Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1583-753/2019Nutartis · 2019-08-08Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-23Kauno apygardos teismas
  3. T-89-548/2020Nutartis · 2020-01-27Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-27Kauno apygardos teismas
  5. T-829-946/2020Nutartis · 2020-05-28Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-26Kauno apygardos teismas
  7. T-2315-548/2021Nutartis · 2021-12-22Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-26Kauno apygardos teismas
  9. T-1087-753/2022Nutartis · 2022-07-05Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-09Kauno apygardos teismas
  11. T-2347-753/2022Nutartis · 2022-12-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
1S-148-926/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06113-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
J. O. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-148-926/2020Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06113-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. O. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 93-291 taikyti nuteistajam J. O. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. J. O. O. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 30 d.

3. 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-291 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. O. O.. Komisija sprendė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 26 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, šis balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 29 balų. Bausmės atlikimo metu J. O. O. buvo paskatintas 18 kartų, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Komisija pažymėjo, kad bausmę J. O. O. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – dirba, lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų įvykdymą, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, pataisos namuose buvo baustas 4 kartus, paskutinį kartą nustatytą tvarką pažeidė 2019 m. sausio 17 d.

II. Skundo esmė

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis J. O. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinant Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai, pataisos įstaigoje už gerą elgesį jis buvo skatintas ne kartą, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, siekia išėjęs į laisvę pradėti dirbti. Pasak J. O. O., jis jau yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl likusi neatliktos bausmės dalis šiuo konkrečiu atveju nevertintina. Be to, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo svarstyti visų lygtinio paleidimo sąlygų, kurias jau nustatė kompetentinga Komisija, priimdama nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Analogiškais motyvais, pasak J. O. O., neturėjo būti vertinamas ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, kadangi tokiu atveju, jis yra baudžiamas antrą kartą, kas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra leidžiama.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo J. O. O. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Atlikus nuteistojo J. O. O. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 26 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli J. O. O. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo sąlygos bei stilius ir draugai, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Nors šis teistumas J. O. O. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos pasižymėjo ypatingu organizuotumu – asmuo savo skrandyje gabeno narkotines ir/ar psichotropines medžiagas iš Vokietijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur jas turėjo perduoti nenustatytiems asmenims, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei bei aplinkybes, turinčias reikšmės lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors šiuo metu savo kaltę dėl padaryto nuteistasis pripažįsta visiškai ir jos nemenkina, tačiau jo veiksmai bausmės atlikimo metu teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog savo neteisėto elgesio nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką kritiškai nevertino, o jo pastangos pasitaisyti buvo menkos. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, per visą J. O. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausminėmis nuobaudomis už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimus jis buvo baustas 4 kartus, dar du kartus – apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartą drausmine tvarka už šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, J. O. O. buvo baustas 2017 m. birželio 28 d. (nuobauda panaikinta tik 2018 m. kovo 5 d.), tačiau dar 2019 m. sausio 17 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą jo elgesys buvo svarstomas drausminėje komisijoje, kas betarpiškai patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2019 m. sausio 17 d. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2010 m. birželio 30 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog J. O. O. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų J. O. O. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Nors pataisos namuose įvykdytų pažeidimų nuteistasis nepateisina, teigia, jog nori būti visuomenės dalimi ir laikytis nustatytos tvarkos bei elgesio taisyklių, tačiau aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai kelia pagrįstų abejonių jo gebėjimu daugiau nenusikalsti. Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama J. O. O. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 26 balų, iš jų tik 5 balai yra statiniai).

12. Abejonių tinkamu J. O. O. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, jokios specialybės neturėjo, jos įgyti nesiekė ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas leidžia pagrįstais spręsti apie menką nuteistojo darbinę motyvaciją. Nors šiuo metu pataisos namuose nuteistasis dirba, savo ateitį sieja su ilgalaikiu darbu ir šeima, tačiau jokių duomenų nei apie jo galimą įdarbinimą šiam išėjus į laisvę, nei apie jo šeimą (būdamas pataisos namuose išsiskyrė su savo sutuoktine), skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo deklaruojamais tikslais. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad J. O. O. yra Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, dokumento, suteikiančio teisę jam būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturi, dėl ko, jis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išėjęs į laisvę jis laikinai gyvens savo draugo namuose, tačiau įvertinus jokių duomenų apie būsimą nuteistojo darbą laisvėje nebuvimą, manyti, jog asmuo be pajamų sugebės Lietuvos Respublikoje susirasti gyvenamąją vietą ir tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. O. O. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo skatinamas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. O. O. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. O. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė