- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-819-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44429-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- TEO LT
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo TEO LT, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo TEO LT, AB ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 969,80 Lt skolą už elektroninių ryšių paslaugas ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2011 m. gegužės 11 d. sudarė interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymus. Vadovaujantis šiais užsakymais ir jų priedus sudarančiomis viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo, interneto prieigos paslaugų teikimo ir daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo taisyklėmis, ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei užsakytas interneto ir televizijos programų retransliavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti šiuose užsakymuose ir taisyklėse nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas paslaugas, todėl šalių sutartis-užsakymas nutraukta 2013 m. liepos 17 d. ieškovo iniciatyva. Atsakovė nesumokėjo iš viso 969,80 Lt už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 17 d., ir negrąžintą įrangą. Šalių sutarties sudarymą patvirtina paslaugų užsakymas, kuris atliktas atsakovės, naudojantis atsakovės asmeniniais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie ieškovo reikalavimus ji sužinojo tik iš teismo atsiųstų procesinių dokumentų. Atsakovė pažymėjo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini)-ame, o ne (duomenys neskelbtini)-ame bute, į kurį buvo teikiamos ieškovo paslaugos; užsakymų lapuose ne atsakovės parašas, juolab kad parašai skiriasi net dvejuose užsakymų lapuose. Atsakovės teigimu, ji negavo ieškovo siųstų sąskaitų ir jų neapmokėjo.
Trečiasis asmuo A. S. prašė ieškinį atmesti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovės poziciją ir nurodė, kad jis taip pat nesudarinėjo sutarčių su ieškovu, o ieškovo pateiktas sąskaitas trečiojo asmens buhalterė apmokėjo per klaidą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini)-ame bute (kuris nuo 1993 m. gruodžio 21 d. registruotas kaip V. S., t. y. atsakovės E. K. motinos, nuosavybė), o nurodyto namo (duomenys neskelbtini)-ame bute (kuris nuo 1993 m. birželio 28 d. registruotas kaip A. S. nuosavybė) deklaruota trečiojo asmens A. S. gyvenamoji vieta. Taigi ieškovas pagal 2011-05-11 interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymus Nr. 28972245 teikė paslaugas ir siuntė sąskaitas į butą, kuriame atsakovė negyvena ir negyveno. Šalių sutartinių santykių atsiradimo-buvimo neįrodo ta aplinkybė, jog atsakovė neginčijo ieškovo siųstų sąskaitų – byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šias sąskaitas atsakovė būtų gavusi ir (arba) apie jas žinojusi. Be to, sąskaitas apmokėjo ne atsakovė, o A. S.. Ši aplinkybė paneigia prielaidas šalių santykiams taikyti Civilinio kodekso 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją ir konstatuoti, jog apmokėdama teikiamas sąskaitas atsakovė būtų patvirtinusi sandorio (sutarties) sudarymą. Ieškovo pateiktuose užsakymų lapuose (kuriuose, anot ieškovo, pasirašė asmuo, kuris tuo metu buvo bute (duomenys neskelbtini)) šalia E. K. (tokia pavardė nurodyta užsakymuose) esantys parašai, teismo vertinimu, turi akivaizdžių skirtumų nuo atsakovės 2014 m. balandžio 16 d. darbo sutartyje, taip pat nuo civilinėje byloje Nr. L2-24764-430/2014 ir šioje civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose esančių atsakovės parašų – skiriasi parašų braižas, jų turinys-mastas ir rašymo intensyvumas. Remdamasis nurodytais motyvais teismas vertino kaip pakankamai įrodytus atsakovės argumentus, kad ieškovo pateiktuose užsakymų lapuose yra ne atsakovės parašas (CPK 185 straipsnis). Nors ieškovo pateiktuose užsakymų lapuose nurodytas atsakovės asmens kodas, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šį kodą įrašė ne ieškovas (jo darbuotojai), patikrinęs atitinkamus sutartį atsakovės vardu sudarančio (užsakymą pateikiančio) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tokia tvarka priimdamas užsakymą, ieškovas, kaip verslininkas, kuriam santykiuose su vartotojais keliami didesni atidumo, rūpestingumo kriterijai, neįsitikino (nepakankamai įsitikino) nagrinėjamus užsakymus el. ryšio priemonėmis pateikusio asmens tapatybe, netikrino užsakymų lapuose