- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 1-453-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16105-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pabradė, Pabradės sen., Švenčionių r. sav., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) " pagalbiniu darbuotoju, teistas 17 (septyniolika kartų, paskutinį kartą 2015 m. sausio 14 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2016 m. kovo 18 d., kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2017 m. balandžio 4 d., apie 10.15 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., Tuščiaulių k., Kranto g. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į UAB ,,Vilniaus vandenys“ priklausančią vandenvietės neuždarytą teritoriją iš kur pagrobė UAB ,,Vilniaus vandenys“ priklausančius 6 vnt. požeminių šulinių špižinius dangčius, taip padarydamas UAB ,,Vilniaus vandenys“ 677,70 eurų vertės turtinę žalą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-04, apie 08.00 val., paskambino pažįstamam vardu A., kurio pravardė ,,belyj" ir paklausė jo ar jis galėtu jį pavežti į Vilniaus miestą. Draugo laukė Pabradės miestelyje, kur susitiko su kitu savo pažįstamu vardu J., kurio pravardė ,,osik" ir pasiūlė jam kartu su jais dėl kompanijos nuvažiuoti į Vilniaus miestą. J. turėjo nupirkęs alaus, kurį gėrė važiuojant automobilyje. Važiuojant link Vilniaus miesto pusės jis paprašė, kad A. užvažiuotų į Vilniaus r., Nemenčinės sen., Tuščiaulių k. ten esančios upės, kur jis norėjo atlikti gamtinių reikalų. Atvažiavę į vietą jis išlipo iš automobilio, o A. ir J. liko sėdėti automobilyje. Išlipęs iš automobilio pamatė 8 vnt. požeminių šulinių špižinius dangčius. Sugalvojo, kad reikia tuos dangčius pavogti ir priduoti. Tada po vieną dangtį rideno prie automobilio ir pats juos sudėjo į automobilio bagažinę. A. jo klausė iš kur jis atrideno šiuos dangčius, jis pasakė, kad nepergyventų, kad jis juos rado miške kai norėjo atlikti gamtinių reikalų. J. iš nieko neklausinėjo. Iš viso spėjo atridenti 5 vnt. dangčių, likusių 3-jų nespėjo, nes jį pamatė kažkoks statybininkas. Sudėjęs dangsčius, pasakė A., kad greičiau iš čia važiuotų. Iš skubėjimo jis neuždarė automobilio bagažinės. Išvažiuojant jie pamatė, kad juos vejasi kažkoks automobilis. Tuo metu iš automobilio bagažinės pradėjo ridėti dangčiai, kurie krito ant žvyruoto kelio. Iš automobilio bagažinės išridėjo 4 vnt. dangčių, o 5-tą dangtį jis rankomis išstūmė pats. Nei vieno dangčio automobilyje neliko. Po to į Vilniaus miestą nevažiavo ir grįžo atgal į Pabradę. Grįžtant namo A. jo klausinėjo kas čia ką tik buvo, bet jis neturėjo noro jam kažką aiškinti, nes pats išsigando dėl savo tokio poelgio, dėl kurio labai gailisi (b. l. 47).
Kaltinamojo A. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
L. V. Šližys apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-04 jam būnant darbo vietoje Būkšių vandentiekio stotyje į mobilųjį telefoną paskambino operatorė ir nurodė, kad jis turi susitikti su Sinkenšteinu kontaktiniu numeriu 861010805, dėl vagystės Tuščiaulių k. Susisiekęs nurodytu numeriu jam nurodė vieno iš darbininkų kontaktinį numerį – 861033411. Apie tai jis pranešė savo prevencijos skyriaus specialistui A. Š. ir nurodė Irmanto kontaktinį numerį. Nuvykęs į Tuščiaulių k., užėjęs į teritoriją pastebėjo, kad atidengti 8 liukų dangčiai, 3 gulėjo šalia liukų, 5 dangčių nerado. Išvažiavęs iš teritorijos vidury kelio pastebėjo skirtingu atstumu gulinčius liukų dangčius, 4-is jis pasiėmė ir nuvežė uždengti atidarytus liukus. Vienas liukas liko be dangčio, jo niekur nebuvo matyti (b. l. 26).
