- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 1S-982-348/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2015-03-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2003-04-02 Klagenfurto Žemės teismo nuosprendžiu pagal Austrijos BK 103, 127, 128-1, 4., 12-1, 15 parag. 2005-01-14 Vilniaus miesto 2 - ojo apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d, 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 2007-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos namus atlikti bausmę - galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metai 3 mėnesiai 3 dienos. Bausmės pradžia - 2014-04-11, bausmės pabaiga - 2016-05-25, neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną - 1 metai 2 mėnesiai 12 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2015-03-13 Komisijos nutarimu nutarta nuteistajam V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. nepritarė komisijos priimtam nutarimui.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-03-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam V. V.. Teismas sprendė, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
V. V. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
Skunde teigiama, kad minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nuteistasis teigia, kad svarstant jo lygtinį paleidimą prokuroras dėl nuteistojo lygtinio atleidimo, neišreiškė motyvuotos pozicijos, neskyrė pakankamai dėmesio šiam nagrinėjimui, nevertino nuteistojo asmenybės, nors tokia pareiga jam yra numatyta Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-154. V. V. teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvuotos jo pozicijos, o išdėstyti teiginiai prieštarauja Konstitucijai. Prokuroro teiginiai, kad taikant lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos yra būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtintam non bis in idem principui ir BVK nustatytam teisniam reguliavimui, nes toks asmens vertinimas už ankstesnius nusikaltimus, yra asmens baudimas antrą kartą už tą patį nusikaltimą ir kad nuteistojo, lygtinio paleidimo prašymas būtų realiai svarstomas, o ne taptų tik vertinamuoju kriterijumi. Nuteistojo teigimu, minėti prokuroro teiginiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintą diskriminacijos draudimo principą, nes atsiliepime, prokuroras atsižvelgė ne į jo elgesį įkalinimo įstaigoje, o į nuteistojo asmenybę. Skunde nurodoma, kad nuteistasis Komisijoje svarstomas antrą kartą, anksčiau tas pats prokuroras pritarė jo lygtiniam paleidimui. Skunde nuteistasis teigia, kad nuo praėjusio svarstymo jokios aplinkybės nepasikeitė, tačiau prokuroras išreiškė kardinaliai priešingą poziciją.
Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes teismas turi tik pareigą patikrinti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos komisijos nutarimo teisėtumą, ir įvertinti prokuroro atsiliepimo motyvus, todėl teismas neturi pareigos tikrinti Komisijos priimamo sprendimo pagrįstumo ir kvestionuoti įstatymų leidėjo valią, ignoruodamas lygtinio paleidimo Komisijos sprendimo. Skunde remiamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Nuteistasis teigia kad pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškių kriterijų ir motyvų kurių jis neatitinka, kad būtų lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos.
Nuteistasis nesutinka su teismo argumentais, kad jį lygtinai atleidus nuo likusios bausmes, bus suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimą ir kad tai gali būti viena iš prielaidų jam nusikalsti ateityje. V. V. pažymi, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš 16 metų ir iki suėmimo, nuteistasis laisvėje praleido 9 metus, dirbo ir elgėsi nepriekaištingai, todėl tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis teigia, kad pagal teismų praktiką byloje T-244-831/2012 ir T-131-831/2015 lygtinis paleidimas yra taikomas nuteistajam mažesne apimtimi atitikus lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau nuteistojo atveju lygtinis paleidimas atitinka didesne apimtimi lygtinio paleidimo kriterijus, todėl teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos ir galimai pažeidė konstitucinio asmenų lygybės principą. Nuteistasis teigia, kad Lietuvos baudžiamosios politikos liberalizavimas yra privalomas remiantis Europos Žmogaus Teisiu Teismo sprendimu Nr. 17885/04, §153 ir įdiegti alternatyvių bausmės atlikimo priemonių sistemą. V. V. teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos „OASys“ rezultatas yra 46 balai, jis yra paskatintas įstaigos administracijos, vykdo visas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas V. V. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis, teistas jau penktą kartą, bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, padarymą. Atliekant bausmę už šiuos nusikaltimus, 2005-05-23 teismo sprendimu, jis buvo paleistas lygtinai, neatlikus 2 m. 3 mėn. 12 d. bausmės dalies. Tačiau V. V. teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo metu daugiau kaip 10 kartų piktybiškai pažeidė jam nustatytus įpareigojimus (neatvykdavo registruotis, nustatytu metu nebuvo namuose), todėl 2007-09-25 teismo sprendimu pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria teigiamą nuteistojo charakteristiką, jo paskatinimus.
Nors byloje esantys duomenys patvirtina daugelį nuteistojo pateiktų argumentų, susijusių su V. V. elgesio atliekant bausmę vertinimu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese, tačiau, vertinant visumą V. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbiausios aplinkybės, vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajam taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su nuteistojo požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti.
Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad V. V. tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau neįvertina, kad jos gali vėl atsirasti, pasikartoti, nevengia kontroliuojančio elgesio, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Tikimybė, kad išleistas į laisvę, nuteistasis sugebės spręsti savo problemas teisėtais būdais ir gebės integruotis į visuomenę – ganėtinai abejotina. Šias aplinkybes teisingai įvertinęs, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės.
Dėl skundo argumentų, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem bei diskriminavo nuteistąjį, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad vertinant minėtas aplinkybes apylinkės teismas pažeidė non bis in idem bei kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, yra nepagrįsti.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors skunde nuteistasis pažymi, jog klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, tačiau vertinant, ar bausmės tikslai yra pasiekti, šio klausimo svarstymų skaičius įtakos neturi.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. V. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo bei prokuroro atsiliepimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo V. V. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.