pasirašiusio asmens tapatybės, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie identifikuotų užsakymą pateikusio ir (arba) įrangą priėmusio asmens parašą ir (arba) tapatybę (CK 6.192 straipsnio 2, 3 dalys). Vien tik atsakovės asmens kodo nurodymas pateiktuose užsakymuose neįrodo (nepakankamai įrodo), jog ieškovo paslaugas el. ryšio priemonėmis užsakė ir sutartį su ieškovu sudarė būtent atsakovė, o ne kitas asmuo, pasinaudojęs atsakovės asmens duomenimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas – ieškovas TEO LT, AB – apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodė, kad atsakovė, nors ir teigė, jog ne ji sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis ir užsakymus, paties sutarties egzistavimo fakto atsakovė nepaneigė. Taip pat atsakovė nereiškė reikalavimo/prašymo dėl elektroninių ryšių paslaugų sutarčių ir užsakymų pripažinimo negaliojančiomis, o akivaizdžių aplinkybių įrodymų tyrimo byloje metu, sudarančių pagrindą pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais ex officio, nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas preziumavo, jog net tarp ginčo šalių pasirašytos ir nenuginčytos sutartys bei užsakymai nėra pakankamas pagrindas įrodyti ginčo šalis saistančių sutartinių santykių sudarymą.
Byloje esantys rašytiniai dokumentai ir faktinės situacijos aplinkybės įrodo rašytinio susitarimo, įtvirtinusio Ieškovės ir Atsakovės viena kitai tenkančių abipusių teisių ir pareigų egzistavimo faktą, tuo tarpu faktiškai atlikti mokėjimai už paslaugas – ar sutartį pasirašiusio asmens, ar trečiojo asmens, tik patvirtina vienos iš sutarties šalių sutikimą būti saistomu sudarytų sutarčių ir prie jų esančių užsakymų nuostatų.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens teiginiai, jog neva jo buhalterė apmokėjo Ieškovo Atsakovei siųstas sąskaitas tik dėl techninės klaidos yra visiškai nepagrįsti ir melagingi – trečiasis asmuo A. S. niekada nesikreipė į Ieškovę dėl per klaidą atliktų mokėjimo nurodymų ir nepareiškė prašymo grąžinti tariamai per klaidą pervestus pinigus, o byloje esančios sutartys ir užsakymai niekada nebuvo nuneigti ir/ar pripažinti kaip neteisėti, todėl ginčo šalims turi įstatymo galią.
Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siekė atskleisti ne sutartimis ir užsakymais šalių prisiimtų abipusių teisių ir pareigų santykio esmę bei šalims tenkančias sutartines prievoles, bet nepagrįstai analizavo šalutinį ir ginčui esminės reikšmės neturinti klausimą – paslaugų teikimo ne į Atsakovės gyvenamosios vietą aplinkybę, sutapatindamas ją su tarp ginčo šalių sudarytų sutarčių ir užsakymų visiško negaliojimo pagrindu. Juk ieškiniu buvo keliamas reikalavimas iš Atsakovės priteisti skolą už jai suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal su Atsakove sudarytas paslaugų teikimo sutartis ir užsakymus. Ieškovė nėra saistoma pareigos įrodyti formalų atsakovės tariamai tikrosios gyvenamosios vietos ir jai teikiamų paslaugų tiesioginį ryšį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Gyventojų registro tarnyboje užregistruota formali asmens gyvenamoji vieta privalo sutapti su faktine paslaugų teikimo vieta. Taip teismas nepagrįstai paneigė sutarties laisvės principą ir iš to išplaukiančią kliento teisę užsakyti paslaugas ne tik savo gyvenamojoje vietoje, bet ir kitu kliento pasirinktu adresu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi vien tik Atsakovės hipotetiniais teiginiais apie galimai suklastotą jos parašą sutartyse ir užsakymuose su Ieškove, nors pati Atsakovė teismui niekada neteikė prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo. Be to, teismas, suabejojęs ieškinio pagrindą sudarančių sutarčių ir užsakymų patikimumu, t.y. atsakovės parašo autentiškumu, nekėlė dokumento suklastojimo fakto klausimo, įrodymų tyrimo proceso stadijoje atmetė galimybę skirti teismo ekspertizę savo iniciatyva ir priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pritarė teismo išvadoms, nurodė, jog apelianto pateiktuose dviejuose 2011-05-06 d. užsakymuose yra skirtingi parašai ir jie abu yra ne atsakovės, be to, juose neteisingai atspausdinta atsakovės pavardė. Apeliantas teismui nepateikė įgaliojimo, jog kitas asmuo gali veikti atsakovės vardu. Užsakymuose nurodyti adresai skiriasi nuo atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adreso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos elektroninių ryšių teikimo paslaugų sutartys.
