Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei (toliau - VĮ) „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 203,15 m ilgio vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio vamzdyną bei 43,9 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad iki 2000 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo nekilnojamojo turto nuosavybės registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo privaloma. Dujotiekio vamzdynas ir jo eksploatacijai būtini inžineriniai įrenginiai priskiriami nekilnojamųjų daiktų kategorijai, pagal iki CK įsigaliojimo galiojusias teisės normas šis nekilnojamas turtas nebuvo registruojamas nekilnojamojo turto registre, pakako šio turto registravimo dujas tiekiančios įmonės registre. Dujotiekio tinklams pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis 2016-03-16 buvo atlikti kadastriniai matavimai bei sudaryta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, tačiau nebuvo įregistruotas šio turto teisinis statusas: neįregistruotas turto savininkas, valdymo ir nuosavybės forma, ką šiuo metu reglamentuoja naujasis CK. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo minėto dujotiekio vamzdyno įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento (pagal 2002-01-24 PE Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą) jį valdė, eksploatavo, aptarnavo bei prižiūrėjo dujų skirstymo operatorius AB „Lietuvos dujos“, kuris dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdė daugiau kaip 10 metų. Nuo 2016-01-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO buvo reorganizuotos, įsteigiant naują bendrovę AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriai po reorganizavimo perėjo visas reorganizuotų bendrovių: AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO, turtas, teisės ir pareigos. Nurodo, kad nurodytu vamzdynu AB „Lietuvos dujos“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“) visą nurodytą laikotarpį nepertraukiamai tiekė gamtines dujas. Dujų sistemų eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dujų skirstymo operatoriaus sąskaita buvo atliekami dujotiekio vamzdyno techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbai. Taip pat nurodo, kad visi dujų tinklai yra bendros dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos dujų sistemos funkcionavimui. Be to, dujų tinklai yra specialios paskirties objektas ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir finansinę atsakomybę minėtų dujų tinklų eksploatavimo saugumui bei avarijų prevencijai užtikrinti. Nurodo, kad pareiškėjas pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdyną prižiūri ir valdo, tačiau neturėdamas nuosavybės teisės į jį, negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes net ir laikydama save turto valdytoju, negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti tik turto savininkas (perkelti, rekonstruoti, demontuoti dujotiekį etc.), todėl saugus dujų sistemų eksploatavimas nėra pilnai užtikrinamas. Todėl būtina įgyti nuosavybės teisę į šiame pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdyną. Nurodo, kad pareiškėjui nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti šį vamzdyną pareiškėjo nuosavybėn. Nei AB „Lietuvos dujos“, nei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šį dujotiekio vamzdyną nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Nurodo, kad minėtas dujotiekio vamzdynas niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise. Pareiškėjui nėra žinoma apie asmenis, kurie į minėtą dujotiekio vamzdyną turėtų daugiau teisių nei pareiškėjas. Papildomai rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad dujotiekio statybos rangovinė įmonė buvo UAB „Ranga IV“, o darbus atliko UAB „Staduva“, kurios abi bankrutavusios ir veiklos nebevykdo. Pareiškėjo archyve nėra išlikusios jokios informacijos apie dujotiekio statybos darbų užsakovus ir finansuotojus bei galimus jų interesus į dujotiekį.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, patvirtino, kad pareiškime nurodytas dujotiekio vamzdynas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad svarbu nustatyti, ar dujotiekio vamzdynas nebuvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, jog 203,15 m. ilgio vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio vamzdynas bei 43,9 m. ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei nuosavybės teise. Papildomai rašytiniais paaiškinimais patvirtino, kad pareiškime nurodomas turtas nėra valstybės nuosavybė.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2002 metais buvo pastatytas ir priimtas eksploatuoti 203,15 m ilgio vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekio vamzdynas, ir 43,9 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto registro duomenimis į 203,15 m ilgio vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekio vamzdyną, ir 43,9 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš Statybos paso Nr. 2692 nustatyta, kad minėto dujotiekio vamzdyno statyba pradėta 2001-11-30, užbaigta 2002-01-16, 2002-01-26 PE dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktu AB „Lietuvos dujos“ firma Vilniaus dujos“ priėmė minėtą dujotiekio vamzdyną eksploatuoti. Iš statybos paso Nr. 2692 matyti, kad objekto statyba registruota firmoje „Vilniaus dujos“. Iš požeminio ir antžeminio dujotiekio paso matyti, kad baigus objekto statybą pagal 2002 m. sausio mėn. aktą dėl dujotiekio priėmimo eksploatacijon nurodytą dujotiekio vamzdyną pradėjo valdyti, eksploatuoti, aptarnauti bei prižiūrėti AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas. Pagal teismui pateiktą 2015-12-31 Perdavimo-priėmimo aktą nustatyta, kad nuo 2016-01-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO buvo reorganizuotos, įsteigiant naują bendrovę AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriai po reorganizavimo perėjo visas reorganizuotų bendrovių: AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO, turtas, teisės ir pareigos.

Daikto įgijimas pagal įgyjamąją senatį yra vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra nustatomas tik šiomis sąlygomis: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos; 3) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; 4) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; 5) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; 6) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 7) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų terminą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų originalių dujotiekio paso, statybos paso bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną ir įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savą nuo 2002 metų, t. y. jau 14 metų, nuosavybės teisės į valdomą daiktą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Per visą daikto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nepareiškė. Kitų galimų pretendentų dėl teisių į pareiškėjo valdomą turtą neatsirado ir teismui paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas pareiškėjo valdomo dujotiekio vamzdyno ir įvado valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, per nurodytą laikotarpį nuo 2002 metų niekas kitas savo teisių į nurodytą dujotiekio vamzdyną nepareiškė. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ Turto bankas patvirtino, kad pareiškime minimas dujotiekio vamzdynas nuosavybės teise nepriklauso nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei valstybei.

Kadangi pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog nors ir nebūdamas pareiškime išvardintų vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyno bei įvado savininku, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė minėtą vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną bei įvadą, jo pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 203,15 m ilgio vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio vamzdyną bei 43,9 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 str. 1 d., 4.70 str. 1 d., 4.71 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kodas 304151376, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 203,15 m ilgio vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio vamzdyną nei 43,9 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje.

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.