvežti mišką išdavimo turėjo kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. A. R. patvirtino, kad ligos metu jį pavadavo kolega (b. l. 62–64).

Teismo posėdyje R. L. paneigė tai, kad neva jis B. K. galėjo pasakyti, jog išduoti leidimo jis negali. R. L. parodė, kad raštišką prašymą dėl leidimo išdavimo būtų išnagrinėjęs per 15 dienų (b. l. 64–65).

Teismo posėdyje A. J. nepaneigė, kad B. K. dėl galimybės išvežti iš miško iškirstą medieną jai skambino ir teiravosi. Jam buvo pasakyta, kad medieną galės išsivežti, kai bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje dėl vagystės, nes buvo minčių paskirti trasologinę ekspertizę. A. J. nuomone, apie tai, kokios procedūros turėjo būti atliekamos norint išsivežti medieną, B. K. turėjo žinoti (b. l. 64).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus R. P. rašto matyti, kad Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto A. R. ligos laikotarpiu nuo 2014-04-03 iki 2014-04-29 jį pavadavo ir vykdė jam pavestas funkcijas vyriausiasis specialistas R. L.. Nuo 2014-04-01 jokie papildomi reikalavimai medienai išsivežti iš miško ar apribojimai ūkinei veiklai miške įvesti nebuvo (b. l. 67).

Apylinkės teismas iš dalies sutiko su B. K. argumentais, kad šiuo atveju susiklostė neįprasta situacija, B. K. išsivežė iš miško medieną, siekdamas išsaugoti jam priklausančios medienos vertę, todėl, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, sumažino B. K. paskirtą baudą. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad B. K., kaip miško savininkas, privalėjo žinoti ir žinojo, jog miško išvežimui, kaip ir miško kirtimui, reikalingas raštiškas Valstybinės miškų tarnybos leidimas. Tokio leidimo B. K. neturėjo. Už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 62² straipsnio 1 dalį B. K. buvo nubaustas ir anksčiau – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2013-11-07 nutarimu, kuris Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-14 nutartimis paliktas galioti. B. K. tvirtino, kad jis buvo suklaidintas, nežinojo, kur reikia kreiptis dėl miško išvežimo, A. R., kuris buvo atsakingas už leidimo išdavimą, tuo metu nebuvo, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Šiuo atveju pažymėtina, kad B. K. iškirstą medieną išvežė nesulaukęs atsakymo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. A. R. sirgo ir R. L. jį pavadavo laikotarpiu nuo 2014-04-03 iki 2014-04-29, t. y. jau po to, kai 2014-03-21 B. K. buvo išsivežęs medienos dalį, už kurios išsivežimą nubaustas Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-09-16 nutarimu. Teismo posėdyje Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas R. L. patvirtino, kad leidimai medienos išvežimui išduodami per 15 dienų, tačiau B. K. dėl leidimo išdavimo į Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinį poskyrį nesikreipė.

Esant aptartoms aplinkybėms, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. K. nubaustas pagal ATPK 62² straipsnio 2 dalį, nėra jokio pagrindo.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17-2012).

Bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas aplinkybių, dėl kurių būtų buvę tikslinga B. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šioje byloje nenustatė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartį palikti nepakeistą, B. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.