Vertinant apelianto argumentą, jog atsakovė tik teigė, jog ne ji sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis ir užsakymus, bet pačių sutarčių egzistavimo fakto nepaneigė ir nesistengė paneigti, pažymėtina, jog įstatymas nenumato asmeniui, ginčijančiam savo dalyvavimą sutartiniuose santykiuose, pareigos įrodinėti, jog atitinkamas sandoris apskirtai neegzistuoja. Taigi sutinkant su apelianto argumentais, jog akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti minėtus ginčo negaliojančiais ex officio, įrodymų tyrimo byloje metu nenustatyta, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ex officio ne pripažino sandorius negaliojančiais, o ieškinį atmetė kitu pagrindu – kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad net tarp ginčo šalių pasirašytos ir nenuginčytos sutartys bei užsakymai nėra pakankamas pagrindas įrodyti ginčo šalis saistančių sutartinių santykių sudarymą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo išvados, jog ginčo sutartys būtent nebuvo pasirašytos tarp ginčo šalių, t.y. ieškovo TEO LT, AB ir E. K.. Todėl faktiškai atlikti mokėjimai už paslaugas patys savaime nepatvirtina vienos iš sutarties šalių sutikimo būti saistomu sudarytų sutarčių ir prie jų esančių užsakymų nuostatų. Byloje nustatyta, jog iki skolos susidarymo ieškovui sąskaitas apmokėdavo trečiasis asmuo arba, kaip jis pats teigė, jo buhalterė, tačiau duomenų, kad sąskaitos buvo apmokamos už atsakovei suteiktas paslaugas, byloje nėra. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra aišku, ar ieškovo pateikiamas sąskaitas atsakovė būtų gavusi ir (arba) apie jas žinojusi.
Sutiktina su apelianto argumentu, jog Gyventojų registro tarnyboje užregistruota formali asmens gyvenamoji vieta neprivalo sutapti su faktine paslaugų teikimo vieta, tačiau apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai analizavo neva šalutinį ir ginčui esminės reikšmės neturintį klausimą – paslaugų teikimo ne į atsakovės gyvenamosios vietą aplinkybę, vertintinas kritiškai, kadangi kiekvienas atsakytas klausimas gali turėti reikšmės vertinant visų įrodymų visumą. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės (ieškovo paslaugoms teikti reikalinga įranga buvo įrengta adresu (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens A. S. vardu registruotame bute), ieškovo atstovo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duoti paaiškinimai, jog paslaugų užsakymo lapai pasirašyti paduoti asmeniui, kuris tuo metu buvo bute (kad tas asmuo būtų buvusi atsakovė, ieškovo atstovas nepatvirtino) bei tai, kad ieškovas negali nustatyti, ar paslaugų užsakymo lapuose yra atsakovės parašas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas paslaugų teikimo sutartį sudarė ne su atsakove. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pateiktuose dviejuose paslaugų užsakymo lapuose šalia atspausdintų E. K. (atsakovės pavardė – K.) vardo ir pavardės yra skirtingi parašai, iš kurių nei vienas nesutampa su atsakovės procesiniuose dokumentuose esančiais parašais. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, byloje nėra duomenų, jog ji būtų įgaliojusi kitus asmenis jos vardu sudaryti sutartis su ieškovu, taigi ieškovas, netikrindamas asmens, su kuriuo pasirašo sandorius, tapatybės, teisės atstovauti atsakovę (jei asmuo akivaizdžiai nebuvo atsakovė) ir parašo autentiškumo, savanoriškai prisiėmė verslo riziką ir su tuo susijusias pasekmes, kurių viena – neaiškumas, kam reikšti pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutarčių.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių buvo pakanka išvadoms padaryti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsakovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad byla nėra teisiniu požiūriu sudėtinga, į pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtą advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina išlaidų suma mažintina iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto TEO LT, AB atsakovės E. K. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.