L. V. Šližys papildomos apklausos metu parodė, kad jis yra materialiai atsakingas už vandenvietės teritoriją, esančią adresu Vilniaus r., Nemenčinės sen., Tuščiaulių k., Kranto g., kuri yra aptverta. Prie įvažiavimo ant vartų yra pakabinti draudžiamieji ženklai, informuojantys, kad įeiti į vandenvietės teritoriją pašaliniams griežtai draudžiama. Tokie ženklai ant tvoros pakabinti kas keli metrai, tiksliai kas kiek metrų pasakyti negalėjo. 2017-04-04 vandenvietės teritorijos pagrindinio įvažiavimo, pirmi vartai buvo atidaryti, nes ten šalia yra statomas namas, todėl teritorija tą dieną buvo atidaryta. Parodė, kad špižiniai dangčiai buvo uždėti ant požeminių šulinių, kuriuos vagystės metu vagys nuėmė nuo šulinių 8 vnt. dangčių. Jis atvykęs apžiūrėti vandenvietės, iš 8 nuimtų šulinių dangčių, vandenvietės teritorijoje rado 2 vnt. dangčių, kurie buvo nuimti nuo šulinių ir sudėti šalia šulinių angų, t.y. paruoštos išsivežimui, bet matomai vagys nespėjo. Likusius jis surinko nuo kelio, kuriuos vagys bėgdami pamėtė, jų bendrai rado 5 vnt., o 6 šulinio dangčio taip ir nerado, galimai vagys pasiliko sau. Bendrai tą dieną iš 6 vnt. pavogtų šulinių dangčių 5 vnt. buvo atgauti ir sudėti atgal ant šulinių, o vienas taip ir neatsirado. Vieno pavogto dangčio vertė sudaro 112,95 eurų. (nurodyta UAB ,,Vilniaus vandenys" civiliniame ieškinyje). Daugiau nieko parodyti neturėjo (b. l. 28).
Liudytoju A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai buvo balandžio mėnesio pradžioje, kažkur apie 10.00 val. kai jis būdamas statybos objekte adresu Vilniaus r., Nemenčinės sen., Tuščiaulių k., pastebėjo įtartiną automobilį Audi 100, universalo kėbulo, tamsios spalvos, kuri nuvažiavo link vandentiekio teritorijos į kurią įvažiuoti draudžiama, ten yra draudžiamieji ženklai. Kažkur po kelių minučių išgirdo dangčių nuėmimo triukšmą, po kelių minučių pamatė, kaip krovė į bagažinę dangčius, kiek jų įdėjo į bagažinę jis nepastebėjo. Tada jis atsisėdo į savo automobilį ir važiavo link jų pusės, o kai jie jį pastebėjo, tai greit sėdo į automobilį ir pradėjo iš tos vietos šalintis, t.y. jie greit išvažiavo, o jis važiavo iš paskos. Automobilyje sėdėjo trys vaikinukai, jų veidų jis neįsidėmėjo. Kai važiavo iš paskos įsidėmėjo automobilio Audi 100 valstybinius numerio ženklus, tai buvo (duomenys neskelbtini) Parodė, kad kai jis važiavo iš paskos tai iš automobilio Audi bagažinės pradėjo riedėti vienas po kito dangčiai, bendrai išriedėjo 4 vnt. dangčių iš bagažinės. Kai prisiartino prie jų automobilio po iškritusių 4 vnt. dangčių jis nutarė sustoti, nes išsigando, kad tie riedantys dangčiai neapgadintų jo automobilio, nes jis nežinojo kiek jų dar liko automobilyje, to jis nematė. Apie tai, kad buvo pavogti dangčiai jis pranešė savo darbų vadovui I. J., kuris ir pranešė policijai apie šį įvykį (b. l. 35-36).
Liudytojas J. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kaime netoli Pabradės miestelio Švenčionių rajone. 2017-04-04 anksti ryte apie 8 val. jis atėjo į Pabradės miestelį, kur parduotuvėje norėjo nupirkti alaus, nes dieną prieš tai vartojo alkoholį. Pakeliui, jau Pabradės miestelyje, jis sutiko pažįstamą vardu A. (pavardės nežino), jis gyvena Pabradėje. A.buvo blaivus, jam pasiūlė kartu išgerti. A. pasakė, kad laukia automobilio, nes jam reikia kažkur nuvažiuoti. Jis pasiūlė nupirkti alaus ir pasivažinėti kartu. A. sutiko, jokios pagalbos jo neprašė. Jis pats, už savo pinigus parduotuvėje nupirko alaus ir netrukus Pabradėje prie jų privažiavo iš matymo pažįstamas vardu A. (pavardės nežino), gyvena Pabradėje. A. vairavo tamsios spalvos automobilį „Audi 100“ universalą (ilgą automobilį). A. irgi buvo blaivus, jis sunkiai vaikšto, nes jam kažkas yra su kojomis. Taigi trise jie važiavo link Nemenčinės. Negirdėjo, kad jo pažįstamas A. vairuotojui sakytų kur važiuoti. Pakeliui jie kalbėjo tarpusavyje, tačiau jokios kalbos apie kokias nors vagystes, daiktų paėmimą, nuvežimą ir pan., nebuvo. Jis sėdėjo priekyje ir gėrė alų, dėl ko apsvaigo. Jo pažįstamas A. irgi gėrė alų. Atvažiavus į Nemenčinę, vairuotojas nuvažiavo link miško. Nutolus nuo miestelio apie 3-4 km, netoli važiuojamojo kelio, miško vietovėje, vairuotojas sustabdė automobilį. A. išlipo, nesiūlė lipti kartu. Pagalvojo, kad A. eina atlikti gamtinių reikalų. Nei jis, nei vairuotojas į lauką nelipo, niekas jų to neprašė daryti. Jokios pagalbos A. neprašė ir nesakė jiems su vairuotoju ką nors daryti, tuo labiau jis buvo jau girtas. Būdamas automobilyje su vairuotoju jie pamatė, kaip A. nuo miško vietovės esančios prie važiuojamojo kelio, nuo kanalizacijos šulinių pakelia apvalius dangčius ir juos neša link jų automobilio. Po to šiuos dangčius A. ėmė krauti į jų automobilio bagažinę. Jis neklausė pažįstamo, kodėl jis ima ir į bagažinę krauna šulinių dangčius. Kiek prisimena dangčių buvo 4-5 vnt. A. juos ėmė iš dviejų vietų esančių apie 30 m atstumu. Pradėjus judėti nuo antros vietos, iš bagažinės, kuri buvo neuždaryta pradėjo riedėti dangčiai, nors bagažinėje daugiau jokių daiktų nebuvo. Pamatė kaip jiems iš paskos važiuoja automobilis. Vairuotojas automobilio nesustabdė, o A. išmetė iš bagažinės paskutinį, likusį dangtį. Tai jis padarė automobiliui važiuojant. Jie nuvažiavo atgal į Pabradę. Nei jam, nei vairuotojui, A. jokių pinigų ar kitų vertingų daiktų už kelionę, nedavė, nemokėjo ir nežadėjo to daryti. K. A. paėmė kanalizacijos šulinių dangčius, jis nesiaiškino. Taip pat neprisimena, kad atgal važiuojant kas nors būtų kalbėjęs apie tai, kad A. paėmė šiuos dangčius be leidimo, jis nežinojo, nes vieta, iš kur Andrius ėmė šiuos dangčius nebuvo niekaip aptverta, pažymėta, kad tai yra privati valda, ar užrakinta. Kiek žino A. nėra vagis, jis dirba kažkokioje langus gaminančioje įmonėje (b. l. 32-33).
Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-04, kažkur tarp 8-9 val. ryto jam paskambino pažįstamas A. pravardė ,,Kinas", pavardės nežino, kuris paprašė, kad jis jį pavežtų, ar tai į Vilnių, ar tai iki Nemenčinės miestelio, dabar tiksliai nepamena. A. jis paėmė iš Pabradės miestelio, kartu su juo buvo dar kitas jam pažįstamas asmuo J.. Visi trise jie važiavo link Nemenčinės, tačiau automobilyje kalbos apie tai, kur ir dėl ko jie važiavo į Nemenčinę nebuvo. J. gėrė alų. Po to A. paprašė, kad jis užvažiuotų prie upės. A. išlipo iš automobilio ir nuėjo link miško. Jis pagalvojo, kad jis nuėjo atlikti gamtinių reikalų.
Jis su J. pasiliko automobilyje, kadangi jis turi problemų su stuburu tai jam sunku vaikščioti, vaikšto su lazdelės pagalba, užtat jis niekur nelipo, nes galvojo, kad greit iš ten važiuos. Po to jis pamatė, kad A. atridena dangčius. Jis jo pradėjo klausti iš kur jie ir kieno. A. pasakė, kad atlikdamas gamtiniu reikalus jis juos rado gulinčius be priežiūros. Tuo metu jis nieko blogo nepagalvojo. Kiek dangčių atrideno jis nematė, nes nebuvo išlipęs iš automobilio. Jam sėdint automobilyje A. pasakė ,,šucher" ir jis pradėjo iš ten važiuoti. Pamena, kad kažkoks automobilis pradėjo iš paskos vytis, jis visiškai nesuprato kas vyksta. Jam važiuojant iš bagažinės pradėjo riedėti dangčiai, kiek ten jų buvo jis nežino, bet neliko ne vieno. Jie visi grįžo atgal namo, kol važiavo visi tylėjo, bet jis suprato, kad kažkas ne taip buvo su tais dangčiais. Kažkur po dviejų valandų pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis dalyvavo dangčių vagystėje, nors kai važiavo jis apie tai nieko nežinojo. Jei jam A. tą pasakytų jis jo tikrai niekur nevežtų. Dėl tokio įvykio jis labai gailisi, jis asmeniškai nieko apie vagystę nežinojo ir nevogė jokių dangčių (b. l. 39).
2017-07-07 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad privažiavus prie vandenvietės teritorijos, teritorija yra aptverta, įvažiavimo vartai rakinami pakabinama spyna. Privažiavus prie vandens šulinių matoma, kad šulinio dangtis yra atidarytas, dangtis guli šalimais ant žalios vejos, šulinio dangtis yra metalinis, bespalvis, aprūdijęs. Praėjus toliau į teritoriją matomi dar du vandens šuliniai, kurie yra uždaryti. kitoje pusėje yra dar du vandens šulinių dangčiai, kurie yra uždaryti. Špižiniai šulinių dangčiai priklauso UAB ,,Vilniaus vandenys". Apžiūrint šulinių dangčius pėdsakų tinkančių asmeniui identifikuoti aptikta nebuvo (b. l. 12-15).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. Š. protokolą-pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2017-04-04 Tuščiaulių k. buvo vagiami gręžinių liukų dangčiai. Atvykę į Tuščiaulių k., įėjęs į teritoriją pastebėjo, kad iš 8 liukų dangčių, 3 liukų dangčiai buvo padėti šalimais liukų. 5 buvo pavogti dangčiai (b. l.3-4).
Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė ir UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 5).
Civilinis ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ raštu informavo, kad UAB ‚Vilniaus vandenys“ padaryta žala atlyginta visiškai (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą – UAB ‚Vilniaus vandenys“ priklausantį turtą, t. y. 6 vnt. požeminių šulinių špižinius dangčius, taip padarydamas UAB ,,Vilniaus vandenys“ 677,70 eurų vertės turtinę žalą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui (b. l. 135-136).
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, į kaltės formą – tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatytos dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, tačiau ji praeityje teistas trylika kartų, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų nemoka, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – areštą.
Taip pat teismas pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad individualizuojant bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu šiuo metu dar yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei.
Svarbu pažymėti ir tai, kad prokuroro siūloma skirti bausmė – bauda, nesuderinama su teisingumo ir proporcingumo padarytai veikai principais. Teismas pažymi ir tai, kad A. B. sistemingai daro administracinius nusižengimus (pažeidimus), bendra paskirtų ir nesumokėtų baudų suma sudaro 7785,68 eurus (b. l. 80-89), todėl negalima sutikti, kad prokuroro siūloma skirti bausmės rūšis – bauda įgyvendins bausmės paskirtį (BK 40 straipsnis). Aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – maksimalaus dydžio areštą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 60 parų areštą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.